A-146-1806-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1806/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00223-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 2–5; 111–114) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 24, Panevėžys, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) detaliajam planui; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo nutarta nederinti Žemės sklypo detaliojo plano ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją (toliau – ir Nuolatinė statybos komisija) derinti pateiktą Žemės sklypo detalųjį planą.

Pareiškėja, paaiškino, kad ji yra Žemės sklypo savininkė. 2010 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Planavimo sąlygose nurodyta, kad planavimo tikslas ir uždavinys: Žemės sklypo ribų ir ploto keitimas (Žemės sklypo dalių sujungimas su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu), privalomųjų teritorijos tvarkymo, naudojimo reglamentų nustatymas. Parengtu detaliųjų planu buvo numatytas 18 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypo Nr.2 (a), kuriam nustatomi servitutai, sujungimas su esamu 326 kv. m žemės sklypu Nr. 1 (plotas 326 kv. m), tokiu būdu sujungus minėtus sklypus suformuojant 344 kv. m žemės sklypą Nr.

3. Parengtas detalusis planas buvo pateiktas derinti Savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012 m. liepos 4 d. raštu Nr. 8A-18.13-1755 informavo, kad Nuolatinė statybos komisija 2012 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą nederinti detaliojo plano, kadangi jam nepritarė Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovas. Kartu su šiuo pranešimu buvo pateiktas Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. kompleksinio derinimo protokolas Nr.12D-16. Paaiškėjo, kad NŽT Panevėžio skyrius atsisakė derinti detalųjį planą dėl 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104)-1628 išdėstytų motyvų.

Šiame Panevėžio žemėtvarkos skyrius rašte nurodyta, kad Nuolatinei statybos komisijai 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo pateiktas derinimui Žemės sklypo detalusis planas, tačiau pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, nes jame stovo dalis statinio ir valstybinėje žemėje įrengtas įvažiavimas į namų valdą, be to, nurodyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl detalusis planas negali būti teikiamas pakartotiniam derinimui.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja teigė, kad Panevėžio žemėtvarkos skyrius nederina Žemės sklypo detaliojo plano tik dėl to, kad ant valstybei priklausančio žemės sklypo, kurį pareiškėja nori prijungti prie savo sklypo, yra dalis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio statinio – klinikos ir kad per valstybei priklausantį žemės sklypą patenkama į namų valdą ((duomenys neskelbtini) g. 24A), kuri taip pat priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėja teigė, kad atsisakymas derinti Žemės sklypo detalųjį planą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės Nutarimas Nr.692) 2.15 punktu, pagal kuriuos žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (0,04 ha) gali būti parduodami be aukciono besiribojančių žemės sklypų savininkams. Pareiškėjos norimas įsigyti žemės sklypas atitinka šias sąlygas, todėl galėtų būti jai parduotas. Detaliojo plano derinimui netrukdo ir ta aplinkybė, kad ant prijungiamo valstybei priklausančio žemės sklypo stovi pareiškėjai priklausantis pastatas, kadangi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Pareiškėjos nuomone, pagal šią įstatymo nuostatą jai nėra jokių kliūčių įsigyti nuosavybėn žemės sklypą iš valstybės, Pastatas-klinika yra pastatytas legaliai, laikantis reikalavimų. Pareiškėja savo skundą taip pat grindė Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi, 26, 27, 32 straipsnių nuostatomis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 30–33; 123–127) paaiškino, kad teikiamo Žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai neatitinka teisės aktų nustatytos žemės sklypų formavimo tvarkos. Vadovaudamasis Vyriausybės Nutarimo Nr.692 2.15 punktu atsakovas teigė, kad detaliajame plane suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 2(a) neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, be to, naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo ribos kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį (pastatą-kliniką). Vadovavosi Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 12 punktu. Teigė, jog neaišku, ar pareiškėja siekė, kad jai žemės sklypas būtų parduotas kaip laisvas valstybinės žemės sklypas (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p.) ar kaip naudojamas, t. y. užstatytas statiniais valstybinės žemės sklypas (Žemės įstatymo 10 str. 3 d.). Pateiktas detaliojo plano projektas nederinamas, nes pagal tokį detalųjį planą negalės būti rengiamas parduodamo žemės sklypo planas bei jis derinamas ir teikiamas valstybės įmonei Registrų centrui dėl šio žemės sklypo įregistravimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) nurodė, jog parengti detaliojo plano sprendiniai nėra suderinti (prieštarauja) Savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-18-23 patvirtinto, Lietuvos respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoto Žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 47–50; 134–138) paaiškino, kad atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 26–27 straipsnių reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentas yra derinamas, jei tam pritaria visi savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariai. Jei bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, komisija priima sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Į Panevėžio miesto savivaldybėje veikiančios Nuolatinės statybos komisijos sudėtį įeina NŽT Panevėžio skyriaus atstovas. Jam nepritarus planavimo dokumentui ir nurodžius tokio nepritarimo motyvus, išdėstytus 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104)-1628, Nuolatinė statybos komisija 2012 m. liepos 2 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. 12D-16 – nederinti Žemės sklypo detaliojo plano. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka, nepareiškė savo nuomonės dėl minėto Nuolatinės statybos komisijos nario pateiktų išvadų teisėtumo. Atsakovo nuomone, Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos reikalavimai atmestini.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 100–103; 117–119) pažymėjo, kad pareiškėjos šioje byloje skundžiami sprendimai priimti ne Inspekcijos, o kitų subjektų. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Įsiterpusio žemės ploto sąvoką atitiktų visas laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Atsižvelgdama į tai, kad vienas iš Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104)-1628 nurodytų detaliojo plano nederinimo motyvų pripažintinas pagrįstu, Inspekcija Panevėžio žemėtvarkos skyriaus sprendimą nederinti detaliojo plano sprendinių pripažino pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjos skunde nurodyto prašymo netenkino. Kadangi Savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostata, vienam iš komisijos narių nepritarus detaliojo plano derinimui, pagrįstai priėmė sprendimą nederinti pateikto detaliojo plano, Inspekcija netenkino pareiškėjos prašymo ir šioje skundo dalyje.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. kovo 22 d. sprendimu (t. I, b. l. 193–197) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0326 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 24, Panevėžyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Viena dalis šio žemės sklypo yra užstatyta statiniu – pastatu-klinika. Su šiuo žemės sklypu ribojasi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 0,0658 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 24A, Panevėžyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas (t. I, b. l. 20–25).

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-18-23 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. 24 sklypo detalusis planas, kuris įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 37–38, 70–98). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2010 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8A-372 (t. I, b. l. 154–155) informavo pareiškėją, jog siekiant prijungti laisvos valstybinės žemės, būtina rengti detalųjį planą.

Pareiškėja 2010 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą (t. I, b. l. 140), prašydama sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kuri buvo sudaryta ir pasirašyta 2010 m. gegužės 25 d. (t. I, b. l. 151–152). 2010 m. gegužės 26 d. buvo patvirtinta teritorijų planavimo dokumento planavimo užduotis Nr. 17 (t. I, b. l. 153) rengti naują detalųjį planą, kurio tikslas – žemės sklypo ribų ir ploto keitimas (žemės sklypo dalių sujungimas su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu) privalomųjų teritorijos tvarkymo, naudojimo reglamentų nustatymas.

Nuolatinei statybos komisijai 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo pateiktas derinimui R. D. individualios įmonės parengtas Žemės sklypo detalusis planas, kurio planavimo tikslas – žemės sklypo ribų ir ploto keitimas. NŽT Panevėžio skyriaus atstovas nepritarė parengto detaliojo plano sprendiniams, nes parengus ginčo teritorijos detalųjį planą, paaiškėjo, kad suformuoto 18 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypo Nr. 2(a) riba kerta pastatą. Komisijos kompleksinio derinimo 2011 m. rugsėjo 12 d. protokole Nr. 11D-025 (t. I, b. l. 39, 67) nurodyta, kad priimtas sprendimas nederinti pateikto detaliojo plano. 2012 m. liepos 2 d.

Nuolatinei statybos komisijai derinimui buvo pakartotinai pateiktas detalusis planas, kurio sprendiniai iš esmės nepakeisti, pateiktas R. D. individualiosios įmonės detaliojo plano brėžinys, kuris parengtas 2011 m. birželio mėnesį. NŽT Panevėžio skyriaus atstovas 2012 m. liepos 2 d. nepritarė pateiktam detaliajam planui ir 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104.)-1628 (t. I, b. l. 10–11) nurodė nepritarimo motyvus. Nuolatinė statybos komisija 2012 m. liepos 2 d. kompleksinio derinimo protokole Nr. 12D-16 (t. I, b. l. 12, 66) priėmė sprendimą – nederinti Žemės sklypo detaliojo plano.

Nesutikdama su NŽT Panevėžio skyriaus ir Nuolatinės statybos komisijos sprendimais, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Pareiškėja siekia, kad būtų priimtas sprendimas suderinti Žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo sujungus laisvos (numatomos sujungti) valstybinės 18 kv. m žemės sklypą Nr. 2(a) su esamu 326 kv. m sklypu Nr. 1, būtų suformuotas 344 kv. m sklypas Nr. 3.

Valstybinės žemės perleidimą reglamentuoja Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Vyriausybės Nutarimas Nr. 692 ir kiti ginčui aktualių redakcijų teisės aktai.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagal Žemės reformos įstatymą, suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, nustatantys valstybinės žemės sklypų pardavimą be aukciono, kur be kita ko, nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.), taip pat jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p.). Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus, be kita ko, teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus.

Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.3 punkte nustatyta, kad parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 Nutarimo 2.15 punkte nustatyta galimybė Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu pirkti ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išsinuomoti besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams laisvos valstybinės žemės plotus, kurie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

Atsižvelgęs į šį teisinį reguliavimą iš pateikto derinti Žemės sklypo detaliojo plano teismas nustatė, kad pareiškėjos norimas įsigyti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi įsiterpusio žemės ploto sąvoką atitiktų visas laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, tuo tarpu pareiškėja siekė įsigyti tik dalį laisvos valstybinės žemės ploto. Be to, šiame sklype jau stovi dalis statinio ir dalis valstybinės žemės (pravažiavimas) nepriskiriama prie naujai formuojamo žemės sklypo.

Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkte nurodytas draudimas formuoti žemės sklypą taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Iš parengto Žemės sklypo detaliojo plano akivaizdu (to neginčija ir pareiškėja), kad naujai suformuoto 18 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypo Nr. 2(a) riba kerta pastatą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Panevėžio žemėtvarkos skyrius pagrįstai atsisakė pritarti Žemės sklypo detaliajam planui, nes norimas prisijungti laisvos valstybinės žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nusprendė, kad pripažinti neteisėtu ir naikinti Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepritarti detaliajam planui nėra pagrindo.

Detaliųjų planų rengimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos „Detaliųjų planų rengimo taisyklės“ (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės). Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45 punkte įtvirtintos analogiškos nuostatos, be to, taip pat nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti kompleksiškai suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Teritorijų planavimo dokumentas yra derinamas, jei tam pritaria visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą. Nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.

Išanalizavęs minėtas teisės aktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentas Nuolatinėje statybos komisijoje gali būti derinamas tik tuo atveju, jei tam pritaria visi komisijos nariai. Nesutinkant bent vienam komisijos nariui derinti teritorijų planavimo dokumentą, turi būti priimamas sprendimas nederinti pateikto teritorijų planavimo dokumento. 2012 m. liepos 2 d. vyko Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) g. 24 detalusis planas. Komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. 12D-16 vienas komisijos narių – NŽT Panevėžio skyriaus atstovas – išreiškė nepritarimą pateiktam detaliajam planui, nepritarimo motyvus nurodydamas 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104)-1628, adresuotame pareiškėjai (t. I, b. l. 10–11). Nuolatinė statybos komisija priėmė protokolinį sprendimą – nederinti Žemės sklypo detaliojo plano. Teismas konstatavo, kad toks sprendimas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl nusprendė, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą – suderinti Žemės sklypo detalųjį planą – atmetė kaip nepagrįstą.

Be to, teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją nurodė šioje byloje atsakovu, tačiau jam nekėlė jokių reikalavimų.

III. Pareiškėja V. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1–4) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad prašomas suprojektuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Prašomas suprojektuoti žemės sklypas yra įsiterpęs tarp apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris yra padalintas į dvi dalis ir tarp kurių yra įvaža, t. y. norimas privatizuoti žemės sklypas. Įvaža yra skirta įvažiuoti į pareiškėjai priklausančią namų valdą. Likusios įvažos dalies ji nepageidauja privatizuoti, nes ji yra tarp apeliantės sklypo ir kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nėra teisės normos, nustatančios, kad turi būti suformuotas pardavimui būtinai visas valstybei priklausantis laisvas žemės sklypas. Įstatymo norma, nukerpianti į į nustatyto dydžio maksimaliai leistiną privatizavimui suformuoti žemės sklypą, yra siejama su tuo, kad šis naujai formuojamas žemės sklypas gali būti prijungiamas prie esamų suformuotų privačių žemės sklypų ir negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas. Įstatymu nustatyta, kad negali būti atskirai formuojamas mažesnis kaip 4 arų žemės sklypas, o formuojamas privatizavimui žemės sklypas atvirkščiai – turi būti mažesnis kaip 4 arai. Šią ploto ribą nustato Vyriausybės 1999 m. nutarimas Nr.260. Visa įvaža yra laisva, tačiau negali būti suformuota kaip savarankiškas valstybinės žemės sklypo plotas, nes neturi minimalaus žemės sklypo plotui keliamo reikalavimo. Todėl apeliantės prašomas suformuoti žemės sklypas atitinka laisvo valstybinio žemės ploto sąvoką. Prašomas suformuoti privatizavimui valstybinės žemės sklypas sudaro tik 18 kv. m. Apeliantės prašomas suformuoti žemės sklypas, kuris būtų prijungtas prie esamo žemės sklypo, atitiktų Žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punkte bei Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 682 2.15 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, kiekvienam savininkui žemės sklypo, besiribojančio su laisvu valstybinės žemės sklypu (kuris sudaro mažesnį kaip 4 arai plotą ir kuris negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas), turi būti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas ir skirtas tik tam, kad būtų prijungtas prie jau esamo privataus žemės sklypo. Būtų nelogiška paruošti atskiriems gretimų žemės sklypų savininkams suformuoti vieną žemės sklypą, kuris būtų vėliau padalintas ir prijungtas prie skirtingų sklypų. Apeliantė pageidauja pirkti tarp jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą, kuris būtų prijungtas prie jos žemės sklypo. Apeliantė nepageidauja ir neturi pareigos visoje įvažoje formuoti žemės sklypą pirkimui ir prijungimui prie jos turimo žemės sklypo, nes tokią pat teisę į pirkimą be aukciono turi ir gretimo sklypo savininkas, nors jis įvažiavimu ir nesinaudoja. Vyriausybės nutarimai, kiti poįstatyminiai aktai nenumato apeliantei draudimo privatizuoti (nusipirkti be aukciono) laisvos valstybinės žemės, kuri yra įsiterpusi tarp jos žemės sklypų, taip pat nenumato pareigos pirkti visą žemę, kuri ribojasi su kitų savininkų žemės sklypu.

2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad prašomas suformuoti žemės sklypas negali būti formuojamas, nes jis kerta apeliantės gyvenamojo namo kampą, taip pat nepagrįstas. Apeliantė akcentuoja, kad namas yra pastatytas laikantis įstatymų reikalavimų ir įregistruotas nustatyta tvarka. Valstybei priklausančio žemės sklypo suformavimas šiuo atveju yra tik tarpinis sprendimas, kurio galutinis tikslas – prijungti naujai suformuotą žemės sklypą prie esamo apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teisės aktai nustato, kas jeigu naujai suformuotas žemės sklypas nebus per 6 mėnesius prijungtas prie kito žemės sklypo, jo suformavimas, įregistravimas yra panaikinamas. Taigi, numatytas laikinas žemės sklypo įregistravimas registre. Kai laikino įregistravimo tikslas yra suformuoti naują sklypą prijungiant laikinai suformuotą sklypą, netaikomos tos pačios taisyklės, kurios taikomos naujam savarankiškai formuojamam žemės sklypui. Todėl teismo motyvas, kad negali būti suformuotas žemės sklypas, nes jis kirstų apeliantės statinį, nepagrįstas. Apeliantės nuomone, darytina priešinga išvada – suformavus laikiną valstybinį žemės sklypą ir jį sujungus su jos turimu žemės sklypu būtų panaikinta problema, kad apeliantės komercinės paskirties pastatas-klinika (buvęs gyvenamas namas) yra ant valstybei priklausančios žemės.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 14–18) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 20–24) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Be argumentų, pateiktų atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui, atsakovas pažymi, kad šiuo atveju rengiamas ne žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o detalusis planas. Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn atlikus būtinus teritorijų planavimo ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymu nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nenumato laikinų registrų ir visi žemės sklypai registruojami vadovaujantis Kadastro įstatymo nuostatomis ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, nesutikdama su Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. protokoliniu sprendimu Nr. 12D-16 nederinti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) g. 24, Panevėžys) detaliojo plano, taip pat su šios Komisijos nario - Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus atstovo sprendimu nederinti šio detaliojo plano. Pareiškėja prašė panaikinti šiuos sprendimus ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją derinti pateiktą detalųjį planą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Bylai aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas nustatė, kad detaliojo teritorijų planavimo procesas susideda iš etapų (parengiamojo; planavimo dokumento rengimo; sprendinių pasekmių vertinimo, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai; baigiamojo) bei atitinkamų stadijų ir turi vykti nuosekliai pagal įstatyme nustatytą eiliškumą ir taisykles. Atitinkama detaliojo teritorijų planavimo proceso procedūra galima tik po to, kai visiškai užbaigta pirmesnė procedūra ir tos procedūros baigiamasis aktas yra tokio turinio, kad leidžia atlikti pagal eiliškumą kitą procedūrą.

Nagrinėjamas ginčas kilęs teritorijos detaliojo planavimo baigiamajame etape. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą (skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) detaliojo teritorijos planavimo baigiamas etapas susideda iš teritorijų planavimo dokumento sprendimų svarstymo ir derinimo stadijos ir tvirtinimo stadijos (TPĮ 25 str. 5 d.). Detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu (TPĮ 26 str. 4 d.); detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama (TPĮ 26 str. 5 d.).

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gautos planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotos išvados dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, teritorijos planavimo dokumento suderinimas detaliojo planavimo organizatoriui suteikia pagrindą pateikti teritorijos planavimo dokumentą tikrinimui teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai (TPĮ 27 str. 4 d.). Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis numatė, kad teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą. Nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą vieno Nuolatinės statybos komisijos nario nepritarimas teritorijų planavimo dokumentui lemia komisijos neigiamą sprendimą. Kartu pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas nustatė reikalavimą motyvuoti nepritarimą teritorijų planavimo dokumentui. Tai reiškia, kad nepritarimas teritorijų detaliojo planavimo dokumentui turi būti pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir pagrįstas konkrečiomis teisės normomis. Todėl nagrinėjamu atveju turi būt nustatyta, ar NŽT Panevėžio skyriaus atstovo nepritarimą detaliojo plano tvirtinimui galima pripažinti pagrįstu ir motyvuotu pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numatė, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Šio straipsnio 3 dalis nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatai ir Darbo reglamentas patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-5-19 (2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1-18 redakcija). Pagal Nuolatinės statybos komisijos nuostatus į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį įeina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas. Nuolatines statybos komisijos nuostatuose nurodyta, kad institucijų, parengusių teritorijų planavimo sąlygas, įrašytas į planavimo sąlygų sąvadą, įgalioti atstovai privalo dalyvauti Komisijos darbe (jei negali dalyvauti posėdyje, privalo iki posėdžio pradžios raštu pareikšti nuomonę, kuri pridedama prie protokolo) (8 p.). Komisijos pirmininkui pavesta gavus planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą nustatyti, kurie Komisijos nariai privalo dalyvauti posėdyje (13.1 p.). Be to, nustatyta, kad Komisijos nariai, kurių atstovaujamos institucijos nerengė teritorijų planavimo sąlygų, gali dalyvauti Komisijos posėdyje ir pareikšti pastabas svarstomu klausimu (15 p.). Komisijos darbo reglamente nurodyta, kad Komisijos nariai posėdžio metu negali kelti naujų reikalavimų, kurie neįrašyti į planavimo sąlygų sąvadą (Reglamento 9 p.). Byloje nustatyta, kad planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo sudarytas pagal 10 institucijų išduotas sąlygas, tačiau NŽT Panevėžio skyriaus tarp šių institucijų nėra. Ši aplinkybė nesuvaržė NŽT Panevėžio skyriaus paskirto atstovo teisės pareikšti savo poziciją dėl detaliojo plano derinimo. Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 16 punkte detalizuojant Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas nustatyta, kad Komisija, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą ir derinimo procedūrai reikalingus dokumentus, privalo patikrinti ir nustatyti, ar pateiktas derinimui dokumentas atitinka: specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narė NŽT Panevėžio skyriaus atstovė 2012 m. liepos 2 d. Komisijos posėdyje nepritardama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 24 detaliojo plano derinimui, savo poziciją pareiškė pridėdama prie Komisijos 2012 m. liepos 2 d. protokolo Nr. 12D-16 NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr.23SD-(14.23.104)-1628. Šiuo raštu NŽT Panevėžio skyrius, atsakydamas į V. B. 2012 m. kovo 5 d. prašymą, suteikė jai informaciją apie tai, kodėl NŽT Panevėžio skyriaus atstovas nepritarė detaliojo plano derinimui Nuolatinės statybos komisijos 2011 m. rugsėjo 12 d. posėdyje. NŽT Panevėžio skyriaus atstovės pozicija, kad Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. posėdyje nepritarimo detaliojo plano derinimui pagrindimui ji pateikė Panevėžio skyriaus vedėjos 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 23SD-(14.23.104)-1628, vertintina kaip minėtame rašte išdėstytos nuomonės patvirtinimas NŽT Panevėžio skyriaus atstovei nenustačius naujų faktinių aplinkybių ir nepateikus jokių papildomų teisinių argumentų.

Sprendžiant dėl teritorijos detaliojo planavimo dokumentų derinimo, kaip ir kiekvienoje detaliojo teritorijų planavimo proceso stadijoje ar etape, turi būti paisoma teisės aktų hierarchijos principo. Šis principas įtvirtintas ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Nei Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. kompleksinio derinimo protokole, nei NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104)-1628 dėl pateikto derinimui teritorijos planavimo dokumento atitikties Teritorijų planavimo įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimams nepareikšta jokių pastabų ir nenurodyta jokių neatitikimų. Nepritarimas detaliojo plano derinimui pagrįstas nuorodomis į poįstatyminius teisės aktus (Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktą bei Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą). Be to, minėtame rašte pažymėta, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 24 yra patvirtintas detalusis planas (2004 m. birželio 10 d. sprendimas Nr.1-18-23), todėl, norint keisti nustatytas žemės sklypo ribas, reikia rengti detaliojo plano korektūrą, ir pasiūlyta pareiškėjai dėl detaliojo plano rengimo kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją.

Dėl Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pažymėtina, kad ši poįstatyminio teisės akto norma, kaip atsisakymo derinti detalųjį planą motyvas, pateikta remiantis ribotu faktinių aplinkybių apibūdinimu, kuris nesusietas su konkrečiais duomenimis, taip pat bendro pobūdžio teiginiu, kad sprendiniai neatitinka žemės sklypo formavimo tvarkai. Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjos žemės sklypas (326 kv. m) (duomenys neskelbtini) g. 24, Panevėžyje, susideda iš dviejų dalių (didesnė sklypo dalis plane pažymėta taškais 1-2-3-4-5; mažesnė dalis taškais 6-7-8-9), tarp šių sklypo dalių yra pravažiavimas į pareiškėjos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 24a. NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 23SD-(14.23.104)-1628 motyvai Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto kontekste negali būti pripažinti pakankamu pagrindu išvadoms, kad minėtas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygų.

Dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104)-1628 nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažymėtina, kad šio poįstatyminio teisės akto paskirtis nėra susijusi teritorijų planavimo proceso reglamentavimu (Nuostatų 1 p.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas nustato reikalavimus dėl suformuoto žemės sklypo, kuriame yra statinių, padalijimo ar atidalijimo. Taigi, šis teisinis pagrindas NŽT Panevėžio skyriaus atstovei negalėjo būti pagrįstu motyvu atsisakant derinti detalųjį planą.

Pažymėtina, kad detaliojo plano derinimas (nederinimas) nėra savitikslis. Jei Nuolatinė statybos komisija, ar atitinkamą instituciją atstovaujantis Komisijos narys, nepritaria teritorijos planavimo dokumento derinimui, nepritarimas turi būti aiškiai pagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais kartu suteikiant detaliojo planavimo organizatoriui informaciją apie nustatytus trūkumus ir kaip jie gali būti pašalinti, nes teisės aktai nedraudžia planavimo organizatoriui teikti teritorijų planavimo dokumentą Nuolatinei statybos komisijai iš naujo. NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. rašto abstraktus teiginys, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 24 yra patvirtintas detalusis planas (2004 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 1-18-23), todėl, norint keisti nustatytas žemės sklypo ribas, reikia rengti detaliojo plano korektūrą, ir pasiūlymas pareiškėjai dėl detaliojo plano rengimo kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, nesuteikia jokios konkrečios informacijos, nes pareiškėja į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją šiuo klausimu jau kreipėsi, 2010 m. birželio 30 d. jai buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti ir Nuolatinei statybos komisijai 2012 m. liepos 2 d. antrą kartą buvo pateiktas pagal išduotas planavimo sąlygas parengtas teritorijos planavimo dokumentas. Nuolatinės statybos komisijos narė NŽT Panevėžio skyriaus atstovė, 2012 m. liepos 2 d. nesutikdama derinti teritorijos planavimo dokumentą, dėl šio dokumento atitikties (neatitikimo) planavimo sąlygas išdavusių institucijų reikalavimams pastabų nepareiškė.

Atsižvelgdama į iškelto administracinio ginčo ribas, teisėjų kolegija nepasisakė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 24, Panevėžyje, detaliojo planavimo etapų ir stadijų, kurios peržengia detaliojo plano derinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, procedūrą. Pabrėžtina, kad detaliojo plano derinimas, t. y. Nuolatinės statybos komisijos teigiama išvada, detaliojo planavimo organizatoriui yra tik prielaida atlikti kitą veiksmą – pateikti suderintą dokumentą tikrinimui valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kai kurias bylos aplinkybes, netinkamai taikė kai kurias materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.). Nuolatinės statybos komisijos nario NŽT Panevėžio skyriaus atstovo 2012 m. liepos 2 d. nepritarimas detaliojo plano derinimui, išdėstytas 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 23SD-(14.23.104)-1628, negali būti pripažintas motyvuota viešojo administravimo subjekto pozicija, įrodančia nepritarimo detaliojo plano derinimui pagrįstumą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės normomis. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinat Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 24, Panevėžys, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimui. Pripažinus, kad Nuolatinės statybos komisijos nario NŽT Panevėžio skyriaus sprendimas nederinti teritorijos detaliojo planavimo dokumento yra nepagrįstas ir naikintinas, turi būti panaikintas ir Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimas įpareigojant Nuolatinę statybos komisiją šio detaliojo plano derinimo klausimą apsvarstyti iš naujo ir priimti sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas suderinti žemės sklypo detalųjį planą, paliekama nepakeista. Komisija pagal jai suteikta kompetenciją detaliojo plano derinimo funkciją turi atlikti savarankiškai pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą bei Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 12D-16 nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 24, Panevėžys, detaliojo plano. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją šio detaliojo plano derinimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą.

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas