A-438-805-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-805/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00019-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4–9, 116) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 110,23 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atmestinai atliktas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas, netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, netinkamai išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-5318-226/2010. 2010 m. liepos 19 d., apie 19.25 val., Kaune, ant prie (duomenys neskelbtini) g. stovinčio namo (duomenys neskelbtini) esančios betonuotos tvorelės sėdėjo pareiškėjas su draugu bei gurkšnojo girą. Vėliau prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie pradėjo priekabiauti, kodėl jie čia sėdi ir girtauja, bet pamatę, kad jie geria girą, ėmė sakyti, jog šiukšlina aplinką.

Kiek tolėliau girti asmenys kėlė triukšmą, todėl jie pareigūnams pasiūlė nueiti išsiaiškinti, kas ten vyksta, tačiau pareigūnai ėmė keiktis. Policijos pareigūnams pareiškėjas pasakė, kad nuvažiuos į policijos nuovadą ir parašys skundą. Įsėdus į policijos automobilį, pareigūnai vėl pradėjo pareiškėją įžeidinėti (įžeidinėjo pareigūnas D. M.). Pareiškėjas, atvykęs į Kaune, Kęstučio gatvėje, esančią policijos nuovadą, paprašė lapo popieriaus, nes norėjo parašyti skundą, tačiau budintis asmuo pasakė, kad nieko neduos ir kad, ką jis kalba, niekam neįdomu, o pareigūnas D.

M. toliau jį įžeidinėjo bei pasiūlė išeiti į kiemą pasimušti, todėl pareiškėjui atrodė, jog jis neblaivus. Po kiek laiko pareiškėją išvežė patikrinti jo girtumą. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį dėl to, jog jis neva 2010 m. liepos 19 d., 19.25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus ir nevykdė jų teisėtų nurodymų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-5318-226/2010, nutarė pareiškėją nubausti 150 Lt bauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikino, o bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo bylą, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas kategoriškai kaltinimą neigė ir tvirtino jokio pažeidimo nepadaręs. Jis nurodė, kad alkoholinių gėrimų viešoje vietoje nevartojo (gėrė girą), nešiukšlino, pareigūnų neįžeidinėjo. Tokius pačius parodymus davė liudytojas R. K., patvirtinęs, kad su draugu gėrė girą, o prieš tai buvo išgėręs alaus, todėl jam buvo nustatytas 1,3 promilių girtumas. Įvykis įvyko maždaug prieš 2 metus, policijos pareigūnai įvykio detalių, smulkmenų nurodyti negali, o jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės neišsamios, nedetalizuotos.

Apklausiant policijos pareigūnus teismo posėdžio metu, patikslinti ir išsamiau išsiaiškinti įvykio aplinkybes nepavyko. Prie pareiškėjo ir R. K. pareigūnai privažiavo įtardami, jog jie viešoje vietoje vartoja alkoholį, t. y. geria alų. Kaip nurodė pareigūnas D. M., būtent dėl to jie buvo sulaikyti ir nuvežti į policijos komisariatą. Tačiau nei pareiškėjui, nei R. K. dėl šio pažeidimo nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nebuvo paimti įrodymai (alaus tara), kuo remiantis būtų galima konstatuoti, jog minėti asmenys padarė teisės pažeidimą.

Taip pat nebuvo surašyti protokolai už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, nors tiek pareiškėjui (vengė girtumo nustatymo), tiek R. K. buvo nustatytas neblaivumas. Esant šioms aplinkybėms neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo vežamas į policijos komisariatą, o taip pat, kokių teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdė. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuota, kad nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, netinkamai atliktas tyrimas, nesurinkti visi būtini įrodymai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato tyrėjas E. J. netinkamai atliko tyrimą, nesurinkęs pakankamai įrodymų ir netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo požymių, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nenutraukė šios bylos nesant nusižengimo požymių.

Tinkamai neištirta byla buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2010 m. rugsėjo 23 d., išsamiai neišnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos bei visų nurodytų aplinkybių, neteisėtai priėmė nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, pripažino jį kaltu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį bei paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą, kuri vėliau buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Tokiais pareigūnų veiksmais pareiškėjui buvo sukeltas pažeminimas, šokas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, išgyveno dvasiškai, buvo pažemintas kaimynų ir giminių tarpe, pablogėjo bendravimo galimybės su draugais ir giminėmis, kentėjo nuo depresijos, nemigos. Pareigūnas D. M. įžeidinėjo, grasino, pareiškėjas buvo neteisėtai laikomas kameroje, kuri buvo nehigieniška. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą, o turtinę žalą patyrė gindamas savo pažeistas teises kreipiantis į policijos, gydymo įstaigas, teismą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 48‑49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimas priimtas praėjus daugiau kaip 2 metams po administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl natūralu, jog pareigūnų parodymai gali būti nenuoseklūs ir nekonkretūs. Policijos pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, numatytas teisės aktuose, nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, pareiškėjo nepažinojo. Įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu (b. l. 122–128) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 110,23 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Teismas iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-652-593/2012 duomenų, taip pat iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nustatė, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, kurio jis nepadarė (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), nes pažeidimo medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtinantys pareiškėjo galimai padaryto teisės pažeidimo, todėl teismas pripažino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų ATPK 280 straipsnio 4 punkte ir 284 straipsnyje, t. y. išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, taip pat visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjui buvo nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl galimai padaryto pažeidimo, todėl pripažino, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas, tiesiogiai turėjęs įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė (nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pagrindu skirti nuobaudą), teismo nuomone, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos (policijos) pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamą jo asmens vertinimą, emocinę depresiją, ką patvirtina pareiškėjo pateikti paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, ir tai yra pagrindas pripažinti, jog tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės, kurią jis patyrė gindamas savo pažeistas teises, ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas yra pagrindas priteisti pareiškėjui 110,23 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą (atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką, jog dėl patirtų išgyvenimų jis neturėjo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms) iš atsakovo Lietuvos valstybės.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 131–133), kuriuo prašo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir priteisti jam didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad už jo patirtus išgyvenimus, pažeminimą ir neteisėtą elgesį buvo priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Savo nurodytų aplinkybių apie policijos pareigūnų neteisėtą ir žeminantį elgesį pagrįsti negali, nes buvo sunaikinti (nebuvo daromi) vaizdo įrašai.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 151–152) prašo jo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimą priėmė praėjus 2 metams ir beveik 2 mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos. Toks teismo sprendimas negali sukelti jokių pasekmių proceso šalims, o tuo labiau materialinių, nes po tokio ilgo laiko policijos patrulių duoti parodymai teisme negali būti nuoseklūs ir konkretūs, t. y. teismas turėjo vadovautis pirminiais patrulių parodymais ir surinkta medžiaga.

Pažymi, kad pareiškėjas savo skunde pateikė subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, o tai vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti kilusios atsakomybės.

Teigia, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, pareiškėjo nepažįsta. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, tačiau įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus. Pagal CK 6.272 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo normas išlaidos atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas, t. y. iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Pareiškėjo atveju taikytinų CK 6.271 straipsnio nuostatų pagrindu jo turėtos išlaidos negali būti priteistos apmokėti ir kitu pagrindu – nenustačius pareigūnų, pristačiusių jį į policijos įstaigą ar iškėlusių administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų neteisėtumo fakto. Be to, pareiškėjas jokiais faktiniais duomenimis nepagrindžia neturtinės žalos dydžio. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas niekuo negalėjo pagrįsti prašomo jam priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos dydžio. Teismo posėdžio metu pareiškėjas vieną kartą sakė, kad reikalauja 10 000 Lt, nes tiek uždirba policijos viršininkas, kitą kartą, kad sugaišo daug laiko, taip pat įrodinėjo, kad dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo kalti visi, tiek teisėjai, tiek policija, o labiausiai – policijos patruliai ir Priklausomybės ligų skyriaus medicinos darbuotojai dėl netinkamo bendravimo su pareiškėju. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas savo nurodytos žalos dydžio nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, nenurodė, kokias pasekmes sukėlė galimai neteisėti policijos pareigūnų veiksmai. Pareiškėjas ir šiame apeliaciniame skunde nepateikia jokių papildomų duomenų ar įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjui priteisė per didelį 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o turtinės žalos atlyginimą priteisė teisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmais pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjui buvo priteista visa jo prašoma atlyginti turtinė žala (110,23 Lt) ir dalis iš 10 000 Lt prašytos atlyginti neturtinės žalos (500 Lt). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, kurio jis nepadarė (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtinantys pareiškėjo galimai padaryto teisės pažeidimo, taigi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų ATPK 280 straipsnio 4 punkte ir 284 straipsnyje, t. y. išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, taip pat visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Tai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamą jo asmens vertinimą, emocinę depresiją, o tai yra pagrindas pripažinti, jog tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės, kurią jis patyrė gindamas savo pažeistas teises, ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką, jog dėl patirtų išgyvenimų jis neturėjo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria jam buvo priteistas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo nuomone, jam buvo priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma, nes jo atžvilgiu ne tik buvo neteisėtai ir nepagrįstai pradėta administracinio teisės pažeidimo byla (šio veiksmo neteisėtumą pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu), bet ir iš policijos pareigūnų sulaukė įžeidinėjimų, provokacijų bei grasinimų; policijos komisariato laikino sulaikymo kambaryje buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis (į šį kambarį buvo vedamas basomis kojomis); jam atsisakius papūsti į alkotesterį su nepakeistu antgaliu, jam neteisingai ir nepagrįstai buvo nustatytas girtumas. Visa tai sukėlė pareiškėjo pažeminimą, šoką, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei nemigą, bendravimo galimybių su draugais ir giminėmis sumažėjimą. Šią patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 10 000 Lt.

Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, taip ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus keturis vienos visumos elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 str.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismų praktikoje dinamiškai formuojami ir kiti kriterijai, nei yra nustatyti minėtoje teisės normoje, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant neturtinės žalos dydį.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

„Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-652-593/2012 medžiaga, pagrįstai nustatė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjo atžvilgiu pradėjimu, neteisėtumą, kas, be kita ko, lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrįstai nebuvo pripažintos neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, todėl atitinkamai iš veiksmų negali būti kildinama bei atlyginama ir pareiškėjo nurodyta neturtinė žala. Pareiškėjas byloje esančiuose savo skunduose nurodo, kad policijos pareigūnai jį įžeidinėjo, provokavo bei jam grasino, tačiau niekur konkrečiai nedetalizavo, kokiais žodžiais jis buvo įžeidinėjamas, kuo jam buvo grasinama, kaip jis buvo provokuojamas, t. y., kas konkrečiai jam buvo sakoma ar daroma. Pareiškėjui nedetalizavus savo teiginių, nei atsakovas turėjo galimybę atsikirsti bei pateikti paaiškinimus ar pan. dėl tokių kaltinimų, nei teismas turi galimybę įvertinti, ar pareiškėjo minimi policijos pareigūnų įžeidinėjimai, provokacijos bei grasinimai iš tiesų gali būti vertinami kaip tokie, ir ar tai nėra pareiškėjo subjektyvus aplinkybių vertinimas. Juo labiau, kad iš prie bylos pridėtos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl pil. Ž. R. ir pil. R. K. skundų“ Nr. 20-IS-253 matyti, jog policijos pareigūnų atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau buvo nustatyta, kad jie jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, ir jų atžvilgiu drausminio poveikio priemonės taikytos nebuvo (b. l. 27, 85–86).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad policijos komisariato laikinojo sulaikymo kambaryje buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis (buvo nešvaru ir tvyrojo blogas kvapas), be to, į šį kambarį buvo vedamas basomis kojomis. Šiuo aspektu teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007) pripažįstama, kad vien teiginio, jog areštinė neatitinka higienos normos reikalavimų, žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kokie areštinės trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė ir neteisėtai suvaržė jo teises bei laisves. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie laikinojo sulaikymo kambario būklę bei laikymo jame sąlygas, tokių įrodymų išsireikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar kitų institucijų pareiškėjas neprašė ir teismo. Manytina, kad pareiškėjas, būdamas laikinojo sulaikymo kambaryje, patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, taip pat į minėtame kambaryje praleistą laiką (2 val. 40 min.) bei į tai, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, šios aplinkybės pagrįstai nebuvo pripažintos pagrindu pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atlyginimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esančiame 2010 m. liepos 19 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole (b. l. 72), kuriame pasirašė ir pats pareiškėjas, nepažymėta, jog iš pareiškėjo buvo paimti batai, todėl nėra galimybių pripažinti pareiškėjo teiginius apie vedimą į laikinojo sulaikymo kambarį basomis kojomis pagrįstais.

Dėl pareiškėjo teiginių apie jo girtumo nustatymo aplinkybes (t. y., kad jam paprašius, nebuvo uždėtas naujas alkotesterio antgalis ir pan.) pasisakytina, kad pareiškėjo prašymu šios aplinkybės buvo ištirtos atitinkamos gydymo įstaigos – Kauno apskrities priklausomybės ligų centro, tačiau nebuvo nustatyta jokių pažeidimų (b. l. 20, 30, 35). Byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, šios aplinkybės pagrįstai nebuvo pripažintos pagrindu pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą (dėl pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų) įvertino 500 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvais, todėl jų iš naujo nekartoja. Didesne pinigų suma įvertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą nėra pagrindo, nes jo skunduose nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik bendro pobūdžio teiginiais (pažeminimas, šokas, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas), šių teiginių nedetalizuojant ir nepagrindžiant jokiais įrodymais. Nors pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl jo aprašytų aplinkybių patyrė depresiją bei nemigą, tačiau ir šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių medicininių ar kitokių dokumentų. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisėtai ir pagrįstai įvertino 500 Lt.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Veslava Ruskan

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė