2K-13-697/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-13-697/2015

Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00306-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S)

1.2.19.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 348 MGL (45 240 Lt, t. y. 13 102 Eur) bauda ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo ir 348 MGL (45 240 Lt, t. y. 13 102 Eur) dydžio bauda; bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos (sulaikymo dienos); į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki rugsėjo 10 d.

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestas, tačiau ištaisyti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse padaryti rašymo apsirikimai nurodant, kad R. D. teistas ne Marijampolės rajono apylinkės teismo, o Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. D. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 29, būdamas priverstinai sustabdytas patikrinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutinių pareigūnų V. O. , S. G. ir N. U. dėl UAB „A.“ priklausančiu automobiliu VW LT 35 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai gabenamų akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, t. y. 14 500 pakelių cigarečių „Fest“ bei 500 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 109 200 Lt (31 626,51 Eur), siekdamas šių statutinių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, prašydamas nefiksuoti nustatyto teisės pažeidimo ir taip padėti jam išvengti dėl to gresiančios baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto akcizais apmokestintų prekių gabenimo, t. y. sunkaus nusikaltimo padarymo, tuojau pat po to įvykio vietoje tiesiogiai pasiūlė V. O. , S. G. ir N. U. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – pusę neteisėtai gabento akcizais apmokestinamo krovinio, t. y. 7500 pakelių cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 54 600 Lt (15 813,25 Eur).

Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendį su pakeitimais: pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir teismo nuožiūra skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 227 straipsnio 3 dalį, o būtent, neįvertinę kasatoriaus kaltės valinio ir intelektualinio momento, reikšmingų jo nusikalstamų ketinimų ir jų realizavimo baudžiamajam teisiniam vertinimui, nepagrįstai nustatė, jog buvo siūlomas didesnis nei 250 MGL dydžio kyšis. Kasatorius nurodo, kad BK 2 straipsnio 3 dalies nuostata dėl objektyvaus pakaltinamumo taikant baudžiamuosius įstatymus negalimumo leidžia daryti išvadą, kad teismams sprendžiant dėl kyšio, duoto daiktais (natūra) vertės (dydžio), svarbu vertinti tai, kokią tokių daiktų vertę suvokė kaltininkas, t. y. nagrinėjamu atveju, kokią vertę siūlytam cigarečių kiekiui suteikė pats nuteistasis.

Turėjo būti vadovaujamasi nuostata, kad kyšio vertė priklauso nuo to, kokios naudos R. D. būtų tikėjęsis gauti pardavęs skundžiamame nuosprendyje nurodytą cigarečių kiekį, t. y. šešėlinėje rinkoje, pagal ten galiojusias kainas, todėl nėra teisinga vertinti cigaretes pagal oficialią jų vertę rinkoje. Kasatorius pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog jis teigė, kad siūlytų cigarečių vertė buvo 20 000–22 000 Lt (5792,40–6371,64 Eur), todėl pagal apeliacinio teismo argumentus, jeigu nėra būtina įrodyti, kokią vertę cigaretėms suteikė pats kaltininkas, o pakanka įrodyti, jog jis suvokė, kad tokio cigarečių kiekio vertė viršija 250 MGL, tai byloje buvo svarbu įrodyti tik tai, ar R.

D. suvokė skirtumą tarp jo manomo (suvokiamo) cigarečių kiekio sumos ir tokio kiekio sumos MGL prasme (daugiau nei 10 000 Lt (2896,20 Eur). Taikant BK 227 straipsnio 3 dalį, svarbu ne spekuliatyvus, o konkretus ir labai tikėtino pobūdžio asmens suvokimas dėl kyšio vertės. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika bylose dėl kontrabandos, muitinės apgaulės, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagal kurią jų vertė yra nustatoma su visais privalomais mokesčiais, nes visos šios pirmiau nurodytos veikos įtvirtintos BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“, o BK 227 straipsnis – BK XXXII skyriuje.

Nėra jokio teisinio pagrindo kaip analogija remtis nevienarūšių (skirtingų) teisės saugomų objektų (vertybių) apsaugą užtikrinančiomis teisės normomis. BK XXXI skyriaus nuostatų aiškinimas negali būti pasitelkiamas aiškinant BK XXXII skyriaus nuostatas. Pirmosios instancijos teismas dėl to nepagrįstai nurodė ir vadovavosi teismų praktika, nenurodydamas precedentų, tinkančių būtent šiai baudžiamajai bylai. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais dėl ankstesnių jo eitų pareigų ir žinojimo apie cigarečių vertės apskaičiavimo metodiką (išmanant tiek akcizinę, muito, tiek ir kitų mokesčių sudedamųjų dalių visumą, sudarančių jų kainą oficialioje rinkoje), nes tai nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, tėra prielaida.

Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino faktinę įvykio situaciją ir nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta, kad R. D. psichologinė būsena nagrinėjamo įvykio metu apribojo jo suvokimą dėl siūlomos kyšio vertės. Anot kasatoriaus, iš liudytojų V. O. , S. G., N. U. parodymų apie R. D. sulaikymą, matyti, kad įvykio situacija nebuvo užsitęsusi, buvo momentinė, jo bandymas tartis su pareigūnais buvo panašus į sutrikusio ir nervingo asmens elgesį. Tai, kad jis anksčiau buvo sulaikytas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neleidžia teigti, jog dėl to šįkart jis nebuvo sutrikęs ir galėjo aiškiai suvokti siūlomo kyšio dydį.

Kasatoriaus teigimu, netinkamai kvalifikavus jo veiksmus pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, o ne 2 dalį, buvo paskirta ir netinkama bausmė. Kita vertus, net ir nepasisakant dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normų taikymo, šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu nuteistajam. Pirma, teismai nepaisė kasatoriaus viso baudžiamojo proceso metu nurodytų argumentų, kad jis prisipažino, ir šio prisipažinimo reikšmės baudžiamajam jo padarytos nusikalstamos veikos tyrimui, proceso aiškumui ir greitumui, todėl tai lėmė ir apeliacinės instancijos teismo padarytus BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, tinkamai neišnagrinėjus ir visapusiškai neatsakius į apeliacinio skundo argumentus. Taip pat, anot kasatoriaus, turėjo būti įvertinta tai, kad jo veika padaryta dėl sunkios materialinės padėties, tai reikšminga parenkant bausmės rūšį ir dydį pagal BK 227 straipsnį. Apeliacinės instancijos teiginiai, kad sunki materialinė padėtis reikšminga sprendžiant R. D. atsakomybės už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, o ne už kyšio siūlymo pareigūnams klausimą, nepagrįsti, nes tokiu argumentu suabsoliutintos ir nediferencijuotos nuteistojo nusikalstamų ketinimų priežastys – ar jis siekė siūlyti kyšį pareigūnams, ar visų pirma siekė išvengti atsakomybės dėl esamos sunkios materialinės padėties. Kasatorius neneigia to, kad jo veiksmai nepriimtini nei teisiniu, nei socialiniu aspektu, tačiau mano, kad jo veiksmų priežastis ir motyvas turi būti įvertinti individualizuojant jo baudžiamąją atsakomybę, todėl turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio nuostatos ir parinkta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas prašo nuteistojo R. D. kasacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus teiginiais dėl siūlyto kyšio vertės nustatymo ir nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose padaryta pagrįsta išvada, jog kyšio vertė nustatoma pagal oficialią cigarečių vertės apskaičiavimo tvarką. Kadangi BK nenurodo, kaip turi būti apskaičiuota siūlomo kyšio piniginė išraiška tuo atveju, kai kyšis siūlomas ne pinigais, o kitu pavidalu (šiuo atveju – cigaretėmis), tai tikslinga vadovautis praktika, susiklosčiusia kvalifikuojant nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai.

Tokios išvados teisingumą pagrindžia ir tai, kad kyšio dalykas buvo būtent kontrabandinės cigaretės, kurių vertė teismų praktikoje nustatoma su visais privalomais mokėti mokesčiais. Nuteistojo R. D. tvirtinimas, jog jis manė, kad siūlo kur kas mažesnio dydžio kyšį, nepaneigia objektyvių kriterijų, kuriais remiantis nustatytas kyšio dydis. Prokuroras nurodo, kad aplinkybė, jog R. D. anksčiau dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje pasieniečiu, yra reikšminga sprendžiant kasatoriaus suvokimą apie tikrąją cigarečių vertę, taip pat tyčios klausimą, nes minėtas darbo pobūdis šioje bei panašiose institucijoje lemia bent minimalų suvokimą apie cigarečių, atvežtų iš trečiosios šalies, vertės apskaičiavimo metodiką.

Be to, asmuo, kuris kontrabanda gabena ar yra gabenęs atitinkamas prekes, paprastai tai daro dėl finansinių paskatų, žinodamas cigarečių ar kitokių muitinėje privalomų pateikti daiktų kainą, taip pat jų kainą oficialioje rinkoje su visais privalomais mokėti mokesčiais ir įvertinęs šių kainų skirtumą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog R. D. žinojo, kiek tiksliai kontrabandinių cigarečių dėžių veža, suprato savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, taip pat žinojo apie jam dar neišnykusį teistumą (pagal 2012 m. liepos 11 d. baudžiamąjį įsakymą) ir suprato teisines pasekmes, kurios kiltų, jeigu jis būtų sulaikytas gabenant akcizais apmokestinamas prekes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kyšį R.

D. taip pat siūlė duoti kontrabandinėmis cigaretėmis. Iš bylos medžiagos galima teigti, jog, pareigūnams atsisakius priimti siūlomus piniginius kyšius bei paaiškinus apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, R. D. ir toliau siekė išvengti realiai gresiančios atsakomybės pasiūlydamas akivaizdžiai didesnį kyšį. R. D. suprato, kad jo siūlomas kyšio dydis, įskaitant ir antrąjį pasiūlymą, neprivers pareigūnų pakeisti savo pozicijos, todėl nusprendė pasiūlyti kur kas didesnį kyšį, viršijantį 250 MGL, tačiau jį duodant cigarečių dėžėmis, kurių vertę jis suvokė.

Kadangi BK 227 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kiekvienas veikos požymis privalo būti realizuotas kaltininko tyčia, ją suvokiant ir norint taip elgtis. Turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013). Byloje esantis Kauno teritorinės muitinės raštas Nr. (9.5/31)-IM-15696 patvirtina, kad 15 000 cigarečių pakelių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 109 200 Lt (31 626,51 Eur). Kyšio pasiūlymas buvo duoti pareigūnams pusę vežamo krovinio, t. y. siūlant kaip kyšį cigaretes, kurių vertė yra 54 600 Lt (15 813,25 Eur) 420 MGL). R. D. žinojo, kokį kiekį kontrabandinių cigarečių veža, juolab kad, kaip jau minėta anksčiau, suvokė jų vertę rinkoje. Siūlant atitinkamo dydžio kyšį ne pinigais, bet tam tikromis prekėmis, neprivalu suvokti kyšio dydį lito tikslumu, o svarbu yra tai, kad kasatorius suvokė, jog siūlytų cigarečių vertė viršija 250 MGL. Be to, ši riba viršyta akivaizdžiai, todėl šios aplinkybės ir byloje esantys įrodymai yra pakankami patraukti R. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras nesutinka, kad kasatoriaus psichologinė būsena nagrinėjamo įvykio metu apribojo jo suvokimą dėl siūlomo kyšio vertės, nes kiekviena nusikalstama veika lemia tam tikrų emocijų atsiradimą asmeniui, kuris turi nusikalstamų ketinimų ir juos realizuoja, ir tai nereiškia, jog emocijos kiekvienu atveju kelia grėsmę kaltinamojo suvokimui dėl daromos nusikalstamos veikos. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės ar tam tikros emocinės būsenos negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, suvokti kyšio siūlymo fakto arba kyšio dydžio, todėl tokie jo teiginiai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. R. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. pinigus, o vėliau cigaretes siūlė policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo. R. D. buvo išaiškinta, kad jis veikia neteisėtai, kad už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau policijos pareigūnų perspėjimų nuteistasis nepaisė ir toliau siūlė paimti pinigus, vėliau – cigaretes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – esant padarytos nusikalstamos veikos tiek objektyviesiems, tiek subjektyviesiems požymiams – nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, nes veikos objektyvioji pusė – pinigų bei cigarečių siūlymas pareigūnams – siejosi su akivaizdžiai išreikšta subjektyviąja puse – nuteistasis siekė, kad pareigūnai elgtųsi neteisėtai, t. y. neatliktų tokių veiksmų, kokius privalėjo atlikti. Be to, kasatorius prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatoriui žymiai mažesnę bausmę nei BK 227 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį ir t. t. Nuteistojo R. D. prisipažinimas ir gailėjimasis buvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai nesilaikė BK 41, 54 straipsnių reikalavimų.

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl kyšio pagal BK 227 straipsnio 3 dalį vertės nustatymo

Kasatorius ginčija jo nuteisimą pagal BK 227 straipsnio 3, o ne 2 dalį, nes, jo nuomone, buvo neteisingai apskaičiuota siūlyto kyšio – cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis – vertė, t. y. pagal rinkos vertę, įskaičiuojant į kainą visus privalomus mokesčius, neįvertinus, kokią jų (t. y. siūlomo kyšio) vertę suvokė pats nuteistasis (už kiek jis pats jas būtų realizavęs).

Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį kylą tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus; pagal 2 dalį – tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus; pagal 3 dalį – tam, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (neveikimą) kyšis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Kvalifikuotu ir didesnio pavojingumo laipsnio papirkimu laikomas siūlymas, pažadas ar kyšio davimas, kai kyšio vertė didesnė negu 250 MGL.

BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, pavyzdžiui, ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. D. , siekdamas, jog pareigūnai V. O. , S. G. ir N. U. neužfiksuotų jo galbūt neteisėtų veiksmų gabenant akcizais apmokestinamas prekes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, pasiūlė jiems kaip kyšį pusę gabento krovinio, t. y. 15 dėžių cigarečių (akcizais apmokestinamų prekių). Tokio kyšio vertė buvo nustatyta remiantis Kauno teritorinės muitinės pateiktu raštu dėl cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, muitinės vertės, t. y. kad 15 dėžių nurodytų cigarečių vertė yra 54 600 Lt (15 813,25 Eur).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad teismų praktikoje bylose dėl kontrabandos (BK 199 straipsnis), muitinės apgaulės (BK 1991 straipsnis), neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnis) prekių vertė yra nustatoma su visais privalomai mokėtinais mokesčiais, o kaltinamojo R. D. pasiūlytų 15 dėžių cigarečių vertinimas pagal šešėlinėje rinkoje nusistovėjusią vertę, teismo nuomone, neturi juridinės reikšmės kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką. Teismai vadovavosi Kauno teritorinės muitinės raštu, kuriuo nustatyta kaltinamojo gabentų cigarečių vertė.

Šiuo raštu nustatyta, kad visų gabentų cigarečių vertė yra 109 200 Lt (31 626,51 Eur), o pasiūlytų cigarečių kaip kyšio vertė yra 54 600 Lt (15 813,25 Eur), tai sudaro daugiau nei 250 MGL. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, taip pat nurodė, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja papirkimo dalyko vertės apskaičiavimo metodikos, kai kyšis siūlomas daiktais (šiuo atveju cigaretėmis), tačiau pripažino, kad R. D. pasiūlyto kyšio vertė nustatyta pagal oficialią cigarečių vertės apskaičiavimo tvarką, o ne pagal apelianto subjektyvius skaičiavimus.

Su šiais teismų argumentais nėra pagrindo sutikti. BK 212 straipsnio 2 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X- 272 redakcija) numatyta, jog XXXI skyriaus 199, 1991, 1992 ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. R. D. padarė veiką, kurios rūšinis objektas yra kitas – valstybės tarnyba ir viešieji interesai. Jų turinys – Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus atitinkanti valstybinių bei savivaldybės įstaigų, organizacijų ir kitų institucijų, taip pat privačių, juridinių asmenų, teikiančių viešąsias paslaugas ir turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus, normali veikla.

Taigi papirkimu yra daromas neteisėtas poveikis į jau pirmiau apibrėžtą objektą. Veikos, numatytos BK 227 straipsnyje, mastas yra nustatomas pagal kyšio vertę, atitinkamai kvalifikuojant pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už mažesnį nei 1 MGL, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį – kai didesnis nei 1 MGL ir pagal BK 227 straipsnio 3 dalį – kai didesnis nei 250 MGL vertės kyšis. Papildomas požymis, kvalifikuojant šią veiką, yra neteisėto paperkamo asmens veikimo siekimas. Kaip jau buvo minėta, BK 230 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta, jog kyšis gali būti materialios ar nematerialios formos atlygis.

Nagrinėjamu atveju tai materialios (medžiaginės) formos objektas – cigaretės. Cigarečių kiekis, pakelių skaičius kasaciniame skunde neginčijamas, t. y. 7500 pakelių cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Skunde keliamas klausimas dėl šių cigarečių piniginės vertės apskaičiavimo. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog nustatydami cigarečių piniginę vertę teismai klaidingai rėmėsi teismų praktika bylose dėl kontrabandos, muitinės apgaulės, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagal kurią jų vertė yra nustatoma su visais privalomais mokėti mokesčiais.

Visos šios pirmiau nurodytos veikos įtvirtintos BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“, o BK 227 straipsnis – BK XXXII skyriuje. Nėra teisinio pagrindo kaip analogija remtis nevienarūšių (skirtingų) teisės saugomų objektų (vertybių) apsaugą užtikrinančiomis teisės normomis. Nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais ekonomikai ir verslo tvarkai yra kėsinamasi į valstybės ūkio sistemą, ekonomikos funkcionalumą bei konkurencingumą. Neteisėtai įvežant akcizines prekes ir jas parduodant be valstybės nustatytų mokesčių šešėlinėje rinkoje pigesne kaina, iškreipiamos konkurencinės sąlygos, nes prarandama rinka ir galimybė parduoti tos pačios rūšies panašią prekę, kuri nustatyta tvarka parduodama su visais mokesčiais.

Dėl to kontrabandos, muitinės apgaulės, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis dalyko piniginės vertės apskaičiavimas yra pagrįstas formule, apskaičiuojant prekės vertę su visais nustatytais mokesčiais. Papildomai dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai pažymėtina, kad R. D. yra traukiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi atsakomybėn ne už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, jų vertę apskaičiuojant su visais privalomais mokesčiais.

Nagrinėjamu atveju kyšio, t. y. neteisėto atlygio, vertė turi būti apskaičiuojama pagal jo realią vertę, kurią būtų įgiję kyšio gavėjai. Cigaretėmis „Fest“ ir „Fest 7“, kurių prekinės kilmės šalis yra Baltarusija, mūsų šalyje nėra oficialiai prekiaujama, iš nusikalstamos ar kitos neteisėtos veiklos gautos šios rūšies prekės yra konfiskuojamos ir sunaikinamos. Tačiau tai nėra uždrausta prekė asmeniniam naudojimui, įstatymuose numatyti apribojimai disponavimui šiomis prekėmis pagal jų kiekį. Ši prekė pardavinėjama šešėlinėje rinkoje ir turi savo piniginę vertę.

Šešėlinė rinka yra ekonominė kategorija, į jos rodiklius atsižvelgiama analizuojant rinkos struktūrą, sudarant biudžetą bei nustatant kitus valstybei svarbius ekonominius veiksnius. Dėl to cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ šešėlinė rinkos vertė teisme gali būti nustatyta pasitelkiant kompetentingus rinkos tyrimo specialistus. Atkreiptinas dėmesys, jog cigarečių vertė turi būti nustatoma tokia, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo dieną. Kadangi cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ realios piniginės vertės nustatymas gali lemti veikos kvalifikavimą, pagal kitą BK 227 straipsnio dalį, tai neteisingai nustatyta 7500 pakelių cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis vertė pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Kasacinės instancijos teismas neatlieka įrodymų tyrimo, todėl negali atlikti šio procesinio veiksmo. Šis klausimas gali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis