AS-822-986-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-986/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00938-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno rajono merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – vidaus reikalų ministrui Daliui Alfonsui Barkauskui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generaliniam komisarui, sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas:

„1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės mero 2014-06-13 administracinį aktą Nr. MSD-129; 2) įpareigoti Kauno rajono savivaldybės merą ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014-05-16 10.53 val. skundą Kauno rajono savivaldybė merui, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui, reg. Nr. G-6, į jį atsakyti bei atlikti prašomus veiksmus:

I. priimti administracinį sprendimą:

1) pareiškėjui raštu, išsamiai pranešti, su kuriomis valstybės institucijomis gavęs savivaldybės tarybos pritarimą Kauno rajono meras yra sudaręs savivaldybės bendradarbiavimo sutartis, kurios galioja nuo 2010 m. sausio 1 iki šiol ar galiojo kitu laiku nuo 2010-01-01; pateikti tinkamai patvirtintus su Kauno rajono apylinkės prokuratūra, Kauno (miesto) apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra sudarytų sutarčių nuorašus;

2) pareiškėjui raštu išsamiai pranešti, ar Kauno rajono meras yra sudaręs savivaldybės bendradarbiavimo sutartis su KAVPK, kurios galioja nuo 2010-01-01 iki šiol ar galiojo kitu laiku nuo 2010-01-01, galios ateityje; pateikti tinkamai patvirtintus šių sutarčių nuorašus;

3) pareiškėjui raštu išsamiai pranešti, ar ir kaip, kuriais veiksmais konkrečiai KRSA deramai atstovavo savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant pareiškėjo saugumo nuo Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nusikalstamų veikų užtikrinimo, pareiškėjo automobilius grobiančių/ besinuomojančių prieš pareiškėjo valią ar juos niokojančių asmenų, pareiškėjo turtą prievartaujančių asmenų nustatymo, suradimo bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimus su teisėsaugos institucijomis: KAVPK, Kauno rajono apylinkės prokuratūra, Kauno (miesto) apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnis. 3 d. 6 p.)

4) raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Policijos departamentą su reikalavimais nedelsiant parengti ir priimti norminius administracinius aktus/ sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veikios strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip, kad:

a) sovietinės Rusijos imperijos armijoje Lietuvos Respublikos atviros okupacijos laikotarpiu 1940 - 1990m. atsisakiusių tarnauti lietuvių; b) policijos įstaigoms pagalbą teikiančių asmenų; c) policijos įstaigų veiklą kritikuojančių asmenų; KAVPK ir / ar kitose policijos įstaigose policijos pareigūnais įdarbinti asmenys nekankintų, nepersekiotų, nežalotų, nepiktnaudžiautų psichiatrija; Tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų ir jų projektų bei kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui;

5) raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Policijos departamentą su reikalavimais nedelsiant parengti ir priimti norminius administracinius aktus/sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veiklos strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip, kad: KAVPK bei KAVPK padaliniuose ir/ar kitose didelio policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nusikalstamumo policijos įstaigose, rizikos grupėms priskirtinų/priskirtų policijos pareigūnais įdarbintų asmenų darbo vietose, policijos įstaigų koridoriuose - ypatingai Kauno rajono Garliavos policijos nuovadoje - būtų įrengtos vaizdo kameros ir garso įrašymo įranga asmenų kankinimams, sveikatos sužalojimams, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurtui, piktnaudžiavimui psichiatrija, persekiojimams užfiksuoti bei įrodyti; Tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų. jų projektų ir kitų dokumentų ( rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui;

6) raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Policijos departamentą su reikalavimais nedelsiant organizuoti PD vadovaujamų įstaigų veiklai būtiną materialinį techninį aprūpinimą, parengti ir pateikti Finansų ministerijai Policijos departamento biudžeto projektą: atlikti finansavimo gavimo ir kilus reikalingus veiksmus vaizdo kamerų ir garso įrašymo įrangos pirkimui bei įrengimui KAVPK bei KAVPK padaliniuose ir/ar kitose didelio policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nusikalstamumo policijos įstaigose, rizikos grupėms priskirtinų/priskirtų policijos pareigūnais įdarbintų asmenų darbo vietose, policijos įstaigų koridoriuose - nevilkinamam asmenų kankinimų, sveikatos sužalojimų, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurto, piktnaudžiavimo psichiatrija, persekiojimo užfiksavimui bei įrodymui; Tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų, jų projektų ir kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui;

7) raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Policijos departamentą su reikalavimais nedelsiant parengti, priimti ir KRSA pateikti norminius administracinius aktus/sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veikios strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip, kad:

KAVPK bei KAVPK padaliniuose ir policijos įstaigose policijos pareigūnų darbas būtų tinkamai apmokamas, apmokėjimas nežemintų šių asmenų žmogiškojo orumo ir jų neskatintų vykdyti nusikalstamas veiklas; Tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų, jų projektų ir kitų dokumentų ( rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui bei KRSA;

8) raštu kreiptis i Lietuvos Respublikos Policijos departamentą su reikalavimu nedelsiant parengti ir priimti norminius administracinius aktus/sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veiklos strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip. kad: KAVPK bei KAVPK padaliniai, visos policijos įstaigos butų desovietizuoti ir derusifikuoti sukuriant juose darbo vietas lietuvių tautybės asmenims/įdarbinant lietuvių tautybės asmenis, o rusų tautybės asmenis išleidžiant į atsargą ar pensiją taip užtikrinant lietuvių tautybes asmenų nediskriminavimą įsidarbinant policijoje; Tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų ir kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui bei KRSA;

9) pareiškėjui suteikti raštišką teisinę konsultaciją teisiškai pagrindžiant išsamiai pranešti, kurių teisės aktų pagrindu policijos generalinis komisaras atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą, koks yra policijos generalinio komisaro patraukimo tarnybinėn, administracinėn, baudžiamojon atsakomybėn įgyvendinimo mechanizmas;

10) raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Policijos departamentą su reikalavimu pareiškėjui pateikti raštu ir išaiškinti policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką, kuria vadovaujantis KAVPK ir Kauno rajono PK bei Garliavos PN už savo veiklą pareiškėjo kankinimo, persekiojimo, sveikatos žalojimų, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurto, rusų kolonisto S. L. vykdomo piktnaudžiavimo psichiatrija atveju 2010 m.- 2013 m. atsiskaitė ar privalėjo atsiskaityti policijos generaliniam komisarui, savivaldybes, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei;

11) pareiškėjui raštu pateikti atskaitą pagal policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką, kuria KAVPK ir Kauno rajono PK bei Garliavos PN už savo veiklą pareiškėjo kankinimo, persekiojimo, sveikatos žalojimų, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurto, rusų kolonisto S. L. vykdomo piktnaudžiavimo psichiatrija atveju 2010 m.- 2013 m. atsiskaitė policijos generaliniam komisarui, savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei;

12) pareiškėjui raštu pateikti atskaitą pagal policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką, kuria KAVPK ir Kauno rajono PK bei Garliavos PN už savo veiklą 2010 m.- 2013m. atsiskaitė policijos generaliniam komisarui, Kauno rajono savivaldybės, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei; (LR Policijos veiklos Įstatymo 14 str. 5 d.);

13) pareiškėjui raštu pateikti tinkamai patvirtintą atskaitos pagal policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką nuorašą, kuria KAVPK ir Kauno rajono PK bei Garliavos PN už pareiškėjo, kitų asmenų automobilių Kauno rajone įvykdytų grobimų, niokojimų, turto prievartavimo siūlant išsipirkti pagrobtus automobilius prevencijos, atskleidimo ir tyrimo veiklą 2002 m.- 2013 m. atsiskaitė policijos generaliniam komisarui. Kauno rajono savivaldybes, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei;

14) Kauno rajono greitosios pagalbos iškvietimo medicininius dokumentus kortelių originalus Kauno rajono greitosios pagalbos stotyje saugoti 10 (dešimt) metų;

15) kreiptis i LR generalini prokurorą su skundu reikalaujant ištirti Kauno rajono greitosios pagalbos stotyje įdarbinto D. S. nusikalstamą bendradarbiavimą su rusų kolonisto S. L. Garliavos policijos nuovadoje organizuota grupuote bei 2010-08-19 įvykdytą sunkų nusikaltimą prieš pareiškėją bei reikalaujant šio skundo tyrimo tik LR generalinėj prokuratūroj kaip liečiančių visuomenei ypač pavojingas organizuotos grupuotės/susivienijimo/antikonstitucinės grupės veikas;

II. raštu leisti susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais bei informacija;

III. raštu pranešti apie šio skundo pagrindą bei dalyką liečiančius Kauno rajono savivaldybės mero potvarkius“.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės meras skundžiamu raštu atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, pateikdamas jam informaciją apie Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalinimo principą, policijos veiklą, Policijos generalinio komisaro funkcijas reglamentuojančius teisės aktus, nurodė Policijos generalinio komisaro atleidimo pagrindus, išaiškino Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos pagrindus, jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, prokuroro įgaliojimus ikiteisminiame tyrime, paaiškino, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarka nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkoje, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515. Taip pat minėtame rašte pareiškėjui buvo pranešta, apie Kauno rajono savivaldybėje 2014 m. sausio 15 d. pristatytą Kauno rajono policijos 2013 metų ataskaitą. Atsakovas nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nei savivaldybės merui, nei administracijai nesuteikta įgaliojimų kontroliuoti ikiteisminių tyrimų eigos ar kitaip daryti įtaką policijos struktūrose dirbančių asmenų įdarbinimui, atestacijai, sudaryti bendradarbiavimo sutartis su prokuratūra. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundas dėl galimai padarytos neteisėtos policijos pareigūnų veiklos persiųstas nagrinėti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų adresuotų asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Atsižvelgęs į skundžiamo rašto turinį ir remdamasis teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, kad šiuo atveju iškeltas ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo teisiškai beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovams, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Skundžiamas raštas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio sritį, nes tai nėra individualus teisės aktas (ABTĮ 2 str. 14, 15 d.), taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl skundo dalį dėl Kauno rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 13 d. rašto Nr. MSD-129 panaikinimo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Konstatavęs, kad V. J. skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovams iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, įpareigojant atsakovus atlikti skundo reikalavimų 2 punkto I-III dalyse nurodytus veiksmus, yra neatsiejamai susiję su skundo reikalavimu dėl Kauno rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 13 d. rašto Nr. MSD-129 panaikinimo ir atskirai negali būti išnagrinėti, teismas sprendė, kad atsisakius priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl rašto panaikinimo, V. J. skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41–42), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino pareiškėjo argumentus, jų teisinį pagrindą, skundo aiškumą ir konkretumą, administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus. Teismas taip pat netinkamai vertino teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtį ir pobūdį – pareiškėjas skundžia blogą atsakovų administravimą ir veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti – skundžiamą administracinį sprendimą, bei atsakovų veiksmus nagrinėjant pareiškėjo skundą, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas netinkamai vertino skundžiamą atsakovo 2014 m. birželio 13 d. aktą Nr. MSD-129, nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas skundžiamu raštu išreiškė savo kaip viešojo administravimo subjekto valią pareiškėjo bei policijos pareigūnų, o netiesiogiai ir prokurorų, teisėjų atžvilgiu. Nepagrįstai teismo nepripažinta, kad atsakovai netinkamai vykdo viešąjį administravimą, pažeidė ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teismas turėjo vadovautis suformuota praktika Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-536-554/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. I-3592-644/2013, patvirtinančia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai, taip pat ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, gali būti išnagrinėti ir atskirai.

Atsakovų veiksmai, aktai ir neveikimas, pareiškėjo nuomone, sukelia jam teisines pasekmes, nes Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariate įdarbinti asmenys bei atsakovai po neteisėtų ir nepagrįstų pareiškėjo suėmimų pasilieka teisę ir suteikia teisę nusikalstamoms policijoje, prokuratūroje, teismuose įdarbintų asmenų grupuotėms kalinti ir psichologiškai kankinti psichiškai sveiką pareiškėją, pareiškėją be ligos, o tik dėl politinių motyvų ar siekiant dengti pareigūnų nusikalstamas veikas, uždaryti į psichiatrijos įstaigas nusikalstamų policijoje, prokuratūroje, teismuose įdarbintų asmenų ar jų grupuočių reikalavimu. Panaikinus skundžiamą aktą ir atsakovą įpareigojus atlikti reikalautus atlikti veiksmus, susiklostę teisiniai santykiai, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų: kaltiems asmenims būtų apribotos galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės už pareiškėjo atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus, toliau persekioti pareiškėją, pareiškėjas galėtų teikti įrodymus valstybės institucijoms ir teismams dėl skunde minimų valstybės institucijų ir pareigūnų pareiškėjo vykdomo persekiojimo piktnaudžiaujant psichiatrija, būtų atskleistos valstybės institucijų ir teismų neteisėtos ir nusikalstamos veikos pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas įgytų teisę prisiteisti žalos atlyginimą. Atsakovai, skunde minimos valstybės institucijos ir teismai negalėtu toliau persekioti pareiškėjo dėl jo politinių įsitikinimų, pareiškėjui nepagrįstai skirti ekspertizes, skleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias apie pareiškėją, ir paneigdami, panaikindami atsakovo specialistų išvadas, atsakovai negalėtų prisidėti prie pareiškėjo psichologinio kankinimo tyliu pritarimu. Valstybės institucijos, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba nepriimtų pareiškėjo kalinimui be visos bylos medžiagos ir teismo nutartyje nurodytų dokumentų. Pareiškėjas galėtų pagrįsti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl jo neteisėto suėmimo bei kalinimo, garbės ir orumo žeminimo, psichologinio kankinimo bei jo pasekmių.

Ginčijamu administraciniu aktu atsakovams atsisakius suteikti prašomą informaciją bei dokumentus, atlikti veiksmus, pareiškėjui, jo manymu, kilo ir teisinės pasekmės. Pareiškėjo reikalavimų patenkinimas apgintų jo teisę į informaciją, kuri pareiškėjui leistų teikti įrodymus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas galėtų naudoti gautą informaciją apie save savo teisių gynimui. Pareiškėjo reikalavimų patenkinimas padėtų išsaugoti jo sveikatą ir pati pareiškėją nuo neteisėtų valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad palaiko savo poziciją, išsakytą atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Atsakovas Kauno rajono meras atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių nesukelia. Be to, pareiškėjas nenurodė, į kokius paklausimus savivaldybė nepateikė informacijos, susijusios su savivaldybių veikla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo padaryta išvada dėl informacinio skundžiamo rašto pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas skundžia Kauno rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 13 d. raštą Nr. MSD-129, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą, gautą 2014 m. gegužės 16 d., kuriuo prašoma atlikti skundo reikalavimų 2 punkto I–III dalyse nurodytus veiksmus, o skundo dalis dėl policijos pareigūnų veiklos persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Asmens teisę gauti informaciją, šios teisės įgyvendinimo tvarką, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas arba Įstatymas). Valstybės institucija turi suteikti informaciją pagal Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytą tvarką ir terminus, o tuo atveju, jei prašoma informacija nedisponuoja, persiųsti prašymą kompetentingai institucijai, kuri turi prašomą informaciją (Teisės gauti informaciją įstatymo 3, 12–15 straipsniai) arba atsisakyti teikti pareiškėjai prašomą informaciją esant vienam iš atsisakymo pagrindų, nurodytų Teisės gauti informaciją 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad rašte išreikšta institucijos valia pareiškėjo, taip pat policijos pareigūnų, o netiesiogiai ir prokurorų, teisėjų atžvilgiu, dėl ko pareiškėjui kyla teisinės pasekmės. Nustatyta, kad rašte iš esmės pateikiama aktuali teisinė informacija apie policijos veiklą, struktūrą, teises ir pareigas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros įgaliojimus. Rašte taip pat paaiškinta, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarka nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkoje, pranešta, apie Kauno rajono savivaldybėje 2014 m. sausio 15 d. pristatytą Kauno rajono policijos 2013 metų ataskaitą. Atsakovas nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nei savivaldybės merui, nei administracijai nesuteikta įgaliojimų kontroliuoti ikiteisminių tyrimų eigos ar kitaip daryti įtaką policijos struktūrose dirbančių asmenų įdarbinimui, atestacijai, sudaryti bendradarbiavimo sutartis su prokuratūra. Kaip matyti iš skundžiamo rašto turinio, jis neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakydamas jam savo kompetencijos ribose, o skundas dėl galimai padarytos neteisėtos policijos pareigūnų veiklos persiųstas nagrinėti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokios pareiškėjo prašomos informacijos, susijusios su savivaldybių veikla, atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (dėl įpareigojimo atsakovams iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, įpareigojant juos atlikti skundo reikalavimų 2 punkto I-III dalyse nurodytus veiksmus) yra išvestiniai iš reikalavimo dėl skundžiamo rašto panaikinimo ir atskirai nenagrinėtini. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai taip pat vertinami kaip nepagrįsti. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimo atveju, savo teises jis galėtų ginti, skųsdamas tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė