AS-438-481-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-481/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00701-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L. dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Onrama“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 4–11), prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados (toliau – ir atsakovas) 2012 m. birželio 13 d. nutarimą teisės pažeidimo byloje Nr. 20-25-IL-791 (toliau – ir nutarimas).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 90–95) pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamą nutarimą panaikino.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 20 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 100–101) priteisti jam iš atsakovo 2229,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (100 Lt žyminiam mokesčiui apmokėti, o likusi suma advokato padėjėjų teisinėms paslaugoms apmokėti: 1600 Lt už skundo surašymą, 529,38 Lt už pareiškėjo interesų atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose). Visos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 116–118), kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte numatytas maksimalus priteistinas užmokesčio už skundo surašymą dydis yra 2 550 Lt (koeficientas 3 x 850 Lt), Rekomendacijų 8.18 punkte numatytas maksimalus priteistinas užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis yra 127,5 Lt (koeficientas 0,15 x 850 Lt). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Advokato padėjėjo maksimalus priteistinas užmokestis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 102 Lt. Šiuo atveju pareiškėjo įgaliotas atstovas, administracinėje byloje prašydamas priteisti 1 600 Lt išlaidų už skundo parengimą, pateikia neproporcingas ir neadekvačias paslaugų kainas, nes nagrinėta administracinė byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai. Be to, pareiškėjo skundo argumentai iš esmės yra tokie patys kaip ir pirminiuose paaiškinimuose atsakovui. Taip pat nagrinėjant skundą teismo posėdžiuose advokato padėjėjas sugaišo vos 0,75 val. ir 1 val. Tokiu būdu pareiškėjas, prašydamas priteisti 226,88 Lt ir 302,5 Lt atstovavimo teisme išlaidų, pažeidžia Rekomendacijose numatytą maksimalų priteistiną užmokesčio valandinį 102 Lt dydį. Darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo atlyginti 2 229,38 Lt sumą už skundo parengimą ir atstovavimą. Akivaizdu, kad prašant tokios didelės sumos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti siekiama pasipelnyti iš valstybės, ir toks bandymas turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 123–125) pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė jam iš atsakovo 1802 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą prašymo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad advokato padėjėjo D. L., advokato G. Č., advokato padėjėjo V. B. bei advokato padėjėjos I. G. teisę atstovauti pareiškėjui patvirtina atitinkamai 2012 m. birželio 29 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. DLONR/2012/06-1, 2012 m. spalio 10 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 111/2012 bei 2012 m. spalio 10 d. ir 2012 m. lapkričio 14 d. įgaliojimai. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas grindžia sąskaitos išrašais, 2012 m. liepos 10 d. išankstine sąskaita už teisines paslaugas, 2014 m. sausio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas, PVM sąskaitomis faktūromis APB13 Nr. 176 ir APB12 Nr. 293. Pareiškėjo vardu skundą surašė advokato padėjėjas D. L.. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 ir 5 punktus už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 1 920 Lt suma (800 x 3 x 0,8). Už skundo surašymą prašomos priteisti 1600 Lt išlaidos neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ši suma priteistina.

Pareiškėją 2012 m. spalio 10 d. (truko 22 min.) ir 2012 m. lapkričio 21 d. (truko 15 min.) teismo posėdžiuose atstovavo atitinkamai advokato padėjėjai V. B. ir I. G.. Minėti teismo posėdžiai iš viso truko 37 min. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Šiuo atveju teismo posėdis truko 37 min., todėl apvalintina iki vienos valandos. Teismo posėdyje pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjai, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas gali būti skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Taigi pagal Rekomendacijų 5, 8.18 ir 9 punktus už advokato padėjėjų atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti priteista 102 Lt (850 x 0,15 x 1 x 0,8) suma. Prašomos priteisti už atstovavimą išlaidos – 529,38 Lt viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl mažintinos iki 102 Lt.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pateikdamas skundą teismui pareiškėjas 2012 m. liepos 10 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovo pareiškėjui priteistinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 127–128), kuriuo prašė minėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (279 straipsnis) nėra numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad pareiškėjui ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo realios, būtinos, pagrįstos ir neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovas nepateikė nė vieno objektyvaus ir pagrįsto argumento, kuris galėtų sudaryti pagrindą skundžiamos nutarties pakeitimui ar panaikinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, pirmosios instancijos teismo atlikto pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio skaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo neginčija, tačiau teigia, jog pareiškėjui negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes tokia galimybė nenumatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas iš esmės šioje byloje kilo dėl atsakovo 2012 m. birželio 13 d. pareiškėjui surašyto nutarimo teisės pažeidimo byloje Nr. 20-25-IL-791 (b. l. 13). Minėtas nutarimas buvo surašytas nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą („Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje“). Už šį pažeidimą atsakovas pareiškėjui paskyrė Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatytą ekonominę sankciją – 500 Lt dydžio baudą. Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektai, nesutinkantys su šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimais dėl ekonominių sankcijų taikymo, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Šia tvarka pareiškėjas pasinaudojo ir apskundė minėtą nutarimą Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 4–11).

ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Taigi atsakovo nurodytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Tuo tarpu ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė pareiškėjui 1802 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovo. Konkretūs bylinėjimosi išlaidų dydžio skaičiavimai pateikti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje, todėl, vengiant nereikalingo kartojimosi, dėl šių aplinkybių atskirai nepasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas