eAS-631-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-631-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00688-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo susivienijimo Žali.lt atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo susivienijimo Žali.lt skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas susivienijimas Žali.lt (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. 1-2150 „Dėl apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano patvirtinimo“ bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iškirsti mišką (pakeisti miško naudmenas) skundžiamo detaliojo plano teritorijoje (7,6 ha teritorijoje tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento). Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė gindamas viešąjį interesą.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas priimtas, o prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestas.

Teismas pripažino, jog pareiškėjo patikslintas skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, todėl yra priimtinas.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2150 patvirtino apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento, Verkių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iškirsti mišką skundžiamu detaliojo plano teritorijoje – iš esmės grindžia gindamas viešąjį interesą. Nurodo, kad susivienijimo Žali.lt pagrindinis tikslas rūpintis aplinka, ginti natūralią ekologinę sistemą, siekti žmogaus taikaus ir darnaus sugyvenimo su gamta bei kitu žmogumi ir kt. Tačiau pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis dabar egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai, ginant viešąjį interesą, nenurodant, kokie konkrečiai viešieji interesai bus pažeisti ir kaip jie bus pažeisti, neįrodo, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų pažeidimų ateityje.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, jog šioje stadijoje (skundo priėmimo etape), negalima spręsti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog šių priemonių pritaikymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, pabrėžta, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi, ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.

III. Pareiškėjas susivienijimas Žali.lt elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai uždraudžiant iškirsti mišką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano teritorijoje (7,6 ha teritorijoje tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento).

Nurodo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad vienu iš pagrindinių skundžiamu atsakovo sprendimu patvirtinto detaliojo plano tikslų yra miško naudmenų pakeitimas į kitas naudmenas (miško iškirtimas) valstybinės reikšmės miško sklype. Savo skunde pareiškėjas išdėstė išsamius argumentus, kad detaliojo plano sprendiniais planuojamas miško naudmenų pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatoms. Nors paminėti argumentai nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, tačiau skunde išdėstytas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis teisinis reguliavimas patvirtina, kad šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, kils realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas leidžia išduoti leidimą kirsti valstybinės reikšmės miško naudmenas, esančias saugomoje teritorijoje – Verkių regioniniame parke, būtent šioje byloje skundžiamo administracinio akto pagrindu. Taigi, teismui nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo arba netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimas teismo sprendimas (jeigu būtų patenkintas skundas) nebetektų prasmės, nes miškas paprasčiausiai jau būtų iškirstas (neteisėti detaliojo plano sprendiniai dėl miško naudmenų pakeitimo būtų neginčijamai įgyvendinti). Kadangi administracinės bylos nagrinėjimas užtrunka apytiksliai apie 1,5 metus laiko, todėl akivaizdu, kad per nurodytą laiką miško naudmenos bus pakeistos ne tik teisiškai (tai jau padaryta skundžiamu sprendimu), bet ir faktiškai – iškirtus medžius. Taigi, netaikius draudimo kirsti mišką, tolesnis šios administracinės bylos nagrinėjimas nebetenka prasmės. Bent jau miško apsaugos kontekste. Net jeigu teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu po metų ar daugiau pripažins skundžiamą sprendimą neteisėtu, toks teismo sprendimas savaime nebeatkurs sunaikintų miško naudmenų, negrįžtamai sunaikintos miško ekosistemos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teoriškai gali būti įpareigota atsodinti teismo neteisėtu pripažinto detaliojo plano pagrindu iškirstą mišką, tačiau praktiškai toks sprendimas vargiai įmanomas. Be to, šiuo metu esamos brandos miško ataugimui prireiktų keliasdešimties metų. Taigi, netaikius prašomų užtikrinimo priemonių esamai miško ekosistemai ir Verkių regioninio parko rekreacinio miško teritorijai bus padaryta ilgalaikė ir negrįžtama žala.

Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje skundžiamu aktu per se nėra suteikiama teisė kirsti mišką, bet jis sudaro prielaidas atlikti tolesnius veiksmus, susijusius su miško kirtimu. Pareiškėjas nesiekia sustabdyti visų pagal detaliojo plano sprendinius numatytų veiksmų ir apsunkinti trečiųjų asmenų teisių įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju neprašo teismo sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimo, tačiau prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik konkrečioje detaliojo plano sprendinių dalyje, t. y. dėl miško naudmenų keitimo, ir nurodo konkrečią priemonę – uždraudimą atlikti miško kirtimo darbus. Pareiškėjas nesiekia uždrausti trečiajam asmeniui rengti statinių techninio projekto (jeigu jis prisiima galimą riziką dėl detaliojo plano panaikinimo pasekmių tokiam projektui) ar įgyvendinti kitus detaliojo plano sprendinius, kurie nėra susiję su miško naudmenų pakeitimu. Akivaizdu, kad neteisėto miško iškirtimo atveju, t. y. teismui vėliau panaikinus skundžiamą detalųjį planą, jo atkūrimas būtų labai sudėtingas ir užtruktų keliasdešimt metų. Žala gamtai yra akivaizdi ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė jog bus atliekami miško kirtimo darbai. Viena vertus, ši išvada akivaizdi iš skundžiamo detaliojo plano sprendinių. Kita vertus, jeigu ūkinės veiklos organizatorius iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo neketina vykdyti miško kirtimo darbų, tai prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės jokių nepatogumų pareiškėjui nesukels. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, dėl kurių teisinio statuso ir apsaugos yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. liepos 4 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai), o šios Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatomis savo praktikoje ne kartą vadovavosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytų nuostatų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir teisingai sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje administracinėje byloje.

Pažymi, kad pagrindinis ginčijamo apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano uždavinys – suformuoti sklypą naujos gatvės tiesimui, kurios realizavimas sudarytų prielaidas transporto srautų sumažinimui Santariškių medicinos miestelio teritorijoje, lankytojus nukreipiant tiesiogine jungtimi iš Molėtų plento į Santariškių medicinos miestelio šiaurinę dalį bei pagerinant transportinius ryšius (įskaitant ir viešąjį transportą) su Visoriais, taip pat numatyta įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniuose nurodytą jungties tarp Molėtų plento ir Santariškių gatvės alternatyviąją trasą. Detalusis planas buvo pradėtas rengti neprieštaraujant Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos naujos gatvės įrengimui ties Verkių regioninio parko riba, Verkių miško pietiniu pakraščiu, esamo lauko kelio pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, nurodyta gatvės alternatyviąja trasa. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuomone, atsižvelgus į tai, kad naujos jungties tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento statybai buvo išanalizuotos trys (A, B, C) galimos alternatyvių trasų vietos, pasirinktos B trasos vieta mažiausiai paveiktų valstybinį mišką ir būtų išlaikytas Verkių regioninio parko vientisumas, todėl šio plano įgyvendinimas neturės reikšmingų neigiamų pasekmių biologinei įvairovei, natūralioms buveinėms ar gamtinėms vertybėms.

Atkreipia dėmesį tai, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra teisiškai motyvuotų argumentų (motyvų) ar faktų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymui kiltų grėsmė ar jo vykdymas būtų apsunkintas. Pareiškėjas nenurodė ir argumentuotai nepagrindė, kokios konkrečiai realios grėsmės, kliūtys ar kiti apsunkinimai padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

Nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis teisinis reguliavimas patvirtina, kad šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių kiltų realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pažymi tai, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, 5 p.). Valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija, kaip valstybės turto valdytoja, 2013 m. birželio 28 d. raštu „Dėl planuojamos gatvės ties Verkių regioninio parko riba“ (Detaliojo plano bylos lapas Nr. 33) nurodė, kad „<...> projekto sprendiniai numato miško žemę VĮ Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 52 kvartalo 14, 15,18 ir 20 sklypo dalyse paversti kitomis naudmenomis panaudojant miško žemę inžinerinės infrastruktūros ir visuomeninės paskirties teritorijoms formuoti ir tai neprieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 punktui“. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ginčijamo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 1-2150 „Dėl apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių ir Molėtų plento detaliojo plano tvirtinimo“ 3.4 punkte nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai įsigalioja tik teisės aktų nustatyta tvarka patikslinus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas. Šiai dienai ginčo teritorijoje jokie darbai nėra pradėti. Be to, aplinkybės, kad įsiteisėjus galimai pareiškėjui naudingam teismo sprendimui, sunaikintų miško naudmenų, kaip jis pats teigia, atkūrimas pareikalautų didelių papildomų sąnaudų (laiko ir pan.), nereiškia, jog teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo įvykdymas dėl to taps per daug sudėtingas.

Mano, kad, kai dar nepakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, ginčijamu detaliuoju planu numatytos pakeisti miško naudmenos nėra išbrauktos iš valstybinės reikšmės miško plotų, taip pat neparengtas statinio techninis projektas ir neišduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra realios grėsmės, jog netaikius pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Priešingai, iki išvardintų aplinkybių atsiradimo, kada realiai ir teisėtai galėtų būti pradėtas miško žemės keitimas kitomis naudmenomis, t. y. kertamas iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbrauktas miškas, ši administracinė byla gali būti išnagrinėta iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (ABTĮ 71 str. 4, 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis dabar egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai, ginant viešąjį interesą, nenurodant kokie konkrečiai viešieji interesai bus pažeisti ir kaip jie bus pažeisti, neįrodo, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame atsakovo sprendime (2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 1-2150 „Dėl apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano patvirtinimo“) nuspręsta, be kita ko, patvirtinti apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių ir Molėtų plento, Verkių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius bei nustatyta, kad šio detaliojo plano sprendiniai įsigalioja teisės aktų nustatyta tvarka patikslinus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas. Kaip nurodė ir pats pareiškėjas savo patikslintame skunde, kitoje pareiškėjo inicijuotoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3042-437/2015 dėl to paties detaliojo plano Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė informavo proceso dalyvius būtent apie nagrinėjamoje byloje skundžiamą atsakovo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1-2150 „Dėl apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano patvirtinimo“ ir pažymėjo, kad jis kol kas negalioja, nes Vyriausybė nėra priėmusi 1997 m. spalio 23 d. nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo detaliuoju planu keičiamos miško naudmenos būtų išbrauktos iš valstybinės reikšmės miško plotų. Kaip nurodė pareiškėjas, jo žiniomis, paminėtas Vyriausybės nutarimas iki šio nėra pakeistas ir Aplinkos ministerija dar tik rengia atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą. Teisės aktų registro duomenimis paskutinis minėto Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimas atliktas 2014 m. gruodžio 10 d. (įsigaliojo 2014 m. gruodžio 17 d.), tačiau jame dar nebuvo koreguoti Vilniaus miesto teritorijos valstybinės reikšmės miško plotai, ribos ir pan.

Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju akivaizdu, jog skundžiamas atsakovo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 1-2150 „Dėl apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano patvirtinimo“ dėl toje teritorijoje pareiškėjo minimo miško naudmenų pakeitimo kol kas nebus įgyvendinamas, kol nebus priimtas Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimas, kuriuo detaliuoju planu keičiamos miško naudmenos būtų išbrauktos iš valstybinės reikšmės miško plotų. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, byloje skundžiamas atsakovo sprendimas šiuo metu (šioje bylos nagrinėjimo stadijoje) nesudaro prielaidų atlikti tolesnius veiksmus, susijusius su miško kirtimu. Todėl šiuo metu nėra ir pagrindo spręsti dėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodyto reikalavimo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą užtikrinimo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iškirsti mišką (pakeisti miško naudmenas) skundžiamo detaliojo plano teritorijoje (7,6 ha teritorijoje tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento). Juo labiau, kad pareiškėjas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis dabar egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Tačiau tokiais atvejais proceso dalyviai privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008). Taigi, ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo susivienijimo Žali.lt atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas