A-552-629-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-629/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00668-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 6.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. I. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SPR-16179 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš advokato A. I. turto skolą, kuri 2013 m. gegužės 29 d. buvo 2 014,91 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad Valdybos Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis (toliau – SAV pranešimas), kuriuo deklaravo 15 986,28 Lt pajamų, 4 556,04 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2012 metus ir sumokėjo 4 556,04 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 1 438,77 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Pareiškėjas nesutiko, kad SAV pranešime nurodyti duomenys nesutampa su Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis. Pareiškėjas rėmėsi Valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d.

įsakymo Nr. V-30 1.1.2 punktu, numatančiu, kad jeigu SAV pranešime apie savarankiškai dirbančius asmenis nurodyta draudžiamųjų pajamų suma nesutampa su deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų metine suma, į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – ir Registras) įrašomos sumos pagal savarankiškai dirbančių asmenų pateiktus patikslintus SAV pranešimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nurodytų teisės akto nuostatų nevykdo ir pareiškėjo draudžiamųjų pajamų bei valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, skaičiuojamos nuo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų metinės sumos, į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pagal pareiškėjo pateiktus SAV pranešimus neįrašo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma, o Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, todėl pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja nuo apmokestinamųjų pajamų sumos, apskaičiuotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ginčijamo sprendimo išvados apie pareiškėjo pažeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į skundą prašė A. I. skundą atmesti.

Atsakovas rėmėsi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 9 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės) 39 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje esančiais 2013 m. balandžio 18 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis nustatyta, kad advokato A. I. 2012 m. apmokestinamųjų pajamų suma (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) sudaro 42 630,00 Lt; valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė yra 21 315,00 Lt (42 630,00 Lt x 50 proc.). Už 2012 m. advokatas A. I. turėjo sumokėti 6 074,78 Lt (21 315,00 Lt x 28,5 proc. = 6 074,78 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 918,35 Lt (21 315,00 Lt x 9 proc. = 1 918,35 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Remiantis Registro duomenimis, advokatas A. I. 2013 m. balandžio 19 d. sumokėjo 4 556,04 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 549,77 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2012 metais sumokėjo 889,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2012 metus), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013 m. gegužės 2 d. liko skolingas 1 518,74 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 479,58 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, advokatui A.

I. laiku nesumokėjus 1 518,74 Lt valstybinio socialinio draudimo ir 479,58 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2012 m., priskaičiuota 12,30 Lt (1 518,74 Lt x 27 dienos x 0,03 proc. = 12,30 Lt) delspinigių už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. ir 3,88 Lt (479,58 Lt x 27 dienos x 0,03 proc. = 3,88 Lt) delspinigių už pavėluotą privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. gegužės 29 dienos.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovas nevykdo Valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. V-30 ir neįrašo pareiškėjo draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo deklaruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų metinės sumos, sumos į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kadangi Registro duomenų bazėje esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis nustatyta, jog advokato A.

I. 2012 m. apmokestinamųjų pajamų suma (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) sudaro 42 630,00 Lt; valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazė yra 21 315,00 Lt (42 630,00 Lt x 50 proc.), tačiau advokatas A. I. atsakovui pateiktame 2013 m. balandžio 30 d. SAV pranešime Nr. 1 nurodė tik 15 986,28 Lt pajamų, 4 556,04 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2012 metus ir sumokėjo 4 556,04 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 438,77 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Atsakovas darė išvadą, kad Valdybos Klaipėdos skyriui 2013 m. balandžio 30 d. pateiktas advokato A. I. 2013 m. balandžio 30 d. SAV pranešimas Nr. 1 ir jo priedas SAV3DSD-M neatitinka SAV pranešimo apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklių (toliau – SAV taisyklės) reikalavimų. Advokatui A. I. buvo išsiųstas Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 15 d. raštas Nr. (7.2) SI-29216 dėl teisingai užpildyto SAV pranešimo už 2012 mokestinius metus pateikimo, kuriame buvo nurodyta, kad minėtas advokato A. I. 2013 m. balandžio 30 d.

SAV pranešimas Nr. 1 ir jo priedas SAV3DSD-M neatitinka SAV taisyklių 14.4 punkto reikalavimo, kad „SAV pranešimas ir jo priedai spausdinami vienoje lapo pusėje“; pateiktas SAV pranešimas su priedu SAV3DSD-M neatitinka Registro nuostatų 25.11 punkto reikalavimo, kad asmenys, vykdantys individualią veiklą, kuriems įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal praėjusių metų pajamų metinę sumą, remdamiesi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, privalo pateikti teritorinei Registro tvarkymo įstaigai duomenis apie kalendorinių metų mėnesiais apskaičiuotas (pagal faktiškai gautas pajamas) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, t. y.

SAV pranešimo laukelyje P27.4 nurodyta deklaruojamų pajamų suma 15 986,28 Lt, laukelyje P27.5 nurodyta valstybinio socialinio draudimo įmokų suma 4 556,04 Lt, SAV pranešimo priedo SAV3DSD-M laukelyje P11 nurodyta bendra SAV3DSD-M priedo lape nurodytų deklaruojamų pajamų suma 15 986,28 Lt (A23 laukelių suma) ir laukelyje P12 nurodyta už 2012 metus apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų suma 4 556,04 Lt, kurios išdėstytos kalendorinių 2012 metų sausio – gruodžio mėnesiais laukeliuose A23 (nurodytos deklaruojamų pajamų sumos po 1 332,19 Lt) ir A24 bei (nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos po 379,67 Lt) nesutampa su Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis apie advokato A.

I., kaip asmens vykdančio individualią veiklą, 2012 m. gautas pajamų, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos, metines sumas 21 315,00 Lt ir nuo šios sumos 28,5 proc. dydžio tarifu apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos 6 074,78 Lt. SAV pranešimo priedo SAV3DSD-M laukelyje 9 nurodyta data 2013 m. balandžio 22 d. neatitinka SAV taisyklių 19.3 punkto reikalavimo, kad „laukelyje 9 nurodoma SAV pranešimo registracijos data (metai, mėnuo, diena)“, nes Valdybos Klaipėdos skyriui pateiktame SAV pranešime (laukelis 9) nurodyta SAV pranešimo registracijos data 2013 m. balandžio 30 d.

Taip pat SAV pranešimo priedo SAV3DSD-M laukelyje 10 nenurodytas SAV pranešimo registracijos numeris, tai neatitinka SAV taisyklių 19.4 punkto reikalavimo, kad „laukelyje 10 nurodomas SAV pranešimo registracijos numeris“, nes advokato A. I. Valdybos Klaipėdos skyriui pateiktame SAV pranešime (laukelis 10) nurodytas registracijos numeris 1. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad advokatas A. I. teisingai užpildyto SAV pranešimo už 2012 metus Valdybos Klaipėdos skyriui iki šiol nėra pateikęs. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Registro nuostatų 44 punktu ir, atsižvelgęs į tai, kad Valdybos Klaipėdos skyriui pateiktas advokato A.

I. 2013 m. balandžio 30 d. SAV pranešimas Nr. 1 ir jo priedas SAV3DSD-M neatitinka Registro nuostatų bei SAV taisyklių reikalavimų, darė išvadą, kad duomenys apie advokato A. I., kaip asmens vykdančio individualią veiklą, 2012 m. draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal pateiktą 2013 m. balandžio 30 d. SAV pranešimą Nr. 1 ir jo priedą SAV3DSD-M į Registro duomenų bazę neįrašyti pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Valdyba pažymėjo, kad ginčijamo Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SPR-16179 sudėtinė dalis yra Ataskaita apie draudėjo advokato I. A. įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą, kurioje nurodyti faktiniai duomenys kaip nustatyti pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų prievolė bei įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui, taip pat nurodytos teisės normos, kurių pagrindu apskaičiuotas minėtas įsiskolinimas, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamas Valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SPR-16179 panaikino.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas nurodyto teisės akto nustatyta tvarka pateikė mokesčių administratoriui 2012 metų Metinę pajamų deklaraciją. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie mokesčio mokėtojus, tame tarpe ir apie asmenis, savarankiškai vykdančius veiklą, renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami ir saugojami mokesčių mokėtojų registre. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 85, 89.3 punktų nuostatomis ir nustatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. birželio 3 d. pranešimu „VMI deklaruotos pajamų (pelno) metinės sumos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos už 2012 metus“ pateikė atsakovui duomenis, jog advokatas A. I. 2012 metais turėjo 42 630,00 Lt apmokestinamųjų pajamų.

Teismas vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas nuo 31 972,50 Lt sumos (42 630,00 – 10 657,50) apskaičiavo mokėtinas 4 556,04 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 549,77 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų sumas ir 2013 m. balandžio 19 d. jas sumokėjo. Ginčijamu 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SPR-16179 atsakovas nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš advokato A. I. turto skolą, kuri 2013 m. gegužės 29 d. buvo 2 014,91 Lt, iš jų: įmokų 1 998,32 Lt, delspinigių 16,59 Lt. Teismas rėmėsi Ataskaita apie draudėjo advokato A. I. įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą, kurią atsakovas laiko sudėtine ginčijamo sprendimo dalimi, ir darė išvadą, jog Valdybos Klaipėdos skyrius A. I. už 2012 metus mokėtinas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas skaičiuoja nuo pareiškėjo 2012 metais deklaruotos visos pajamų sumos 42 630,00 Lt, iš jos neatskaičius 10 657,50 Lt apmokestinamąsias pajamas mažinančios sumos, nurodytos deklaracijos 20 laukelyje. Teismas konstatavo, kad todėl atsakovo apskaičiuotos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos yra didesnės nei jas apskaičiavo pareiškėjas ir nurodė pranešime apie savarankiškai dirbančius asmenis. Teismas darė išvadą, kad atitinkamai susidarė priverstine tvarka atsakovo išieškoma 2 014,91 Lt skola.

Teismas rėmėsi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi ir pažymėjo, jog Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte esant numatyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ne nuo asmens per kalendorinius metus gautos visų pajamų sumos, o nuo 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų), kuri apskaičiuojama pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IV skyrių, teismas vertino, jog atsakovas pareiškėjui valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas turėjo skaičiuoti nuo pareiškėjo 2012 metų apmokestinamųjų pajamų sumos, kaip ją apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalimi ir neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktos 2012 metų Metinės pajamų deklaracijos duomenimis, pagal kuriuos deklaruota gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama pajamų suma yra 31 972,50 Lt. Teismas darė išvadą, kad nuo šios sumos pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą turi būti skaičiuojama 50 procentų mokestinė bazė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimui. Teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo už 2012 metus pateikta Metinė pajamų deklaracija būtų nepriimta ar kad dėl joje nurodytų duomenų būtų pradėtas mokestinis patikrinimas.

Teismas pažymėjo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis leidžia apskaičiuojant apmokestinamųjų pajamų sumą iš jos atimti leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, taip pat kitas šiame straipsnyje nurodytas sumas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė šia teise pasinaudojęs ir iš 2012 metais gautų 42 630,00 Lt pajamų sumos atėmė 10 657,50 Lt leidžiamų atskaitymų sumą. Teismas nevertino, ar pareiškėjo nurodyta 10 657,50 Lt suma atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, keliamus leidžiamiems atskaitymams, kadangi pareiga tikrinti, ar gyventojų deklaruojami duomenys bei ar teisingai yra apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas tenka mokesčių administratoriui, kuriam pateiktų duomenų nenuginčijus preziumuojama, kad jie yra teisingi (Mokesčių administravimo įstatymo 73 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad byloje teikiamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. sausio 26 d. raštas Nr. (18.32)D2-610, kuriame nurodoma, kad metinėje pajamų deklaracijoje 21-ame laukelyje apskaičiuotos apmokestinamosios pajamos yra naudojamos tik gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslais, nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad paneigiama pareiškėjo deklaruotų apmokestinamų pajamų suma. Teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsniu ir pažymėjo, kad paneigiant pareiškėjo teikiamos deklaracijos duomenų apie apmokestinamas pajamas teisingumą, Mokesčių administravimo įstatyme numatytais veiksmais turi būti paneigiamas šių duomenų neteisėtumas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato vienintelę išimtį, kad iš apmokestinamųjų pajamų sumos negali būti atimtos privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, tačiau draudimo atskaityti kitus Gyventojų pajamų įstatyme reglamentuotus leidžiamus atskaitymus nenumato. Teismas darė išvadą, kad nepaneigus deklaracijoje nurodytų duomenų apie apmokestinamųjų pajamų dydį nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas netinkamai apskaičiavo ir nurodė apmokestinamąją bazę valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsniu ir darė išvadą, kad atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjui už 2012 metus mokėtinas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ginčijamą Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SPR-16179 panaikino kaip savo turiniu prieštaraujantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktui.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniais skundais (b. l. 107-112, 126-131) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, reglamentuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje, o ne 16 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kokios išlaidos sudaro jo 2012 m. Metinės pajamų deklaracijos 20 laukelyje deklaruotą apmokestinamąsias pajamas mažinančią 10 657,50 Lt sumą, t. y. neįrodė, kad jos priskiriamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems leidžiantiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu. Atsakovas remiasi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. (18.32)D2-610 ir nesutinka, jog valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo A. I. 2012 metų Metinėje pajamų mokesčio deklaracijos 21 laukelyje deklaruotos 31 972,50 Lt apmokestinamųjų pajamų sumos. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikė tik Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2012 metus (forma GPM308) be GPM308 formos GPM308V priedo „Individualios veiklos pajamos“, kuriame turi būti deklaruojama apmokestinamųjų pajamų bazė, nuo kurios pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą turi būti skaičiuojama 50 procentų mokestinė bazė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimui. Atsakovas remiasi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.11 punktu ir pažymi, kad pareiškėjas Valdybos Klaipėdos skyriui pateiktame 2013 m. balandžio 30 d. SAV pranešime Nr. 1 nurodė tik 15 986,28 Lt pajamų, 4 556,04 valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2012 metus ir sumokėjo 4 556,04 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 438,77 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Pareiškėjas A. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas remiasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2012 m. vasario 27 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentare išaiškinta faktine apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo metodika, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir daro išvadą, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apmokestinamųjų pajamų sumos, apskaičiuotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas paaiškina, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiavo ir sumokėjo remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, apmokestinamąsias pajamas už 2012 metus Valdybos Klaipėdos skyriui deklaravo pateikdamas SAV pranešimus, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo skolingas. Pareiškėjas pažymi, kad individualios pajamos nėra pajamos iš paskirstytojo pelno, savo naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas atimamos remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktu, todėl daro išvadą, kad nėra aišku, kokia materialinės teisės norma remiantis grindžiami apeliacinio skundo teiginiai, kad gyvybės draudimo įmokos nemažina apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. SPR-16179 nebuvo nurodyta jokia teisės aktų norma, kuria remiantis buvo prieita išvada, kad gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės yra skirtingos, taip pat nebuvo nurodytas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuotas apreiškėjo skolos dydis, todėl daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš pareiškėjo už 2012 m. laikotarpį nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat už šias laiku nesumokėtas įmokas priskaičiuotus delspinigius.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šioje byloje reikšmingas faktines aplinkybes, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: pareiškėjas, būdamas advokatas, deklaravo per 2012 metus uždirbęs 42 630,00 litų apmokestinamųjų pajamų. Iš šių pajamų pareiškėjas atėmė 10 657,50 Lt išlaidų, kuriomis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą leidžiama mažinti apmokestinamąsias pajamas, sumą ir nuo likusių apmokestinamųjų pajamų 50 procentų dalies (15 986,28 Lt) apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo 4 556,04 lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 438,77 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2012 metus. Tuo tarpu atsakovas manė, kad pareiškėjas turėjo mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo visų gautų per 2012 metų apmokestinamųjų pajamų 50 procentų dalies, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013 m. gegužės 2 d. liko skolingas 1 518,74 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 479,58 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Taigi šalys nesutaria dėl to, kaip turi būti nustatoma Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė – nuo visų asmens per kalendorinius metus gautų apmokestinamųjų pajamų, ar nuo apmokestinamųjų pajamų, iš kurių atimtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nurodytos išlaidos.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę tiesiogiai nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuris nurodo, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų) suma. To paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje nuoroda į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą padaryta tik apibrėžiant individualios veiklos sąvoką, tačiau ne apmokestinamąsias pajamas. Išimčių, pagal kurias advokatams būtų taikomas kitoks valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės apskaičiavimas, 2012 metais galiojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teigdamas, kad 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IV skyrių. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas yra skirtas pajamų mokesčiui apskaičiuoti ir leidžia iš visų gautų apmokestinamųjų pajamų atimti šio Įstatymo numatytas išlaidas, tuo sumažinant tik mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumą. Tačiau tai nereiškia, kad taip pat turėtų būti mažinami ir kiti privalomieji mokėti mokesčiai.

Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Taigi pareiškėjo valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje apmokestinamųjų pajamų suma nurodyta 42 630 litų, todėl būtent nuo šios sumos 50 procentų dalies pareiškėjas turėjo mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pareiškėjo 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta 31 972,50 lito suma yra gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama pajamų suma, bet ne apmokestinamosios pajamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo prasme.

Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ginčo santykius reglamentuoja viešoji teisė, kurioje negalioja dispozityviškoji taisyklė: leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai draudžiama. Mokesčių teisėje naudojamas imperatyvinis teisinio reguliavimo metodas, kuris remiasi principu viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Dėl šios priežasties teismas be pagrindo pripažino pareiškėjo teisę mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę kitais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo leidžiamais atskaitymais.

Pareiškėjas savo poziciją, be kita ko, grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A756-1989/2013. Tačiau minėtoje byloje buvo taikoma ir aiškinama 2009 metais galiojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija, kuri tuo metu numatė specialias išimtis advokatų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės apskaičiavimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesiremia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A756-1989/2013 kaip tinkamu precedentu.

Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktame SAV pranešime už 2012 mokestinius metus nurodyti duomenys neatitinka Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų, o pats SAV pranešimas neatitinka SAV taisyklių 14.4 punkto reikalavimų, pagrįstai apie tai informavo pareiškėją 2013 m. gegužės 10 d. raginimu bei 2013 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (7.2) SI-29216, o pareiškėjui nepateikus patikslinto SAV pranešimo, teisėtai, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsniu, priėmė 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SPR-16179 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo priverstine tvarka 2 014,91 Lt. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. SPR-16179 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nėra pagrįsti. Skundžiamame sprendime aiškiai išreikšta administravimo subjekto valia, nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas bei jo apskundimo tvarka. Be to, šio sprendimo sudėtinė dalis yra Ataskaita apie draudėjo advokato I. A. įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą, kurioje nurodyti faktiniai duomenys apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų prievoles, joje taip pat nurodytos teisės normos, kurių pagrindu apskaičiuotas minėtas įsiskolinimas. Ši ataskaita buvo pateikta pareiškėjui kartu su skundžiamu sprendimu.

Darytina išvada, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo biudžetui klausimus, iš esmės laikėsi visų būtinų procedūrų bei teisingai taikė teisės aktus, todėl nėra pagrindo naikinti priimto sprendimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino reikalingas materialinės teisės normas, tai teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 143 straipsnio pagrindu ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas