eAS-1212-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1212-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04164-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. (V. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2015 m. vasario 27 d. išvadą Nr. BEK(13.2)-136 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamą Komisijos išvadą gavo 2015 m. kovo 4 d., todėl, kreipdamasis į teismą, yra praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Terminas buvo praleistas ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad iki 2015 m. liepos 15 d. jam nebuvo suteikta tinkama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) kreipėsi nepraleidęs ginčijamo sprendimo apskundimo termino, tačiau dėl tam tikrų priežasčių du iš trijų paskirtų advokatų turėjo būti pakeisti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 37 str. 3 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1, 2 dalimis. Nustatė, kad pareiškėjas patvirtino, jog ginčijamą Komisijos išvadą gavo 2015 m. kovo 4 d., todėl, kreipdamasis į teismą 2015 m. rugpjūčio 18 d., yra praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas konstatavo, kad jos negali būti pripažįstamos kaip svarbios ir nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Nustatė, kad į Tarnybą pareiškėjas kreipėsi nedelsdamas po ginčijamo sprendimo gavimo.

Teikti nemokamą teisinę pagalbą pareiškėjui pirmiausia (2015 m. kovo 14 d. sprendimu) buvo paskirta advokatė Daiva Vaškelienė, kuri pareiškėjo prašymu 2015 m. kovo 25 d. sprendimu buvo pakeista advokatu Jaroslavu Los (Jaroslav Los). Dėl šio advokato netinkamai teikiamos teisinės pagalbos pareiškėjas su 2015 m. balandžio 20 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Teisingumo ministerija), kuri skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Tarnybai. Tarnybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. birželio 16 d.

Pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato J. Los pakeitimo. Tarnybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui buvo paskirta advokatė Jelena Koltakova. Skundas teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 18 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ar bent per protingą laikotarpį nuo skundo padavimo termino pabaigos į teismą nesikreipė nė dėl objektyvių priežasčių ar Tarnybos, o dėl pasirinkto savo teisių gynimo būdo. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog jis gali prašyti pakeisti jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu.

Nepaisydamas to, dėl, jo manymu, netinkamų advokato J. Los paslaugų pareiškėjas padavė skundą Teisingumo ministerijai. Skundą padavė praėjus beveik mėnesiui nuo advokato paskyrimo dienos. Nors atsakymą į savo skundą gavo 2015 m. birželio 16 d., prašymą dėl advokato pakeitimo pateikė tik 2015 m. liepos 8 d. Advokatė J. Koltakova teikti teisinę pagalbą buvo paskirta 2015 m. liepos 15 d., skundas teismui paduotas tik 2015 m. rugpjūčio 18 d. Visos nurodytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą teigti, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Jo nurodytos termino praleidimo priežastys vertintinos kaip pasirinktas teisių gynimo būdas ir nepagrįstas delsimas kaip įmanoma per trumpiausią terminą kreiptis į teismą. Įgyvendindamas savo teisę į nemokamą teisinę pagalbą pareiškėjas neveikė operatyviai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos kaip svarbios, nuo jo valios nepriklausiusios, priežastys, sudariusios pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, jog jis nuolat ir aktyviais veiksmais gynė savo pažeistą teisę apskųsti neteisingą išvadą, tačiau tik dėl kitų asmenų neveikimo praleido įstatymo nustatytą terminą. Dirbo mašinistu, todėl negalėjo suvokti ir suprasti visų pasekmių, kylančių dėl praleisto termino ir jo atnaujinimo. Be to, yra neįgalus, todėl yra apsunkintas judėjimas ir susisiekimas su įstaigomis, kadangi nuolat kenčia skausmus, susijusius su judėjimu. Teismas šiuo atveju privalo ginti pažeistą jo teisę, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, kuri būtų tik fiktyvi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvada Nr. BEK(13.2)-136 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ buvo surašyta pareiškėjo prašymo dėl profesinės ligos pripažinimo pagrindu peržiūrėjus Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje sudarytą 2014 m. gegužės 2 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. S-116. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo „ligos yra ne profesinės kilmės ir nepripažintos pagrįstai“, t. y. iš esmės paliko galioti paminėtą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad buvo pasinaudota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje. Šioje įstatymo normoje inter alia nurodyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 8 dalis nenumato bylų dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos priimtų sprendimų išimtinio priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, turi būti laikomasi administracinių teismų praktikoje vyraujančios taisyklės, jog skundo (prašymo), paduodamo teismui, dalykas yra sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o skundas (prašymas) turi būti paduotas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra tokį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto buveinė (ABTĮ 35 str.).

Šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje sudarytas 2014 m. gegužės 2 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-116, o ne Komisijos išvada, todėl skundas turi būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra šio teritorinio viešojo administravimo subjekto buveinė (Aušros g. 44, Kaunas) (ABTĮ 35 str., Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d., įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 str. 5 d.). Ginčas iš esmės kilęs tarp pareiškėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus, kuris ir turi būti atsakovu.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. R. (V. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė