A-624-1319-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1319/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00527-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas; Tauragės apskrities VPK) 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 85-11-IL-739 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu, dėl padaryto smurtinio pobūdžio nusikaltimo, jam buvo panaikintas leidimas laikyti šaunamąjį ginklą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Manė, kad įstatymų leidėjas ne kiekvieną pažeidimą sieja su asmenų galimai keliama grėsme kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėjo, kad atsisakymas išduoti leidimą turi būti paremtas motyvais, kurie neabejotinai ir patikimai patvirtintų, kad asmuo realiai kelia grėsmę visuomenei. Teigė, kad padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl skundžiamo sprendimo išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenei yra iš esmės priešingos teismo išvadoms, jog pareiškėjas yra vertas pasitikėjimo. Be to, atsakovo sprendime nenurodyti konkretūs motyvai, o tik akcentuojamas pats nusikaltimo padarymo faktas.

Atsakovas Tauragės apskrities VPK atsiliepime (b. l. 18) prašė netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų.

Nurodė, kad iš atsakovo surinktos medžiagos matyti, jog A. L. įvykdyta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, t. y. smurtas artimoje aplinkoje, todėl pareiškėjas, turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai. Pažymėjo, kad 2012 m. vasario 22 d. pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka (įspėtas), už tai, kad 2012 m. vasario 18 d. 23 val. 45 min., būdamas J. L. namuose, garsiai šūkaudamas, provokavo konfliktus, tokiais savo veiksmais sutrikdydamas viešąją rimtį ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį. Manė, jog nors teismas atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pats nusikaltimo padarymo faktas neigiamai charakterizuoja A. L. asmenybę ir laikomas pakankamu pagrindu apriboti pareiškėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi asmuo nebėra nepriekaištingos reputacijos. Rėmėsi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Tvirtino, kad ginčijamu sprendimu A. L. buvo pagrįstai panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, taip išvengiant galimybės naudoti ginklą kaip didesnio pavojaus šaltinį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kita vertus, įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas). Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.51 straipsniu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Atsižvelgęs į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodė, jog šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Pagal bylos rašytinius įrodymus teismas nustatė, jog 2013 m. kovo 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas A. L. buvo įtariamas 2013 m. kovo 16 d., apie 19.30 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), pastūmęs savo tėvą J. L. bei vieną kartą sudavęs ranka į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi (b. l. 39) buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro N. M. 2013 m. kovo 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00257-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo, A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nurodytai teismo nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjas 2013 m. balandžio 16 d. prašymu (b. l. 23) kreipėsi į Tauragės apskrities VPK, prašydamas grąžinti iš jo paimtą ginklą medžioklei. Ginčijamu 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 85-11-IL-739, remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, atsakovas nusprendė panaikinti Tauragės apskrities VPK A. L. išduotą leidimą Nr. 0000062 laikyti šaunamąjį ginklą medžioklei.

Teismas atsižvelgė į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 40 straipsnį, jo 11 punktą. Kaip yra savo praktikoje pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo (žr. pvz., administracinę bylą Nr. A438-164/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne vieną kartą smurtavo artimoje aplinkoje – 2012 m. vasario 18 d., 23.45 val., būdamas J. L. namuose, (duomenys neskelbtini), triukšmavo garsiai šūkaudamas ir provokuodamas buitinius konfliktus, tokiais veiksmais sutrikdė viešą rimtį ir asmenų ramybę (b. l. 28), A. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalies pažeidimą 2012 m. vasario 22 d. nutarimu paskirtas įspėjimas; 2013 m. kovo 16 d., apie 19.30 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), pastūmė savo tėvą J. L. bei vieną kartą sudavė ranka į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Vertinant, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti didesnį pavojų viešajai tvarkai, ginklo turėtojui taip pat keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Todėl toks pareiškėjo elgesys, kai jis tendencingai sukelia konfliktines situacijas artimoje aplinkoje, leido daryti pagrįstą išvadą apie galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Todėl turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja instituciją imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad A. L. su nuo smurto nukentėjusiu tėvu J. L. susitaikė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo charakteristika tapo nepriekaištinga, nei daryti išvadą, jog nebereikia taikyti prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje išvengti.

Teismas darė išvadą, kad Tauragės apskrities VPK 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 85-11-IL-739 pagrįstai pagal turimus duomenis apie pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą ir baudžiamąjį nusižengimą artimoje aplinkoje pripažino, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę ir teisėtai panaikino Tauragės apskrities VPK A. L. išduotą leidimą Nr. 0000062, remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnį, nurodė, jog konstatavus, kad Tauragės apskrities policijos komisariatas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, bei nenustačius 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 85-11-IL-739 priėmimo metu pažeistų pagrindinių procedūrų, A. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. L. apeliaciniu skundu (b. l. 79) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir Tauragės apskrities VPK 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 85-11-IL-739.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas savo sprendime rėmėsi policijos atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybe apie A. L. 2012 m. vasario 18 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą. Ši aplinkybė skundžiamame 2013 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 85-11-IL-739 net nenurodyta.

Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą teismui grindė tuo, kad skundžiamame 2013 m. gegužės 13 d. sprendime nėra motyvų, kurie neabejotinai ir patikimai patvirtintų, jog asmuo realiai kelia grėsmę visuomenei. Teismas į šį skundo argumentą neatsakė.

Teigia, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pareiškėjas buvo atleistas dėl to, kad teismas pagrįstai manė, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjant pareiškėjo skundą, neįvertintos šio nusikaltimo aplinkybės, neįvertinta tai, kad pareiškėjas smurtą panaudojo norėdamas sutramdyti neblaivų savo tėvą.

Atsakovas Tauragės apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 86–87) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tauragės apskrities VPK 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 85-11-IL-739 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis surinkta medžiaga, t. y. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro N. M. 2013 m. kovo 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00257-13 A. L., kuriuo pastarasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atleistas Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytu atveju, t. y. įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nusprendė: panaikinti Tauragės apskrities VPK A. L. išduotą leidimą Nr. 0000062 laikyti šaunamąjį ginklą medžioklei; įpareigoti A. L. per 1 mėnesį pateikti siūlymą dėl šaunamojo ginklo IŽ-58, 16 kal., Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimo per įmonę, turinčią teisę prekiauti tos rūšies ginklais; informuoti A. L. apie priimtą sprendimą ir pranešti, kad sprendimą panaikinti leidimą laikyti ginklą turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų apskųsti teismui, o per minėtą terminą nepateikus skundo ir siūlymo dėl ginklo realizavimo, šaunamasis ginklas IŽ-58, 16 kal., Nr. (duomenys neskelbtini), bus perduotas realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas pripažino šį sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nusprendęs, jog Tauragės apskrities VPK 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 85-11-IL-739 pagrįstai pagal turimus duomenis apie pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą ir baudžiamąjį nusižengimą artimoje aplinkoje pripažino, kad pareiškėjo elgesys pavirtina galimą grėsmę kitų asmenų ar jo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir teisėtai panaikino Tauragės apskrities VPK A. L. išduotą leidimą Nr. 0000062.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustato, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių: 1) organizuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto; 2) organizuoja teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje, mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų; 3) organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje, šių veikų teisines pasekmes ir atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą; 4) organizuoja tyrimus, statistinių duomenų rinkimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir šių duomenų analizę; 5) rengia kursus, kuriuose mokoma konfliktų, kylančių artimoje aplinkoje, taikaus sprendimo būdų; 6) neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus; 7) imasi kitų prevencijos priemonių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tauragės apskrities VPK priėmė skundžiamą sprendimą, atsižvelgęs į aplinkybę, jog 2013 m. kovo 26 d. buvo nutrauktas 2013 m. kovo 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00257-13, kurioje pareiškėjas A. L. buvo įtariamas 2013 m. kovo 16 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pastūmęs savo tėvą J. L. bei vieną kartą sudavęs ranka į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (b. l. 39).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).

Teisėjų kolegijos vertimu aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl šį faktą vertinant ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto, pagal kurį tokia aplinkybė yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas taikyti pareiškėjui smurto artimoje aplinkoje prevencinę priemonę – neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus, taikymo požiūriu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

Pareiškėjo teiginys, jog šiuo atveju turėjo būti vertinamos nusikaltimo padarymo priežastys, nėra pagrįstas, kadangi bet kokiu atveju priežastys, nulėmusios susiklosčiusią situaciją, nepaneigia fakto, kad A. L. padarė minėtą nusikalstamą veiką, duomenų, kad buvo jo baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nėra.

Be to, teismas, vertindamas Tauragės apskrities VPK sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir į byloje nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas 2012 m. vasario 18 d., 23.45 val., būdamas J. L. namuose, (duomenys neskelbtini), garsiai šūkaudamas ir provokuodamas buitinius konfliktus, sutrikdė viešą rimtį ir asmenų ramybę (b. l. 28), dėl ko buvo patrauktas atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad pastaroji aplinkybė – pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas – atsakovui priimant skundžiamą sprendimą buvo žinoma: ji yra nurodyta pažymoje apie asmens baustumą (b. l. 26–29), sudarytoje 2013 m. balandžio 16 d., t. y. prieš priimant skundžiamą sprendimą, ją sudaręs Tauragės apskrities VPK vyresnysis specialistas priėmė ir skundžiamą sprendimą. Priimant sprendimą dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo, buvo vertinta faktinių aplinkybių visuma, todėl nors aplinkybė dėl pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo ir nebuvo tiesiogiai įvardinta skundžiamame Tauragės apskrities VPK sprendime, į ją, kaip ir į visus kitus žinomus duomenis, buvo atsižvelgta.

Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog A. L. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo reikalavimus. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą vėl gali įgyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Atsižvelgusi į minėtas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, įvertinęs visas bylai svarbias faktines aplinkybes, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė