A-418-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-418-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05181-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sanatorijos „Pušyno kelias“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sanatorijos „Pušyno kelias“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB sanatorija „Pušyno kelias“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), kurį patikslino (I t., b. l. 51–53), prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (25)SD-0771 (taip nurodyta skunde, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija sprendimą Nr. (25)SD-9771 (I t., b. l. 8-9; II t., b. l. 66-67), todėl toliau nutartyje bus nurodomas teisingas numeris) ir įpareigoti vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių ištirti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundą, kuriame keliami reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 12 d. išvadas Nr. VD- „Dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo Nr. 13-168 ir 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo Nr. 13-168“ ir panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus du 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus.

Nurodė, kad V. K. 2012 m. spalio 12 d. kreipėsi į sanatorijos direktorių, prašydama ištirti 2011 m. gegužės 12 d. įvykio aplinkybes ir kompensuoti patirtas išlaidas. Prašymas nebuvo tenkintas, konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko. Darbo ginčų komisija V. K. skundą atsisakė nagrinėti. Jos prašymu, VDI Vilniaus teritorinis skyrius atliko patikrinimą ir reikalavimo taip pat netenkino. 2013 m. balandžio 16 d. V. K. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių.

Joks sprendimas priimtas nebuvo, o 2013 m. gegužės 17 d. gautas incidento, įvykusio 2011 m. gegužės 12 d. UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ darbuotojai V. K., tyrimo aktas (toliau – Aktas Nr. 1), kurį pasirašė vyriausieji darbo inspekcijos inspektoriai R. R. ir J. B., t. y. apeliacine tvarka vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius V. K. 2013 m. balandžio 16 d. skundo nenagrinėjo ir jokio procesinio sprendimo nepriėmė. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. Aktą Nr. 1 apskundė. 2013 m. gegužės 27 d. į pareiškėjo patalpas atvyko VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius, kuris pripažino Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų R.

R. ir J. B. surašyto akto trūkumus ir pažeidimus bei pažadėjo juos pašalinti. Tačiau 2013 m. gegužės 30 d. surašytas naujas incidento tyrimo aktas (toliau – ir Aktas Nr. 2), kuriame užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Tiek Aktas Nr. 1, tiek Aktas Nr. 2 neatitinka formos ir turinio reikalavimų, todėl nesukelia teisinių pasekmių. Surašydami Aktą Nr. 2, VDI pareigūnai peržengė savo kompetencijos ribas, nes pripažino negaliojančiais 2012 m. gruodžio 20 d. dvišalės komisijos aktą Nr. 01 ir 2013 m. sausio 30 d. akto papildymą, su kuriais V.

K. sutiko (per įstatyme nustatytą terminą jų neskundė). Pareiškėjo manymu, VDI pareigūnų veiksmuose gali būti piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo požymių, nes nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjui vyriausiajam darbo inspektoriui S. B. tiriant tariamo incidento aplinkybes, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudaryta komisija, į kurios sudėtį būtų įtrauktas pareiškėjas. Incidentų aktus surašyti gali darbdavys; nuslėptos faktinės aplinkybės; Aktas Nr. 2 surašytas dėl to paties incidento, dėl kurio anksčiau priimti procesiniai sprendimai, kurių V.

K. neginčijo. Be to, pareiškėjo skundus apeliacine tvarka išnagrinėjo tas pats pareigūnas, kurio veiksmai skundžiami, o tai priskirtina biurokratizmui. Pareiškėjas atsakovui 2013 m. liepos 17 d. pateikė naują skundą dėl Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo vyriausiojo darbo inspektoriaus išvados, surašytos dėl 2013 m. gegužės 22 d. skundo Nr. 13168 ir 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo, ir dėl VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. dviejų tyrimo aktų. 2013 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (25)SD-9771 vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius atsisakė tirti pareiškėjo skundą ir jį grąžino.

Pareiškėjo manymu, priimtas sprendimas nepagrįstas. Pagrįsdamas pastarąjį teiginį, pareiškėjas remiasi Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 41-595 (toliau – ir Nuostatai), nustatytais VDI tikslais. Šiuo atveju VDI valstybės tarnautojai iki šiol nesurašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento (reikalavimo, protokolo, akto, nutarimo ir kt.) ir vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pavaduotojui nepateikė ataskaitos apie užduoties įvykdymą iki 2013 m. gegužės 17 d., tačiau piktnaudžiaudami ėmė tirti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui teikiamus skundus, kuriais skundžiami jų pačių veiksmai ir neveikimas inspektuojant.

Pareiškėjas remiasi Nuostatų 27 punktu ir paaiškina, kad pateikė skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kurį pastarasis nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundžiamu 2013 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (25) SD-9771, taigi pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio nuostatas.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 62–63) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad 2013 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. I-4337-281/2013 konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 12 d. išvadas dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo ir 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo, taip pat 2013 m. gegužės 17 d. incidento, įvykusio 2011 m. gegužės 12 d., tyrimo aktus, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl yra nenagrinėtinas. Nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti skundo dalį, galėjo būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, o 2013 m. spalio 10 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tų pačių aplinkybių, kurias teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartyje jau buvo įvertinęs. Skundžiamas 2013 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. SD-9771 yra teisėtas ir pagrįstas, nes fizinių ir juridinių asmenų prašymai, skundai, pranešimai, informacija VDI nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, ir vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-168 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėmis (toliau – ir VDI taisyklės). Nurodytuose teisės aktuose nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime (III t., b. l. 46–47) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-299-281/2014 pareiškėjas ginčijo VDI sprendimą, kuriuo netenkintas jo skundas dėl VDI 2013 m. gegužės 17 d. surašytų aktų. VDI atlikta administracinė procedūra yra aiškiai reglamentuota darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, administracinės procedūros medžiaga užbaigta, o vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 14 d. sprendime Nr. (37)SD-7973 faktinės aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais. Apie visus atliekamus VDI tyrimo veiksmus, surašytus tyrimo pagrindu dokumentus (reikalavimus, aktus) pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, todėl turėjo galimybę aktyviai dalyvauti tiek tiriant įvykį, tiek realizuojant savo teises, t. y. pateikiant skundus, prašymus, šalinant asmenis, atliekančius tyrimą. Pagal jos kreipimąsi UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktorius patvirtino dvišalę komisiją, kuri ištyrė 2011 m. gegužės 12 d. įvykį ir surašė 2012 m. gruodžio 20 d. tyrimo aktą, papildytą 2013 m. sausio 30 d., taigi, darbdavys incidento tyrimą teisės aktų nustatyta tvarka 2013 m. sausio 30 d. užbaigė. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 73 punktą V. K. nesutiko su dvišalės komisijos aktu ir nepraleisdama nustatyto 2 mėnesių termino 2013 m. vasario 27 d. kreipėsi į VDI, kuri, atlikusi tyrimą ir nustačiusi darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, surašė 2013 m. kovo 8 d. reikalavimą pašalinti nustatytus pažeidimus Nr. R1 0208-1268. Šio reikalavimo pareiškėjas neskundė, o VDI kilo pareiga pradėti tyrimą, kurio pagrindu 2013 m. gegužės 17 d. ir surašytas Aktas Nr. 1. Be to, teisės aktai nenustato galimybės VDI panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe (įskaitant ir lengvo, taigi ir incidento) tyrimo akto. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VDI išvadas ir 2013 m. gegužės 17 d. aktus, o pareiškėjas šios nutarties dalies neskundė, taigi visi skundo reikalavimai, susiję su 2013 m. gegužės 17 d. aktais, jų pagrįstumu ir teisėtumu, yra pateikiami teismui nagrinėti antrą kartą piktnaudžiaujant procesu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (III t., b. l. 77–83) pareiškėjo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ skundą atmetė.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2012 m. spalio 12 d. gydytoja V. K. kreipėsi į UAB „Pušyno kelias“ direktorių, informuodama ir prašydama ištirti 2011 m. gegužės 12 d. įvykį darbe, kai ji paslydusi krito ir susitrenkė dešinę veido pusę (I t., b. l. 76–77). UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 12/625 buvo patvirtinta dvišalė komisija, kuri 2012 m. gruodžio 20 d. surašė aktą Nr. 01 ir nurodė, kad 2011 m. gegužės 12 d. įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe (I t., b. l. 72–74). Dvišalė komisija 2013 m. sausio 30 d. papildė 2012 m. gruodžio 20 d. aktą Nr. 01 (I t., b. l. 75). V. K., nesutikdama su 2012 m. gruodžio 20 d. aktu, 2013 m. sausio 17 d. kreipėsi į VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (II t., b. l. 1–4), o 2013 m. vasario 27 d. sprendimu Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti jos prašymą pripažinti 2011 m. gegužės 12 d. įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi tokių reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas Darbo ginčų komisijos kompetencijai (II t., b. l. 9–13). V. K. 2013 m. vasario 27 d. padavė skundą VDI Vilniaus teritoriniam skyriui, prašydama panaikinti 2012 m. gruodžio 20 d. aktą (II t., b. l. 14–16). VDI Vilniaus teritorinis skyrius, nagrinėdamas V. K. prašymą ir nustatęs darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, 2013 m. kovo 8 d. surašė reikalavimą Nr. R1-0208-1268 UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriui iki 2013 m. kovo 25 d. pašalinti nustatytus pažeidimus (II t., b. l. 72–73). Atsakovas, atlikęs UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ patikrinimą, 2013 m. gegužės 17 d. surašė Aktą Nr. 1, kuriame 2011 m. gegužės 12 d. įvykį pripažino incidentu, tačiau konstatavo, kad V. K. nedarbingumą buvo praradusi ne dėl darbe patirtos traumos, bet dėl ligos (I t., b. l. 67–70). V. K. 2013 m. gegužės 22 d. pateikė pastabas dėl akto turinio (II t., b. l. 37), o pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. padavė skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, prašydamas panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. Aktą Nr. 1 ir įpareigoti VDI tarnautojus surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų (I t., b. l. 43–44). 2013 m. gegužės 23 d. Aktas Nr. 1 patikslintas pagal V. K. pateiktas pastabas ir išsiųstas pareiškėjui (I t., b. l. 26, 27–30).

Pareiškėjas 2013 m. birželio 4 d. papildė 2013 m. gegužės 22 d. skundą VDI, prašydamas panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. Aktą Nr. 1 ir 2013 m. gegužės 23 d. surašytą Aktą Nr. 2 (Akto Nr. 1 papildymą), įpareigoti VDI tarnautojus surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų, skubiai pranešti ikiteisminio tyrimo institucijai dėl galimų VDI pareigūnų nusikaltimų (II t., b. l. 39–40). 2013 m. birželio 12 d. VDI išvadoje dėl pareiškėjo skundo ir jo papildymo siūloma reikalavimų netenkinti ir administracinę procedūrą baigti (II t., b. l. 46–49).

VDI 2013 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (37)SD-7973 (teismo sprendime nurodytas VDI 2013- 06-14 sprendimo Nr. (37)SD-1973 laikytinas rašymo apsirikimu) pareiškėjo skunde ir jo papildyme reikštų prašymų netenkino (II t., b. l. 45). Nesutikdamas su 2013 m. birželio 14 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (37)SD-7973, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo išvadas dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo ir 2013 m. birželio 4 d. jo papildymo, taip pat 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 12 d. išvadas ir 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus (II t., b. l. 51–52). Šios nutarties pareiškėjas neskundė, tačiau 2013 m. liepos 17 d. pateikė skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, prašydamas panaikinti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 12 d. išvadas dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo ir 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo, taip pat 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus (II t., b. l. 11–16, 60–65).

VDI 2013 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (25)SD-9771 paliko sanatorijos „Pušyno kelias“ skundą nenagrinėtą ir grąžino jį pareiškėjui, konstatavusi, kad ši nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti du 2013 m. gegužės 17 d. incidento tyrimo aktus, o 2013 m. birželio 12 d. išvados nėra dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes, todėl negali būti skundžiamas, be to, dėl jos pagrindu priimto sprendimo panaikinimo yra nagrinėjama byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Ginčo dalykas – VDI 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (25)SD-9771 teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas neformuluoja savarankiško reikalavimo panaikinti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 12 d. išvadas Nr. VD- „Dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo Nr. 13-168 ir 2013 m. birželio 4 d. skundo Nr. 13-168 papildymo“ ir VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus, taigi teismas šių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo nevertins, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar VDI pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundą, argumentuodama, kad jis nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus, o 2013 m. birželio 12 d. išvada nesukelia teisinių pasekmių ir dėl jos pagrindu priimto sprendimo panaikinimo yra nagrinėjama byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taigi šioje byloje teismas vertins tik tai, ar buvo pagrįstas atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundą.

Teismas rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu (vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo) bei Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi (skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos) ir pažymėjo, kad iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse. VDI Taisyklių 52 punkte įtvirtinta, kad pakartotini prašymai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas, taip pat jei teismo žinioje yra byla dėl to paties prašyme minimo ginčo dalyko, tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo datos pareiškėjui pranešama, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka.

Kaip minėta, pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. padavė skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, prašydamas panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. Aktą Nr. 1 ir įpareigoti VDI tarnautojus surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų (I t., b. l. 43–44), o 2013 m. birželio 4 d. papildė 2013 m. gegužės 22 d. skundą ir taip pat paprašė panaikinti 2013 m. gegužės 23 d. surašytą Akto Nr. 1 papildymą ir skubiai pranešti ikiteisminio tyrimo institucijai dėl galimų VDI pareigūnų nusikaltimų (II t., b. l. 39–40).

Teismas, įvertinęs 2013 m. gegužės 22 d. pareiškėjo skundo VDI turinį, daro išvadą, kad jame nurodyti šie esminiai argumentai: 1) VDI valstybės tarnautojai R. R. ir J. B. nesurašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento ir vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojui nepateikė ataskaitos apie užduoties įvykdymą iki 2013 m. gegužės 17 d.; 2) VDI valstybės tarnautojai, viršydami savo kompetencijos ribas, surašė incidento tyrimo aktą ir taip pažeidė VDI nuostatų 11 punktą, nes aktą surašyti gali tik darbdavys; 3) aktas surašytas nuslėpus V. K. 2012 m. spalio 12 d. prašymo tyrimo faktines aplinkybes dėl to paties akte nurodomo 2011 m. gegužės 12 d. incidento, dėl kurio jau buvo priimti dvišalės komisijos sprendimai, kurie nebuvo nuginčyti (II t., b. l. 43–44). 2013 m. birželio 4 d. skunde pareiškėjas nurodė šiuos papildomus argumentus: 1) Aktas Nr. 2 (2013 m. gegužės 17 d. akto papildymas) pasirašytas po 2013 m. gegužės 27 d., nors jo data nurodoma 2013 m. gegužės 17 d.; 2) ne tik pirminis aktas, bet ir jo papildymas neatitinka vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytos formos; 3) VDI pareigūnai peržengė savo kompetencijos ribas, nes vėliau surašytame akte panaikino dvišalės komisijos 2012 m. gruodžio 20 d. aktą ir jo papildymą, su kuriais V. K. sutiko; 4) tiriant tariamo 2011 m. gegužės 12 d. incidento aplinkybes, nebuvo sudaryta komisija, į kurią būtų įtrauktas ir pareiškėjas (II t., b. l. 39–40).

UAB sanatorija „Pušyno kelias“ 2013 m. liepos 17 d. skunde VDI aprašė faktines aplinkybes (pradėjo nuo 2012 m. spalio 12 d. V. K. prašymo, baigė 2013 m. birželio 12 d. išvada), perrašė 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. sausio 22 d. kompleksinės specialistų komisijos išvadas, kad 2011 m. gegužės 12 d. nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko (II t., b. l. 119, 121–122), V. K. skundo Darbo ginčų komisijai reikalavimus, Darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį ir kitų dokumentų turinį. Dėl 2013 m. gegužės 17 d. aktų neteisėtumo pareiškėjas 2013 m. liepos 17 d. skunde nurodė analogiškus argumentus kaip ir 2013 m. birželio 4 d. skunde, t. y.: 1) Aktas Nr. 2 pasirašytas po 2013 m. gegužės 27 d., nors jo data nurodoma 2013 m. gegužės 17 d., taigi jis suklastotas; 2) ne tik Aktas Nr. 1, bet ir jo papildymas neatitinka vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytos formos; 3) VDI pareigūnai peržengė savo kompetencijos ribas, nes vėliau surašytame akte panaikino dvišalės komisijos 2012 m. gruodžio 20 d. aktą ir jo papildymą, su kuriais V. K. sutiko; 4) tiriant tariamo 2011 m. gegužės 12 d. incidento aplinkybes, nebuvo sudaryta komisija, į kurią būtų įtrauktas ir pareiškėjas. Be to, pareiškėjas vėl pakartojo ir 2013 m. gegužės 22 d. skundo argumentus, kad VDI tarnautojai nesurašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento ir vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojui nepateikė ataskaitos apie užduoties įvykdymą iki 2013 m. gegužės 17 d. ir viršijo savo kompetencijos ribas (II t., b. l. 39–40).

Įvertinęs pareiškėjo 2013 m. gegužės 22 d. skundo, 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo ir 2013 m. liepos 17 d. skundo turinius, teismas daro išvadą, kad juose išdėstyti argumentai dėl 2013 m. gegužės 17 d. aktų neteisėtumo iš esmės yra visiškai tapatūs, t. y. 2013 m. liepos 17 d. skunde pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ar argumentų nenurodė, išskyrus tai, kad aprašė faktines aplinkybes ir perrašė anksčiau surašytų dokumentų tekstus.

Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis anksčiau cituotomis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir VDI Taisyklių 52 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas ginčijamame 2013 m. liepos 22 d. sprendime pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundo dalį dėl 2013 m. gegužės 17 d. aktų panaikinimo, nes jis nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti incidento tyrimo aktus.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 17 d. skunde taip pat dėstė nesutikimą su 2013 m. birželio 12 d. VDI išvadomis dėl jo 2013 m. gegužės 22 d. ir 2013 m. birželio 4 d. skundų, teigė, kad skundai išnagrinėti neįgalioto pareigūno, buvo pažeisti teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Detalesnių argumentų dėl išvadų neteisėtumo pareiškėjas 2013 m. liepos 17 d. skunde neišdėstė.

Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti ir VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 12 d. išvadas dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo ir 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą, padaręs išvadą, kad išvados nesukelia jam teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje dalykas (II t., b. l. 51–52). Nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, taigi teismas nekvestionuoja nustatytos aplinkybės dėl galimybės ginčyti 2013 m. birželio 12 d. išvadą.

Pagal VDI taisyklių 38 punktą prašymai dėl atliktų inspektoriaus veiksmų/neveikimo nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta administracine procedūra ir šiomis taisyklėmis tiek, kiek tai reglamentuoja tyrimo vykdymo eigą. Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių. Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 12 d.).

2013 m. birželio 12 d. išvados nelaikytinos administracinės procedūros sprendimu, nes jomis nėra užbaigiama administracinė procedūra. Administracinė procedūra buvo užbaigta 2013 m. birželio 14 d. VDI sprendimu Nr. (37)SD-7973, o 2013 m. birželio 12 d. išvados laikytinos šio sprendimo sudedamąja dalimi. 2013 m. birželio 14 d. sprendimą pareiškėjas apskundė teismui, taigi, nors teismas atskiru reikalavimu išvadų teisėtumo nenagrinėjo, tačiau, vertindamas 2013 m. birželio 14 d. sprendimo teisėtumą, jas vertino netiesiogiai (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-299-281/2014).

Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad, pareiškėjui 2013 m. liepos 17 d. padavus pakartotinį skundą VDI, teismo žinioje buvo byla dėl to paties skunde minimo ginčo (VDI sprendimų ir tarnautojų veiksmų vertinant 2011 m. gegužės 12 d. V. K. įvykį), taigi ir šią skundo dalį VDI atsisakė nagrinėti pagrįstai (VDI taisyklių 52 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškėjas savo argumentus dėl 2013 m. gegužės 17 d. aktų ir 2013 m. birželio 12 d. išvados turėjo galimybę išdėstyti nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-299-281/2014, o ne pakartotinai, nenurodžiusi iš esmės jokių naujų aplinkybių, kreiptis į VDI. Pareiškėjas apie atsisakymą nagrinėti jo skundą informuotas nepažeidžiant nei Viešojo administravimo įstatyme, nei VDI taisyklėse nustatyto 5 dienų termino, 2013 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. (25)SD-9771 yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, faktiniais duomenimis, taigi atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ skundas atmestinas.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. K. prašymas atlyginti jai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų bus nagrinėjamas įsiteisėjus šiam teismo sprendimui ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas UAB sanatorija „Pušyno kelias“ apeliaciniu skundu (III t., b. l. 91–96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo reikalavimus tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi prielaidomis bei duomenimis, kurių byloje nėra, nevertino byloje pateiktų specialistų išvadų:

1. Teismas vadovavosi atsakovo 2013 m. gegužės 17 d. surašytais Aktais Nr. 1 ir Nr. 2, kurių byloje nėra. Nagrinėjant bylą šie aktai nebuvo tirti, to padaryti net neįmanoma, nes atsakovas jų nėra surašęs, jie neužregistruoti, proceso šalims neišsiųsti, pareiškėjas su jais nėra susipažinęs.

Ši aplinkybė įrodoma pareiškėjo 2013 m. gegužės 22 d., 2013 m. birželio 4 d. ir 2013 m. liepos 17 d. skunduose išdėstytais reikalavimais. Atsakovas 2013 m. gegužės 17 d. surašė du vienas kitam prieštaraujančius tyrimo aktus, vienas iš kurių pareiškėjo gautas 2013 m. gegužės 17 d. (rašto Nr. SD-6564), kitas – 2013 m. gegužės 30 d. (rašto Nr. (37)SD-6848). Dėl tyrimo akto, gauto 2013 m. gegužės 17 d., atsakovui buvo pateiktas atsiliepimas, atsiliepimo motyvai išdėstyti 2013 m. gegužės 22 d. skunde, prie kurio pateikti atsiliepimo ir skundo motyvų rašytiniai įrodymai, kurie teisme dingo, o teismas atsisakė juos išsireikalauti iš atsakovo. Be to, po 2013 m. gegužės 22 d. pateikto atsiliepimo (skundo) pareiškėjas iš atsakovo negavo jokio 2013 m. gegužės 17 d. atsakovo tyrimo akto papildymo, o teismas atsisakė patenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti šį dokumentą. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad pareiškėjo 2013 m. gegužės 22 d. skundą atsakovas išnagrinėjo 2013 m. birželio 14 d. (A. L.). Taigi, visos atsakovo tyrimo akto procedūros iki 2013 m. birželio 14 d. nebuvo galimos, o nurodytos procedūros galėjo būti tęsiamos tik po 2013 m. birželio 14 d., jeigu pareiškėjas nebūtų skundęs A. L. sprendimo. Šiuo metu nurodytas ginčas sprendžiamas LVAT, todėl šias bylas būtina sujungti.

2. Teismas neišsprendė visų pareiškėjo pareikštų reikalavimų, t. y. nesprendė dėl reikalavimo panaikinti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 12 d. išvados, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje pareiškėjas neformuluoja savarankiško reikalavimo dėl minėtų dokumentų.

3. Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar VDI pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundą, argumentuodama, kad ji nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus, o 2013 m. birželio 12 d. išvada nesukelia teisinių pasekmių ir dėl jos pagrindu priimto sprendimo panaikinimo yra nagrinėjama byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

4. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino byloje esančių specialistų išvadų, su kuriomis V. K. sutiko ir jų neskundė, o būtent: Kompleksinės specialistų komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. išvados Nr. SI-09; Kompleksinės specialistų komisijos 2013 m. sausio 22 d. išvados Nr. SI-01, taip pat 2013 m. sausio 11 d. Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties Nr. S-01/L13-I pagrindu surašytos 2013 m. sausio 30 d. papildomos Kompleksinės specialistų komisijos išvados. Nurodytų išvadų V. K. neginčijo ir nustatyta tvarka neskundė.

5. V. K. 2013 m. vasario 27 d. padavė skundą VDI Vilniaus teritoriniam skyriui, prašydama panaikinti 2012 m. gruodžio 20 d. aktą. VDI Vilniaus teritorinis skyrius, nagrinėdamas V. K. prašymą ir nustatęs darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, 2013 m. kovo 8 d. surašė reikalavimą Nr. Rl-0208-1268 UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriui iki 2013 m. kovo 25 d. pašalinti nustatytus pažeidimus, kurie visiškai nėra susiję su ginčo dalyku ir jokios įtakos šioje byloje neturi, kadangi VDI patikrinimą atliko praėjus beveik dviem metams nuo tariamo incidento ir kai jau buvo atlikti įvairūs patikrinimai ir nustatyta, kad jokio incidento V.

K. nurodytu metu nebuvo. VDI Vilniaus teritorinis skyrius, atlikęs patikrinimą, V. K. reikalavimo netenkino ir 2013 m. kovo 26 d. pastarajai išsiuntė raštą Nr. SD-4030, kuriame konstatavo, kad „darbdaviui nepripažinus 2011 m. gegužės 12 d. Jums galimai įvykusio įvykio incidentu darbe, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“. V. K. su VDI Vilniaus teritorinio skyriaus priimtu procesiniu sprendimu sutiko, nes jo neskundė, tačiau teismas išgalvotais motyvais skundžiamame sprendime nurodė, kad neva nurodytas sprendimas buvo skundžiamas, tačiau byloje tokio skundo, kuriuo V.

K. prašytų panaikinti vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nurodytą teritorinio skyriaus sprendimą, nėra. Byloje yra V. K. skundas, iš kurio matosi, kad 2013 m. balandžio 19 d. VDI gautas V. K. 2013 m. balandžio 16 d. skundas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuriame prašoma iš naujo ištirti 2011 m. gegužės 12 d. tariamo įvykio faktines aplinkybes. Taigi, neskųsdama jau paminėtų šiame skunde priimtų ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų UAB sanatorija „Pušyno kelias“ ir VDI Vilniaus teritorinis skyrius kreipiasi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. tikrai žinodama, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tokių ginčų nenagrinėja.

Tuo tarpu vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (per pavaduotoją) visgi V. K. skundą nagrinėjo. Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai supranta ir aiškina, kad neva VDI Vilniaus teritorinio skyriaus duotas nurodymas pareiškėjui pašalinti kai kuriuos trūkumus buvo saistomos su tariamu V. K. įvykiu, kai tuo tarpu anksčiau nurodytos specialistų išvados patvirtina, kad jokio įvykio nebuvo ir būti negalėjo (V. K. to įvykio metu galėjo būti kitame darbe, teismas turėjo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išsireikalauti duomenis apie šią kitą darbovietę, nustatyti, kokia tai įmonė).

Taigi, šiuo konkrečiu atveju teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo rašytine bylos medžiaga, t. y. 2012 m. gruodžio 13 d. protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais, kurie jau buvo minimi apeliaciniame skunde, o tai nulėmė neteisingo skundžiamo sprendimo priėmimą.

6. Teismas netinkamai supranta ir aiškina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 27 straipsnio normas, kur numatyta, kad VDI inspektoriaus veiksmai ir sprendimai, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtus nutarimus skirti baudas, gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Nepaisant, kad atsakovas, nagrinėdamas V. K. skundus, pareiškimus ir prašymus akivaizdžiai nesilaikė įstatymo reikalavimų, pastarasis taip pat netinkamai suprato įstatymo leidėjo imperatyvias nuostatas, o būtent: VDI nuostatų 10; 11; 12; 17 straipsniuose numatytus inspektavimo tikslus. Iš skundžiamų aktų akivaizdžiai matosi, kad VDI valstybės tarnautojai R. R. ir J. B. (sutinkamai su nurodytų Nuostatų 17 straipsnyje nustatyta tvarka) iki 2013 m. gegužės 17 d. nesurašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento (reikalavimo, protokolo, akto, nutarimo ir kt.) ir iki 2013 m. gegužės 17 d. vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pavaduotojui A. L. nepateikė ataskaitos apie užduoties įvykdymą. Taip pat pastarieji neprašė pratęsti termino vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento surašymui, o piktnaudžiaudami tarnyba nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. birželio 14 d. atliko neteisėtus veiksmus, kurie numatyti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus kompetencijai, t. y. viršydami A. L. pavedimo Nr. 141P (161111) reikalavimus, surašė procesinį dokumentą – Incidento, įvykusio UAB sanatorija „Pušyno kelias“ darbuotojai V. K., tyrimo aktą. Šį dokumentą (pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 15 ir 30 punktus) turi teisę surašyti darbdavys, t. y. pareiškėjo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktorius. Vadinasi, teismo sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 141, 142 ir 143 straipsnio pagrindu.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (III t., b. l. 104–106) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1. Pareiškėjo skundas nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, kurie leistų kvestionuoti priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Ginčo dalykas minimoje administracinėje byloje Nr. 1-2519-171/2014 buvo VDI 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (25) SD-9771 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai vertino tik tas aplinkybes, ar buvo pagrįstas VDI atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundą.

2. Įvertinus pareiškėjo 2013 m. gegužės 22 d. skundo, 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo ir 2013 m. liepos 17 d. skundo turinius, darytina išvada, kad minimuose dokumentuose išdėstyti argumentai iš esmės yra visiškai tapatūs, kadangi 2013 m. liepos 17 d. skunde pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ar argumentų nenurodė, išskyrus tai, kad aprašė faktines aplinkybes ir perrašė anksčiau surašytų dokumentų tekstus. Be to, pareiškėjui 2013 m. liepos 17 d. padavus pakartotinį skundą VDI, teismo žinioje buvo administracinė byla dėl to paties skunde minimo ginčo (VDI sprendimų ir tarnautojų veiksmų, vertinant V. K. įvykį darbe), taigi ir šią skundo dalį VDI atsisakė nagrinėti pagrįstai ir argumentuotai.

3. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties Nr. S-0l/L 13-1 pagrindu surašytų Kompleksinės specialistų komisijos išvadų Nr. SI-09 ir Nr. SI-01, kuriose, anot pareiškėjo, buvo konstatuotos bylai tariamai reikšmingos aplinkybės. Tačiau pareiškėjo tariami tarptautinės klasės moksliniai ekspertai nėra įstatymų nustatyta tvarka įrašyti į galiojantį teismo ekspertų sąrašą, jų kompetencija nėra pagrįsta jokiais dokumentais, be to, šios specialistų išvados nėra reikšmingos šiai bylai. Pareiškėjas teigia, kad V. K. nurodytų išvadų neskundė. Tačiau negali būti skundžiamas kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu sukurtas dokumentas ar ekspertizės išvados, kurios neturi jokios juridinės galios.

4. Pareiškėjas nurodo, kad VDI valstybės tarnautojai R. R. ir J. B. nesurašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento (reikalavimo, protokolo, akto ir kt.), o viršydami savo kompetencijos ir galimybių ribas, 2013 m. gegužės 17 d. surašė incidento tyrimo aktą. Šiuo aspektu paminėtina, jog VDI inspektavimai (patikrinimai) vykdomi vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, VDI nuostatais, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atliekamų planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir kitų priežiūros būdų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. V-6 ir kitais dokumentais. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad VDI inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). VDI nuostatai taip pat nurodo, kad VDI inspektorius, inspektavimo metu nustatęs darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka surašo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą nutarimą ir kt.).

VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorės UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ inspektavimo metu nustatė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir 2013 m. kovo 8 d. UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriui V. D. surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0208-1268. Pareiškėjas, atsakydamas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektorei, 2013 m. kovo 26 d. rašte Nr. 13/92 nurodė, kad „<...> patvirtinama, kad V. K. 2012 m. spalio 12 d. prašymo tyrimo metu nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, kadangi pastaroji neįrodė 2011 m. gegužės 12 d., kad nelaimingas atsitikimas ar incidentas darbe, todėl nebuvo pagrindo registruoti nustatyta tvarka <...>.

Šiuo konkrečiu atveju praėjus daugiau kaip 7 darbo dienoms po tariamo įvykio, darbdavio tyrimas nebesukelia teisinių pasekmių, nes pastarasis negali priimti priesaiką iš liudytojų, o liudytojų apklausa be priesaikos negali būti vertinama tinkamu įrodymų rinkimu, t. y. toks įrodymų rinkimas draudžiamas“ – taigi, V. D. formaliai atsisakė pašalinti reikalavimo 1 punkte nurodytus pažeidimus, o ši aplinkybė, VDI gavus 2013 m. balandžio 16 d. V. K. skundą, buvo pagrindas VDI skirti incidento darbe, įvykusio UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ darbuotojai V.

K., tyrimą. Pastebėtina, kad naujų (nenustatytų VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorių) pažeidimų, VDI inspektoriai R. R. ir J. B. tyrimo metu nenustatė, o VDI inspektoriams, jau pradėjus tirti įvykį, reikalauti pažeidimo, nurodyto reikalavimo 1 punkte pašalinimo, nebuvo materialaus pagrindo – įvykį jau tyrė VDI pareigūnai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 108) palaikė atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 110–112) prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik perrašė palyginamuoju būdu teismui pateiktus skundus ir juose išdėstytus reikalavimus Vilniaus apygardos administraciniame teisme dviejose administracinėse bylose Nr. 1-2519-171/2014 ir Nr. 1-299-281/2014, apeliacinį skundą grįsdamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei tais pačiais rašytiniais įrodymais bei dar kartą reikšdamas prašymą dėl bylų sujungimo. Akivaizdu, kad apeliacinėje instancijoje toks prašymas negali būti tenkinamas. Be to, net iš paties apeliacinio skundo argumentų matyti, kad šioje byloje ginčo dalykas yra VDI 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (25)SD-9771 teisėtumas ir pagrįstumas, o administracinėje byloje Nr. 1-299-281/2014 – ginčo dalykas yra VDI 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (37)SD-7973 teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB Sanatorija „Pušyno kelias“ ginčija Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. liepos 22 d. raštą (sprendimą) Nr. (25)SD-9771, kuriuo vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 15 punktu ir Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, atsakovas nusprendė pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundą Nr. 13/234 palikti nenagrinėtu ir jį grąžinti (1) bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu administracinę procedūrą šiuo klausimu baigti (2).

Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 15 p.). Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. liepos 17 d. skunde Nr. 13/234 buvo keliami šie reikalavimai: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo, vyriausiojo darbo inspektoriaus Išvadas dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo Nr. 13/168 ir 2013 m. birželio 4 d. skundo Nr. 13/168 papildymo 2013 m. birželio 12 d. Nr. VD-; 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus ir Asmenų aptarnavimo ir teisės skyriaus incidento, įvykusio 2011 m. gegužės 12 d. UAB sanatorija „Pušyno kelias“ darbuotojai V. K., 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo du aktus (I t., b. l. 11-16).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjui padavus šį skundą Lietuvos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, teismo žinioje jau buvo byla dėl tų pačių 2011 m. gegužės 12 d. įvykio aplinkybių nustatymo, tuo pačiu ir Valstybinės darbo inspekcijos tarnautojų veiksmų bei priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-4337-281/2013) atsisakė priimti UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo išvadas dėl UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo, 2013 m. birželio 4 d. skundo ir 2013 m. birželio 12 d. jo papildymo, taip pat dėl reikalavimo panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktus (II t., b. l. 51-52). Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti minėtas išvadas ir tyrimo aktus nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi šie dokumentai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. LITEKO informacinės sistemos duomenimis pirmosios instancijos teismo nutartis apskųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi. Nežiūrint į tai, UAB Sanatorija „Pušyno kelias“ 2013 m. spalio 10 d. su skundu vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą iš esmės dėl to paties ginčo.

Be kita ko, faktinę aplinkybę, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. gegužės 17 d. surašytu incidento, įvykusio 2011 m. gegužės 12 d. sanatorijos gydytojai V. K., tyrimo aktu pareiškėjo teisės ar pareigos nebuvo kvestionuojamos, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A143-1534/2014; pirmosios instancijos teismo administracinė byla Nr. I-299-281/2014). LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu tai reiškia, kad tyrimo aktu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės arba įstatymų saugomi interesai. Pasisakydama dėl tyrimo akto ir jį patikslinančio 2013 m. gegužės 30 d. incidento įvertinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų taikymo požiūriu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad paminėto 2011 m. gegužės 12 d. įvykio traktavimas incidentu atitinka šios sąvokos apibūdinimą, pateiktą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Pagal Nuostatų 15 punktą, ištyrus incidentą, surašomas laisvos formos aktas. Tad pareiškėjas apeliaciniame skunde be jokio pagrindo vėl ginčija tas pačias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė ginčo objektą, ir įvertinęs pareiškėjo 2013 m. gegužės 22 d. skundo, 2013 m. birželio 4 d. skundo papildymo ir 2013 m. liepos 17 d. skundo turinius, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad juose išdėstyti argumentai dėl 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktų neteisėtumo iš esmės yra visiškai tapatūs, 2013 m. liepos 17 d. skunde pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ar argumentų nenurodė, išskyrus tai, jog aprašė faktines aplinkybes ir perrašė anksčiau surašytų dokumentų tekstus. Gi administracinė procedūra, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo užbaigta 2013 m. birželio 14 d. Valstybinės darbo inspekcijos sprendimu Nr. (37)SD-7973 (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytas Nr. (37)SD-1973 laikytinas rašymo apsirikimu), kurio teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendime (jau minėtoje administracinėje byloje Nr. I-299-281/2014), įsiteisėjusiame 2014 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį atmesti UAB Sanatorijos „Pušyno kelias“ apeliacinį skundą.

Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nagrinėjamai bylai visiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčo sprendimui aktualūs, anksčiau minėti teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB Sanatorijos „Pušyno kelias“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė