A-492-1101-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1101/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00726-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. kovo 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 63-68), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-44 (toliau –ir Įsakymas); 2) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2013 m. vasario 11 d. sprendimą; 4) nenustačius pagrindų sprendimui naikinti, nurodytais pagrindais įpareigoti Finansų ministeriją iš naujo išnagrinėti skundą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Finansų ministerijos nurodymu LVPA atliko pakartotinį tyrimą dėl galimų pažeidimų ir 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. R4-19310(13.1.5) informavo, jog 2012 m. gruodžio 17 d. priėmė naują sprendimą, kuriame nusprendė pripažinti 46 050,75 Lt (iš jų 23 025,25 Lt yra ES fondų lėšos) projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02K154/IT01 „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“ (toliau – ir Projektas) išlaidų netinkamomis finansuoti. Ūkio ministerija 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44 nusprendė įgyvendinti LVPA sprendimą ir sumažinti finansavimą minėtai sumai.

Pareiškėjas pateikė skundą Finansų ministerijai dėl LVPA sprendimo, tačiau Finansų ministerija 2013 m. vasario 11 d. sprendimu skundo netenkino. Mano, kad Finansų ministerijos sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, gero administravimo principui, kadangi Finansų ministerija iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skundo, o LVPA sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi LVPA netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai įvertino aplinkybes. Pareiškėjo manymu, LVPA nustatyta aplinkybė, kad viename iš trijų tiekėjų pasiūlymų nebuvo nurodytas vienas darbas, nereiškia, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti tarpusavyje palyginami ir įvertinami, kadangi pasiūlymo, kuriame nebuvo nurodytas darbas, kaina nebuvo mažiausia, todėl net jei šis tiekėjas nenurodytą darbą būtų sutikęs atlikti nemokamai, jo pasiūlymas vis tiek nebūtų tapęs geriausiu.

Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – ir Aprašas) 17 punkto reikalavimas apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris pasiūlymus, nebuvo pažeistas. Pareiškėjas nesutiko su LVPA nustatytu pažeidimu, kad nevyko derybos su tiekėjais. Pareiškėjas taip pat nesutiko su LVPA nustatytu Aprašo 36 punkto nuostatų pažeidimu. Pažymėjo, kad pirkimo sąlygos pateiktame pasiūlyme nebuvo pakeistos, pakeista tik darbų kaina ją sumažinant.

Pirkimo objektas išliko tas pats, t. y. didmeninio kliento interaktyvios prieigos prie užsakymų proceso sukūrimas, o kitos pirkimo sąlygos (darbų atlikimo terminas, pirkimo objektas, šalių atsakomybė, atsiskaitymo tvarka ir terminai, sutarties nutraukimo sąlygos ir panašiai) taip pat nebuvo pakeistos. Darbų kainos sumažinimo dėl sumažėjusių darbų apimčių pareiškėjas nelaiko pirkimų sutarties sąlygų pakeitimu, taip pat mano, kad Aprašo 36 punkte nurodytas draudimas keisti pirkimo kainą nėra absoliutus, kadangi Aprašo 28 ir 30 punktuose nustatyta tvarka leidžiama derybų būdu sumažinti pirkimo kainą siekiant ekonomiško rezultato.

Pažymėjo, kad tokios derybos vyko 2012 m. kovo mėnesį su visais tiekėjais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad projekto vykdytojo veiksmai, kuriais nebuvo pilnai išpildyti Aprašo 14 punkto reikalavimai, negali būti laikomi pažeidimu, kadangi yra formalaus pobūdžio ir šiais pažeidimais nėra padaryta žala bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams, nes nebuvo pažeistas pirkimų tikslas ar pirkimų vykdymo principai. Informacija tiekėjams apie reikalingą licencijų skaičių buvo pateikta telefonu 2012 m. vasario 10 d. ir ši informacija buvo patvirtinta raštu 2012 m. vasario 13 d.

Visiems tiekėjams informacija apie reikalingą licencijų skaičių buvo pateikta raštu vienu metu ir laiko įvertinti licencijų kainą ir pateikti ją pasiūlymuose užteko visiems tiekėjams. Mano, kad net jei buvo pažeistos pirkimus reglamentuojančios taisyklės, tai pažeidimai formalūs ir nepadarė realios žalos įstatymų saugomiems gėriams. Pritaikius 25 proc. finansinę korekciją nuo visų projekto lėšų pareiškėjas buvo nubaustas neproporcingai. Mano, kad būtų teisinga, jei 25 proc. finansinė korekcija būtų taikoma veiklai (Nr. 1.1.1), kurioje buvo nustatyti tariami pažeidimai, o ne nuo visų veiklų, kuriuose pažeidimų nebuvo nustatyta vykdant kitus pirkimus.

Atsižvelgiant į tai, 25 proc. finansinė korekcija taikytina ne nuo 184 203,00 Lt projekto biudžeto, o tik nuo veiklos Nr. 1.1.1 projekto biudžeto – 83 789 Lt. Be to, vertinant proporcingumo principą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjui projektas kainavo gerokai daugiau nei buvo planuota projekto įgyvendinimo pradžioje.

Atsakovas Ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. 85-88), prašydamas pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad jo sprendimas yra argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatyme numatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į LVPA sprendimą ir jame pateiktą siūlymą, o įgyvendinant Projektą padaryto pažeidimo tyrimas ir nustatymas yra LVPA kompetencija.

Atsakovas LVPA pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. 99-105), prašydamas pareiškėjo skundo netenkinti.

Mano, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne LVPA sprendimas, o Ūkio ministro įsakymai.

Nurodė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimų tyrimo išvadoje.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Aprašo 17 punkto pažeidimas nustatytas tik dėl to, kad „UAB „Elva Baltic“ pasiūlyme nebuvo numatytas vienas darbas. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad LVPA sprendime vienareikšmiškai nustatė aplinkybę, jog derybos iš viso nebuvo vykdytos. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog tam tikros derybos buvo, yra nurodyta abejose tyrimo išvadose, tačiau nustatyta, kad derybos buvo atliekamos ne su visais tiekėjais ir nebuvo pateikta vykdytų derybų protokolų, o tai neatitinka Aprašo 28 bei 30 punktų; telefonu – su tiekėjais BCS Itera AS ir UAB „Softera Baltic“, tai neatitinka Aprašo 16 punkto, o tiekėjas UAB „Elva Baltic“ nurodė, kad jis atsisakė kvietimo deryboms dėl kainos sumažinimo, kai pirminis šio tiekėjo pasiūlymas neapėmė viso pirkimo objekto, tačiau dėl šio aspekto nebuvo derinamasi, tai neatitinka Aprašo 30 bei 29 punktų; kai jau buvo nustatytas pirkimo laimėtojas, iki sutarties su juo sudarymo momento bei po pirkimo sutarties sudarymo.

Pareiškėjo teiginius, kad sumažinant pirkimo kainą ir mažinant perkamų darbų apimtis pirkimo objektas lieka tas pats, laikė visiškai nepagrįstais. Pažymėjo, kad sudarant pirkimo sutartį ne tik buvo atsisakyta apimčių, kurias atliko projekto vykdytojas savo jėgomis, dėl ko sumažėjo pirkimo objektas ir tai lėmė kainos sumažinimą, tačiau į pirkimo sutartį nebuvo įtrauktos rangovo kelionės ir nakvynės išlaidos (kurios negalimos finansuoti paramos lėšomis), bei ir kartu su jomis laimėtojo pasiūlyme nurodytos atliekamų užduočių vietoje pas projekto vykdytoją (5 kartus po 5 dienas) apimtys.

Be to, buvo atlikti ne tik sumažinimai, tačiau ir papildomai į pirkimo sutarties kainą įtrauktos išlaidos aparatinei įrangai, kas nebuvo įskaičiuota laimėtojo pasiūlytoje kainoje, ir ką pareiškėja įvardija kaip „sudarant sutartį buvo atsižvelgta į faktinius kliento poreikius ir parinkta reikiama įranga“. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad LVPA pritaikyta pataisa yra neproporcinga padarytiems pažeidimams. Pažymėjo, kad projekto vykdytojas buvo susiplanavęs Projekto įgyvendinimo metu atlikti tris pirkimus, tačiau atlikęs pirmąjį iš suplanuotų pirkimų, prieš sudarydamas pirkimo sutartį, 2012 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į LVPA prašydamas įvertinti tai, kad laimėtoju paskelbtas tiekėjas BCS Itera AS pasiūlymo turinyje išpildo ne tik techninėje specifikacijoje nurodytas užduotis, tačiau išpildo ir 2-ąją projekto paraiškoje numatytą veiklą.

Tai įvertinta kaip galimybė sudarant pirkimo sutartį aprėpti kur kas daugiau nei specifikuotas atlikto pirkimo objektas – t. y., pirkimo objekto keitimas (praplėtimas), nors skunde teigiama, kad objektas keistas nebuvo. Pažymėjo, kad korekcija taikyta ne nuo visos pirkimo sutarties kainos 238 861 Lt, kaip rekomenduojama Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėse, bet tik nuo pirkimo sutarties kainos dalies, atitinkančios bendrą Projektui finansavimo sutarties pasirašymo metu patvirtintą tinkamų finansuoti išlaidų dalį 184 203,00 Lt (t. y., nuo kur kas mažesnės sumos), pripažįstant po korekcijos pritaikymo tinkamomis finansuoti projekte išlaidomis bendrą 138 152,25 Lt sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu (III t., b. l. 25-36) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, pripažintą netinkamų finansuoti projekto išlaidų 46 050,75 Lt sumą sumažino iki 31 808 Lt; siūlomą projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB Jakobsen Home Co“ netinkamų finansuoti išlaidų dalies 23 025,25 Lt sumą sumažino iki 15 904 Lt; pakeitė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-44, 1 punkte nurodytą projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB Jakobsen Home Co“ netinkamų išlaidų 46 050,75 Lt sumą sumažino iki 31 808 Lt suma, UAB „Jakobsen Home Co“ įnašo sumą 23 025,50 Lt pakeitė į 15 904 Lt sumą; 2 punkte nurodytą UAB „Jakobsen Home Co“ skirtą finansavimo lėšų sumą 23 025,50 Lt pakeitė į 15 904 Lt sumą; 3.1. punkte nurodytą LVPA išskaičiuoti netinamų finansuoti išlaidų dalies 23 025,50 Lt sumą pakeitė į 15 904 Lt sumą; panaikino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kurioje LVPA veiksmai nustatant netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos dydį pripažinti pagrįstais; kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjui UAB „Jakobsen Home Co“ iš atsakovų LVPA ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos po 15 Lt (penkiolika litų) teismo išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Jakobsen Home Co“, vykdydamas projektą „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB Jakobsen Home Co“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154, kuriam yra skirtos ES fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kaip numato šio projekto 2011 m. gegužės 24 d. finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154 (toliau – ir Sutartis) 8.4 punkto nuostatos, 2012 m. vasario 12 d. pakvietė tiekėjus dalyvauti viešame pirkime, vykdytame apklausos būdu, kurio objektas – Centralizuotos visus užsakymo ir gamybos procesus integruotai valdančios elektroninės sistemos diegimas. Gavus tiekėjų pasiūlymus, kurie galėjo būti teikiami anglų arba lietuvių kalbomis, 2012 m. vasario 17 d. buvo patvirtinta pasiūlymų eilė ir laimėtoja pripažinta įmonė BCS Itera AS, su kuria 2012 m. gegužės 22 d. ir buvo pasirašyta sutartis dėl paslaugų ir licencijų įsigijimo. UAB „Jakobsen Home Co“ pateikus šią sutartį LVPA, pastaroji atliko tyrimą ir 2012 m. gruodžio 13 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02 (toliau – ir Išvada), kurioje pripažino, kad pirkimas įvykdytas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių viešuosiuos pirkimus, nuostatas, dėl to pasiūlė Ūkio ministerijai pakeisti Sutartį, sumažinant Projekto finansavimą 23 025,25 Lt, ir išskaičiuoti šią sumą iš UAB „Jakobsen Home Co“ teikiamo mokėjimo prašymo. Ūkio ministerija, išnagrinėjusi LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, 2013 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 4-44 pripažino Projekto išlaidų, patirtų pareiškėjai įvykdžius 2012 m. vasario 12 d. paskelbtą pirkimą, 46 050,75 Lt sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir sumažino UAB „Jakobsen Home Co“ skirtą finansavimo lėšų sumą 23 025,25 Lt.

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su atsakovo LVAP teiginiais, kad buvo pažeistas pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 17 punkto reikalavimas, nustatantis, kad pirkdamas apklausos būdu, projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, išskyrus 18 ir 22 punktuose nustatytus atvejus, taip pat 29 punkto nuostata, kad vertinami tik projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkantys tiekėjų galutiniai pasiūlymai. Teismas nustatė, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai Elva Baltic UAB, UAB „Softera Baltic“ ir BCS Itera AS. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad BCS Itera AS pasiūlyme neįskaityta jame detalizuota dalis „Aparatinės įrangos sprendimas“, kurioje detalizuotos ir įvairių licencijų serveriams kainos, o UAB „Softera Baltic“ nėra nurodyta SQL licencijų serveriams, dėl ko palyginti pasiūlymų nėra galima. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo teigti, jog UAB „Softera Baltic“ pasiūlyme nėra nurodyta SQL licencijų serveriams, tačiau sprendė, kad BCS Itera AS pasiūlymas iš tiesų neatitiko minimalių reikalavimų, t. y. į jame nurodytą pasiūlymo kainą nėra įtraukta SQL Server 2008 standartinė licencija ir septynios SQL Server 2008 standartinio vartotojo licencijos, kurias Elva Baltic UAB ir, pareiškėjo tvirtinimu, UAB „Softera Baltic“, buvo įtraukusios į pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Jakobsen Home Co“ 2012 m. liepos 19 d., t. y. iki pažeidimo tyrimo procedūros pradėjimo, pati pripažino, kad SQL Server 2008 standartinės licencijos ir septynių SQL Server 2008 standartinių vartotojo licencijų kaina į BCS Itera AS pasiūlymą nebuvo įtrauktos, o 2012 m. lapkričio 13 d., t. y. jau pradėjus tyrimą – kad Elva Baltic UAB pasiūlyme „<... nenumatytas verslo portalo diegimas (sprendžiant pagal kalkuliaciją), tai yra licencijos, skirtos verslo portalo palaikymui, bei verslo portalo sukūrimas ir patalpinimas serveryje. ...>“.

Teismas taip pat sprendė, kad LVPA pažeidimų tyrimo protokole nurodytų Aprašo 28, 30 ir 36 punktų pažeidimų, jeigu būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys tinkamą derybų su visais tiekėjais – Elva Baltic UAB, UAB „Softera Baltic“, BCS Itera AS – vedimą po jų pasiūlymų pateikimo, nebūtų pagrindo pripažinti esant padarytais, juo labiau – sutartį pripažinti sudaryta be tinkamo konkurso, tačiau teismas sprendė, kad derybų su visais tiekėjais faktas byloje neįrodytas.

Pagrindo manyti, kad vykdant minėtą pirkimą, buvo padaryti Aprašo 14 ir 16 punktų pažeidimai, kaip tai nurodoma LVAP 2012 m. gruodžio 13 d. Išvados 7.1 punkte, teismas nenustatė. Pažymėjo, kad Aprašo 14 ir 16 punktuose nustatyti reikalavimai pirkimo sąlygoms ir apklausos formai, tačiau duomenys ir motyvai dėl tokio pobūdžio pažeidimų atsakovų sprendimuose nėra nurodyti. Pažymėjo, kad Aprašas nenustato reikalavimų derybų formai, t. y. jos gali vykti tiek žodžiu, tiek raštu, o jų rezultatai, kaip numato Aprašo 28 punktas, privalo būti įforminti raštu.

Apibendrindamas teismas nurodė, kad atsakovas LVAP pagrįstai pripažino, jog UAB „Jakobsen Home Co“, įvykdžiusi paslaugų pirkimus be tinkamo konkurso, pažeidė skaidrumo principą ir, vadovaudamasis Europos Komisijos rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-LT) priedo 2 dalies, kurioje nurodyti sutarčių, kurioms netaikomos arba iš dalies taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos, pažeidimai, numatyto pažeidimo Nr. 21 (sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas) sankcija, nurodė, kad yra pagrindas taikyti UAB „Jakobsen Home Co“ 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties sumos, tačiau teismas konstatavo, kad nustatant sumą, nuo kurios skaičiuojamas minėtos finansinės korekcijos dydis, atsakovas LVAP netinkamai taikė teisės aktus (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintas Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos), Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gaires (toliau – ir Gairės), 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euroatomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos nuostatas) ir nepagrįstai nusprendė pripažinti 46 050,75 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, siūlyti Ūkio ministerijai pakeisti sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 23 025,25 Lt, ir išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš pareiškėjos teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos.

Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 2.1-2.3 punktų nuostatas, Projekto biudžete nustatyta didžiausia jo (Projekto) tinkamų finansuoti išlaidų suma – 184 203 Lt, neįskaitant PVM, iš kurios pareiškėjui Projekto įgyvendinimui skiriama iki 92 101 (iki 50 proc.) iš ES lėšų, o kitas lėšas pareiškėjas įsipareigoja skirti pats. Iš šių lėšų ir Projekto biudžeto – turėjo būti finansuojamos trys veiklos – Centralizuotos visus užsakymo ir gamybos procesus integruotai valdančios elektroninės sistemos diegimas, kuriai skiriama 83 789 Lt suma, Didmeninio kliento interaktyvios prieigos prie užsakymų proceso sukūrimas, kuriai skiriama 43 443 Lt suma, Integruotos vizualizuotos užsakymo sistemos sukūrimas ir pritaikymas, kuriai skiriama 56 971 Lt suma, kurios pagal 2011 m. birželio 9 d.

Pirkimų planą Nr. 1, turėjo būti įgyvendinamos vykdant tris atskirus pirkimus. Pirkimų planas 2012 m. gegužės 2 d. buvo patikslintas, kadangi įsigijus Centralizuotos visus užsakymo ir gamybos procesus integruotai valdančią elektroninę sistemą, t. y. įgyvendinus 1 veiklą, realiai buvo įgyvendinta ir antra veikla, t. y. Didmeninio kliento interaktyvios prieigos prie užsakymų proceso sukūrimas, todėl pirkimų plane liko tik du pirkimai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo padaryti Aprašo pažeidimai, kurie yra pagrindas taikyti finansinę korekciją, yra susiję su pirmąją ir antrąja Projekto veiklomis, kurioms pagal Projekto biudžetą turėjo būti skiriama 127 232 Lt lėšų, todėl, teismo vertinimu, finansinė korekcija ir turi būti skaičiuojama nuo šios Projekto biudžeto sumos.

Teismo nuomone, aiškinat priešingai, t. y. finansinę korekciją skaičiuojant nuo visos Projekto biudžeto sumos, sankcija realiai būtų taikoma ir paskesniam pirkimui, kuris yra įvykdomas be pažeidimų. Tokiu atveju galima situacija, kad pažeidimai, padaryti vykdant pirmesnį smulkios vertės pirkimą (pavyzdžiui, 10 001 Lt), savaime būtų pagrindas mažinti finansavimą veiklų, kurių vertė yra žymiai didesnė (pavyzdžiui, 480 000 Lt) ir kurie įvykdyti be pažeidimų, o tai, teismo vertinimu, prieštarauja tiek 1995 m. gruodžio 18 d.

Tarybos reglamento (EB, Euroatomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tiek proporcingumo ir protingumo principams.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Sutartis jau yra pakeista, nėra pagrindas skundo netenkinti, kadangi Sutartis, atsižvelgiant į teismo priimtą sprendimą, vėlgi gali būti keičiama. LPVA teiginį, kad 2012 m. gruodžio 17 d. jos sprendimas nėra galutinis sprendimas dėl finansavimo sumažinimo, todėl nevertintinas kaip individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, teismas laikė nepagrįstu.

III. Atsakovas LVPA (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 41-45), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti.

Atsakovas mano, kad byla nutrauktina, nes pareiškėjas praleido terminą Ūkio ministro Įsakymui apskųsti. Nurodo, kad pareiškėjas suklaidino teismą, teigdamas, jog apie skundžiamą Įsakymą sužinojo iš 2013 m. vasario 11 d. Finansų ministerijos rašto, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas Įsakymas buvo įteiktas pareiškėjui 2013 m. sausio 25 d.

Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad LVPA sprendimas yra galutinis. Nurodo, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 197 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto, kuriame nurodoma su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai; 198 punktas numato, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į spendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš sprendimų. Mano, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne LVPA sprendimas, o Ūkio ministro 2012 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 4-996 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-274 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo nuspręsta skirti mažesnę finansavimo sumą. Remiasi LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. AS520-344/2013, 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi Nr. AS822-459/2013, 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. A502-940/2013.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 49-53), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą, teigdamas, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Pažymi, kad terminas skundui paduoti buvo atnaujintas teismo nutartimi. Mano, kad įgyvendinančios institucijos sprendimas dėl nustatytų pažeidimų yra galutinis, o jei teismas nuspręstų kitaip, tvirtina, jog skundžiamas LVPA sprendimas turėtų būti tikrinamas Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Atsakovas Ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į atsakovo LVPA apeliacinį skundą (III t., b. l. 56-59), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl pažeidimo yra administracinės procedūros sprendimas ir gali būti ginčo teisme objektu. Remiasi LVAT praktika administracinėse bylose Nr. AS143-268/2013, A143-2152/2013, A756-2046/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo projekto, įgyvendinamo Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, dalies išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas UAB „Jakobsen Home Co“ (Projekto vykdytojas), remiantis 2011 m. gegužės 24 d. sudaryta su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir viešąja įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (Įgyvendinančiąja institucija) finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154, vykdo projektą „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154, kuriam yra skirtos ES fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

Įgyvendinančioji institucija VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atliko tyrimą dėl „Centralizuotos visus užsakymo ir gamybos procesus valdančios elektroninės sistemos diegimas UAB „Jakobsen Home CO“ pirkimo ir 2012 m. gruodžio 13 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, kurioje pripažino, kad pirkimas įvykdytas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių viešuosiuos pirkimus, nuostatas, dėl to pasiūlė Ūkio ministerijai pakeisti Sutartį, sumažinant Projekto finansavimą 23 025,25 Lt, ir išskaičiuoti šią sumą iš UAB „Jakobsen Home Co“ teikiamo mokėjimo prašymo (I tomas, b. l. 90-94). Ūkio ministerija, išnagrinėjusi LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (I tomas, b. l. 91), 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44 pripažino Projekto išlaidų, patirtų pareiškėjui įvykdžius 2012 m. vasario 12 d. paskelbtą pirkimą, 46 050,75 Lt sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir sumažino UAB „Jakobsen Home Co“ skirtą finansavimo lėšų sumą 23 025,25 Lt (I tomas, b. l. 89).

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ir 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, su skundu 2012 m. gruodžio 21 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2013 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (24.16-02)5K-1227025-6K-1301483 jį pripažino nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pareiškėjas UAB „Jakobsen Home Co“, vykdydamas projektą „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154, pažeidė pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 17 punkto reikalavimą, nustatantį, kad pirkdamas apklausos būdu, projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, išskyrus 18 ir 22 punktuose nustatytus atvejus, taip pat 29 punkto nuostata, kad vertinami tik projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkantys tiekėjų galutiniai pasiūlymai. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra įrodytas derybų su visais tiekėjais faktas. Pripažinęs, kad pareiškėjas, įvykdęs paslaugų pirkimus be tinkamo konkurso, pažeidė skaidrumo principą, padarė išvadą, kad finansinė korekcija buvo nepagrįstai apskaičiuota nuo visos Projekto biudžeto sumos. Nustatė, kad Aprašo pažeidimai yra susiję tik su pirmąja ir antrąja Projekto veiklomis, kurioms turėjo būti skiriama 127 232 Lt lėšų, todėl finansinė korekcija turi būti taikoma tik šiai sumai. Minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nėra kvestionuojamos apeliacine tvarka, todėl teisėjų kolegijai su jomis susijusios teismo sprendimo dalies daugiau neanalizuoja ir plačiau pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pakeitė ginčijamus LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-44, ir pripažintą netinkamų finansuoti projekto išlaidų 46 050,75 Lt sumą sumažino iki 31 808 Lt; siūlomą projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB Jakobsen Home Co“ netinkamų finansuoti išlaidų dalies 23 025,25 Lt sumą sumažino iki 15 904 Lt, bei panaikino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kurioje LVPA veiksmai nustatant netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos dydį pripažinti pagrįstais.

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, išdėstytas 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, nesukelia pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, šie administraciniai aktai yra tik dalis administracinės procedūros, kurie patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, byla šioje dalyje turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija minėtus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, bylos dalis dėl LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutrauktina. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 197 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodoma su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai; 198 punktas numato, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į spendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš sprendimų.

Aptardama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek anksčiau, iki 2012 m. gegužės 17 d. galiojusi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių redakcija, tiek vėlesnė, numatė, kad galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas būtent ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, kuriuo yra teikiamas siūlymas (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 17 d.) sumažinti finansavimą, pareiškėjui nesukelia jokių materialinių pasekmių, nenustato teisių ir pareigų, kol ministerija ir (ar) kita valstybės institucija neišnagrinėja įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo ir, nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, priima vieną iš sprendimų, numatytų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte. Pareiškėjui teisinės pasekmės atsiranda tik po šio sprendimo priėmimo, o nesutikimo su įgyvendinančiosios institucijos sprendimu ir pažeidimo tyrimo išvada argumentai kaip skundo pagrindą sudarančios aplinkybės nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą, priimtą pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktą. Aptariamu aspektu aktuali yra vėlesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kuria remiasi bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija (AS520-344/2013, AS822-459/2013, A502-940/2013, P-146-14/2014, A492-857/2014).

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte įtvirtinta ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos pareiga priimti konkretų sprendimą, nereiškia, kad ministerija negali keisti nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, nepaneigia įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo tarpinio pobūdžio. Diskrecijos ribojimas priimant vieną iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte numatytų sprendimų nekeisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, reiškia, kad priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, negali būti bloginama projekto vykdytojo padėtis, tačiau, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punktu, jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Minėtos taisyklių nuostatos patvirtina, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisinę galimybę savarankiškai vertinti pažeidimo tyrimo išvadą bei nesutikti su įgyvendinančiosios institucijos sprendimu, ir tai lemia jų kompetenciją priimti galutinį administracinės procedūros sprendimą sukeliantį pareiškėjui savarankiškas teisines pasekmes.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 ir 212 punktuose numatyta galimybė skųsti įgyvendinančios institucijos veiksmus nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės vertinant įgyvendinančiosios institucijos sprendimą kaip negalintį būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes taisyklių nuostatos numato įgyvendinančiosios institucijos sprendimų apskundimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taigi atsižvelgiant į ginčo priskirtinumą administraciniam teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kiekvienas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT nutartys bylose AS525-540/2008, AS143-391/2009, AS822-172/2010, kt.).

Aptariamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209 – 212 punktuose numatyta galimybė pareiškėjui ir projekto vykdytojui apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, bei teisė apskųsti teismui įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimus ar veiksmus, aiškintina kaip skundo padavimas dėl tokių institucijos sprendimų, ar veiksmų, ar neveikimo, ar delsimo atlikti veiksmus, kurie sukelia pareiškėjui savarankiškas teisines pasekmes ir dėl jų gynimo gali būti priimti teisės aktuose numatyti sprendimai, o skundai nagrinėjami pagal Viešojo administravimo įstatyme ar atitinkamai Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto proceso (procedūrų) tvarka.

Apelianto argumentas, kad pareiškėjui teisines pasekmės sukėlė atsakovo Ūkio ministerijos, yra nepagrįstas ir atmestinas. Šiuo sprendimu administracinė procedūra nesibaigė, nes jis buvo priimtas kitos – LVPA 2012 m. rugsėjo 19 d. priimtos pažeidimo tyrimo išvados pagrindu. Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl šios išvados, nurodė atsakovui LVPA atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą. Atsakovo Ūkio ministerijos 2012 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 4-996, remiantis LVPA 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvada, buvo pakeistas Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44, kuris ir yra tinkamas ginčo dalykas byloje, nes jo pagrindu pareiškėjui kilo materialinės teisinės pasekmės. Terminas skundui paduoti dėl šio sprendimo buvo atnaujintas pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi.

Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl termino atnaujinimo priežasčių ir pagrįstumo, dėl atsakovo Ūkio ministerijos įsakymų apskundimo) neturi reikšmės nei apelianto teisėms ir teisėtiems interesams, nei priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja, ir apeliacinio skundo šia apimtimi netenkina.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (ABTĮ 142 str., 140 str. 1 d. 5 p.), panaikindama jo dalį dėl atsakovo LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo, išdėstyto 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, pakeitimo, ir administracinės bylos dalį dėl atsakovo LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutraukia ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, konstatavus, kad šis administracinis aktas yra tik dalis administracinės procedūros, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. LVPA sprendimas ir išvados pagrįstumas vertinami sprendžiant dėl jų pagrindu priimtų ir byloje ginčijamo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 4-44 teisėtumo ir pagrįstumo. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria pakeistas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, išdėstytas 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB Jakobsen Home Co“ skundo reikalavimą dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė