AS-525-445-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-445/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01444-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“ dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paribys“ su skundu (I t., b. l. 1−6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA-284 (toliau – ir Aktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu (IV t., b. l. 7−20) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Paribys“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 35−39), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA-284.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendimu (IV t., b. l. 88−102) pareiškėjo UAB „Paribys“ apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo UAB „Paribys“ skundą tenkino. Panaikino Statybos užbaigimo komisijos, sudarytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. K. 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. P3-1998-(23.1), 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA-284.

Pareiškėjas UAB „Paribys“ 2013 m. liepos 30 d. teismui pateikė prašymą (IV t., b. l. 105–111) priteisti iš atsakovų 34 995,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš trejopo pobūdžio išlaidų: 28 706,60 Lt advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti, 215,54 Lt kitas patirtas išlaidas (telekomunikacinės, kopijavimo, kelionių) bei 6 073,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) valstybei sumokėto už pareiškėjos atstovo suteiktas paslaugas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už teiktas teisines paslaugas ne tik šioje byloje, bet ir pareiškėją atstovaujant kitose bylose, nesusijusiose su šia byla, tačiau prašo apmokėti tik tas, kuriuos patirtos nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (IV t., b. l. 194–200) UAB „Paribys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė UAB „Paribys“ iš atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros, Lietuvos žmonių su negalia Aplinkos pritaikymo asociacijos lygiomis dalimis po 338,82 bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VVSC) atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro buvo priteista pareiškėjui 338,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius) atskiruoju skundu prašė nepriteisti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Statybos inspekcijos Vilniaus skyrius) atskiruoju skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinant jo dalį, kurioje bylinėjimosi išlaidos priteistos ir iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, taip sumažinant bendrą priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir VAPGV) atskiruoju skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, atmetant pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti, o jei būtų priimtas sprendimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tokiu atveju jas prašo įpareigoti atlyginti tik Vilniaus RAAD.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (V t., b. l. 64–73) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo UAB „Paribys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi (V t., b. l. 164–171) UAB „Paribys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė UAB „Paribys“ naudai iš atsakovų: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos po 465,87 bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą.

Vertinta, jog pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal 2007 m. vasario 14 d. išrašą iš atstovavimo sutarties teisines paslaugas teikė advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN advokatas Miroslavas Nosevičius (Miroslav Nosevič) (I t., b. l. 59) ir pagal 2006 m. rugpjūčio 29 d. išrašą iš atstovavimo sutarties teisines paslaugas teikė tos pačios advokatų kontoros advokatas Rytis Paukštė (I t., b. l. 66).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už teisines paslaugas ne tik šioje byloje, bet ir pareiškėją atstovaujant kitose bylose, nesusijusiose su šia byla.

Pareiškėjas patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti teismui pateikė: 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 20642 už teisines paslaugas 9 779,23 Lt sumai, kuri buvo apmokėta (IV t., b. l. 112, 113); 2012 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 21160 už teisines paslaugas 1 324,70 Lt sumai, kuri buvo apmokėta (IV t., b. l. 114, 115), 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 21448 už teisines paslaugas 8 853,86 Lt sumai, kuri buvo apmokėta (IV t., b. l. 116, 117), 2012 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 21692 už teisines 4 749,57 Lt sumai, kuri buvo apmokėta 2012 m. gruodžio 13 d. (IV t., b. l. 118, 119), 2012 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 22043 už teisines paslaugas 4 610,67 Lt sumai, kuri buvo apmokėta 2013 m. sausio 14 d. (IV t., b. l. 120, 121), 2013 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB 22252 už teisines paslaugas 122,45 Lt sumai, kuri buvo apmokėta 2013 m. vasario 13 d. (IV t., b. l. 122, 123), 2013 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 22530 už teisines paslaugas 5 573,22 Lt sumai, kuri buvo apmokėta 2013 m. kovo 20 d. (IV t., b. l. 124, 125).

Taigi, pareiškėjas apmokėjo visas pareiškėjo atstovo advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau teismas sutiko su atsakovų nuomone, kad jose nedetalizuota nei už kokias suteiktas teisines paslaugas, nei kokiose bylose pareiškėjas galimai patyrė išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas šioje byloje. Pareiškėjui šioje byloje priteistinos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas nustatė, remdamasis nagrinėtoje byloje esančiais duomenimis apie tokių išlaidų buvimą. Pažymėta, kad nesuprantama pareiškėjo pozicija dėl sąskaitų faktūrų pateikimo ir kitose nagrinėtose bylose, kurios nesusiję su šia administracine byla, nes pareiškėjas įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą būtent šioje nagrinėtoje administracinėje byloje.

Teismas rėmėsi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktu, pažymėjo, jog pareiškėjui teikiant teisinę pagalbą atitinkamais laikotarpiais galiojo 800 Lt (nuo 2008 m. sausio 1 d. ), 850 Lt (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.) ir 1 000 Lt (nuo 2013 m. sausio 1 d.) dydžio minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA), tad pareiškėjui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, taikant MMA dydį, galiojusį suteiktų konkrečių teisinių paslaugų metu.

Nors atsakovai teigė, kad ši byla nėra sudėtinga ir nereikalauja specialiųjų žinių, teismas, įvertinęs bylos teisinį pobūdį, jos specifiškumą, apimtį, laikė, jog byla sudėtinga, todėl pareiškėjui patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti taikytini maksimalūs Rekomendacijų 8 punkte nurodyti dydžiai. Pažymėta, kad teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir priteisti pareiškėjui didesnes išlaidas nei įtvirtinti maksimalūs dydžiai.

Nurodyta, jog Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Pareiškėjo vardu teismui skundą 2012 m. gegužės 25 d. parengė ir pateikė advokatas Miroslavas Nosevičius (I t., b. l. 1–6), todėl už skundo parengimą jam priteistina maksimali suma – 2 400 Lt (3 x 800). Pareiškėjas pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodė, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos, jis susipažino su naujais įrodymais, tačiau už tokias paslaugas negali būti atlyginama. Šiuo atveju, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, atsiliepimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą.

Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta už vieną atstovavimo valandą teisme maksimaliai priteistina 0.15 MMA. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo atstovaujamas advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN atstovo advokato R. Paukštės: 2012 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdis truko nuo 13.09 val. iki 15.06 val. su pertrauka nuo 14.59 val. iki 15.05 val., trukmė 1 val. 51 min (III t., b. l. 112), 2012 m. lapkričio 15 d. teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 9.41 val. su pertrauka nuo 9.26 val. iki 9.39 val., t. y. 18 min. (III t., b. l. 171), 2013 m. sausio 31 d. teismo posėdis truko nuo 10.37 val. iki 14.46 val. su pertraukomis nuo 10.46 val. iki 10.57 val., nuo 11.45 val. iki 11.49 val., nuo 12.09 val. iki 13.20 val., nuo 14.11 val. iki 14.18 val., t. y. 2 val. 35 min. (IV t., b. l. 4). Remiantis Rekomendacijų 8.18 p., rekomenduojamas maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 0.15 MMA, t. y. 127,50 Lt (850 x 0,15) už vienos valandos atstovavimą 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžiuose ir 150 Lt (1000 x 0,15) už vienos valandos atstovavimą 2013 m. sausio 31 d. teismo posėdyje. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog pareiškėjui priteistina maksimali suma už atstovavimą teismo posėdžiuose 705 Lt (127,5 Lt x 2 + 150 Lt x 3). Teismas sutiko su atsakovų nuomonėse išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo prašyme prašomos priteisti atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos viršija maksimalius užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydžius, o teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad pareiškėjui galėtų būtų priteista didesnė nei Rekomendacijose nustatyta maksimali suma. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.18 punkte.

Taip pat nurodyta, jog Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) maksimaliai priteistina 0.12 MMA. Pareiškėjui ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis suteikia teisę teikti prašymus, paaiškinimus, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti šias išlaidas. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu advokatas Rytis Paukštė teismui pateikė 2012 m. birželio 13 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (I t., b. l. 64–65), 2012 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo (II t., b. l. 65–66), 2012 m. rugsėjo 11 d. rašytinius paaiškinimus teismui (II t., b. l. 104–105), 2012 m. spalio 15 d. paaiškinimus dėl įrodymų prijungimo ir reikšmingų aplinkybių (III t. , b. l. 117–119), 2013 m. sausio 13 d. rašytinius paaiškinimus dėl UAB „Lit-Invest“ rašytinių paaiškinimų (III t., b. l. 181–182). Taigi, pareiškėjui maksimaliai už dokumentų rengimą priteistina 522 Lt (0,12 x 800 + 3 x (0,12 x 850) + 0,12 x 1000).

Vertinta, jog pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti jo patirtas išlaidas už 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio protokolo, kaip įrodymo, gavimą (I t., b. l. 53), nes jis teismui buvo pateiktas su skundu kaip priedas. Pažymėta, kad 2012 m. lapkričio 14 d. paaiškinimus teismui teikė ne pareiškėjo įgalioti atstovai, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lit-Invest“ atstovai (III t., b. l. 148 – 155). Be to, pareiškėjas negalėjo teikti ir 2013 m. vasario 19 d. paaiškinimų ir rengtis teismo posėdžiui, nes 2013 m. sausio 31 d. buvo atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2013 m. vasario 20 d. Teismas pažymėjo, jog akivaizdu, kad pareiškėjo prašyme pateiktas suteiktų teisinių paslaugų detalizavimas neatitinka byloje esančių rašytinių duomenų, o pareiškėjui priteistinos tik realiai šioje byloje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal byloje esančius rašytinius duomenis.

Pareiškėjas teismui su skundu pateikė ir žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą (I t., b. l. 58), patvirtinantį, kad jis sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio, todėl jam priteistinas sumokėtas žyminis mokestis.

Pažymėta, kad pareiškėjo patirtos išlaidos – Akto priedų analizė Statybos inspekcijoje susiję su pasirengimu pareiškėją atstovauti ir jo atstovavimu kitose institucijose, todėl negali būti vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos patirtos, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Be to, pareiškėjo detalizuotos išlaidos: bendravimas su klientu, įrodymų analizė, strategijos kūrimas ir aptarimas su klientu negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis. Rekomendacijoje nėra nustatyta, kad pareiškėjui gali būti atlyginama už tokio pobūdžio paslaugų suteikimą. Pažymėta, kad skundo surašymas apima ne tik jo surašymą, bet ir pasiruošimą, pozicijos derinimą, įrodymų rinkimą, teisės aktų analizę ir pan. Atstovavimas teismo posėdyje negali būti suprantamas tik kaip dalyvavimas teismo posėdyje, tai taip pat apima pasirengimą teismo posėdžiui, galimą susitikimą su klientu ir pan. Dėl prašymo priteisti 215,54 Lt kitų išlaidų, kurios, kaip detalizuota prašyme, yra susijusios su telekomunikacinėmis ir telefono išlaidomis, nurodyta, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti, be kita ko, kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių skaičiavimų, rašytinių duomenų (kvitų, išklotinių ir pan.) pagrindžiančių, kad jis šioje byloje patyrė būtent tokio dydžio kitas (telekomunikacines ir telefono) išlaidas, todėl jos negali būti priteistos. Pareiškėjas prašė priteisti sumokėtą 6 073,56 Lt PVM mokestį, tačiau nepateikė duomenų bei detalių skaičiavimų, kad būtent šioje byloje jis sumokėjo 6 073,56 Lt PVM mokestį, be to, priteistinos sumos už suteiktas teisines paslaugas, į jas įskaičiuojant ir PVM. Pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas vertino, kurie atsakovai laikytini atsakingais dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Statybos užbaigimo komisijos, sudarytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. K. 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. P3-1998-(23.1), 2012-02-14 statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA-284. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatavo kad tai, jog visų atsakovų atstovai sudarė Statybos užbaigimo komisiją, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad visų atsakovų veiksmai lėmė neteisėto Akto priėmimą ir atitinkamai pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

Teismas konstatavo, jog šiuo atveju priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš atsakovų, kurių atstovai pasirašė Aktą (I t., b. l. 33–34), t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas darė išvada, kad pareiškėjo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms priteistina 3 727 Lt (2 400 + 705 + 522 + 100) / 8 iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 465,87 Lt.

IV. Atsakovas VAPGV pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties (V t., b. l. 177–180), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies, atmetant pareiškėjo prašymą dalyje dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo VAPGV, kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad jų institucijos atstovas, dalyvaudamas Statybos užbaigimo komisijoje, veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai atliko savo pareigas, todėl VAPGV kaltės dėl panaikinto Akto nėra. Institucijos atstovas priešingo sprendimo (nepasirašyti Akto) priimti negalėjo. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad jis pasirašytas nustačius gaisrinės saugos pažeidimus ar neatitikimus. Mano, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos tik iš to atsakovo, dėl kurio atstovų netinkamo pareigų atlikimo buvo panaikintas Aktas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį šių aplinkybių nevertino ir nenagrinėjo.

Atsakovas Vilniaus RAAD pateikė atskirąjį skundą (V t., b. l. 184–185), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį iš dalies pakeisti, atmetant pareiškėjo prašymą dalyje dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros, kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovas atlikto UAB „Lit-Invest“ Ukmergės g. 130, Vilnius patikrinimą, siekiant įvertinti ūkio subjekto vykdomos veiklos atitikimą aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Atlikus aptariamą neplaninį specifinį patikrinimą, neatitikimo tarp pastatyto statinio ir techninio projekto aplinkos apsaugos dalies nenustatyta. Tuo pagrindu Vilniaus RAAD atstovas pasirašė ginčytą Aktą. Mano, jog Vilniaus RAAD pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Vertino, jog vien tas faktas, kad bylą pralaimėjusios šalies pusėje yra keli subjektai, dar nereiškia, kad visi jie privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai tai, kad visų atsakovų atstovai sudarė Statybos užbaigimo komisiją ir pasirašė Aktą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog visų atsakovų veiksmai lėmė neteisėto Akto priėmimą ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Pažymi, jog Vilniaus RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliekant objekto patikrinimą ir pasirašant Aktą klausimas niekada nebuvo keliamas, šie veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai veikė tinkamai, pagal savo kompetenciją, atliko visus reikiamus veiksmus tinkamam Akto pasirašymui. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendime nenurodė, kad Aktas pasirašytas nustačius aplinkos apsaugos pažeidimus ar neatitikimus aplinkosaugos reikalavimams. Sprendime nurodyta, kad Aktas dėl tam tikrų, tačiau ne visų projekte numatytų statinių užbaigimo nepagalėjo būti išduotas. Mano, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovas, dalyvaudamas Statybos užbaigimo komisijoje, neturėjo pareigos tikrinti Akto išdavimo teisėtumo, nes tai turi atlikti Statybos inspekcija. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš tų atsakovų, kuri netinkamai atliko savo veiksmus, tad turi būti įvertintas kiekvienos Aktą pasirašiusios įstaigos kaltės laipsnis.

Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius pateikė atskirąjį skundą (V t., b. l. 188–189), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir nepriteisti iš VDI solidariai prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, analogiškai kaip ir 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš visų atsakovų solidariai, nors minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pabrėžta, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos tik iš tų įstaigų, kurių veiksmai buvo neteisėti. Pažymi, jog VDI neteisėtų veiksmų jokiame dokumente nebuvo užfiksuota, tad konstatuotina, kad VDI veikė teisėtai, kompetencijos ribose ir savo veiksmais nesukėlė padarinių, kurių pagrindu panaikintas Aktas. Bylą laimėjusi šalis turi teisę gauti savo išlaidų atlyginimą iš šalies, kuri teismo sprendimu pripažinta veikusi neteisėtai. VDI Vilniaus skyriaus veiksmų neteisėtumo atliekant patikrinimą ir pasirašant Aktą klausimas nebuvo keliamas. VDI Vilniaus skyrius veikė tinkamai, savo kompetencijos ribose, atliko visus reikiamus veiksmus. Kitų veiksmų atlikti negalėjo, nes pagal kompetenciją privalėjo vertinti ir vertino statinių būklę siauru darbų saugos ir darbuotojų sveikatos užtikrinimo aspektu.

Atsakovas Statybos inspekcijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus (VI t., b. l. 2-4), kuriuo prašė atskiruosius skundus atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties, pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo turi būti vertinama, kuriuos iš institucijų veiksmai lėmė tas aplinkybes, dėl kurių Aktas buvo panaikintas. Pakartotinai nagrinėdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Akto priėmimą sąlygojo visų institucijų veiksmai, atitinkamai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš visų institucijų lygiomis dalimis. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatos (8.2, 23, 28, 49 p.). Be to, vienas esminių motyvų, dėl kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Aktą, buvo tas, kad buvo netinkamai atlikta degalinės statybos techninio projekto korektūra, pakeitimus atliekant tik projekto aiškinamajame rašte, o ne kartu ir kitose dalyse; padaryta išvada, kad suskystintų dujų modulis yra architektūriškai bei technologiškai susijęs su degalinės statiniais, negali būti eksploatuojamas atskirai, o priimant Aktą visų institucijų atstovai vertino tik degalinės be suskystintų dujų modulio atitikimą projektui, tad nėra pagrindo teigti, kad visi Komisijos nariai tinkamai atliko savo kompetencijai priskirtinus veiksmus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendime nurodyti ir ankstesniame šio teismo sprendime (2010 m. rugsėjo 17 d.) nustatyti pažeidimai, kurie nebuvo pašalinti. Pastarasis teismo sprendimas taip pat buvo žinomas ir privalomas atsižvelgti visiems Komisijos nariams. Atskirųjų skundą pagrįstumą paneigia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje Nr. A525-1460/2013 padarytos išvados.

Atsakovas Vilniaus RAAD pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus (VI t., b. l. 6–7), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį iš dalies pakeisti, atmetant pareiškėjo prašymą dalyje dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros, kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad negali vertinti kitų atsakovų veiksmų ir pasisakyti ar atskirąjį padavusi institucija veikė teisės aktų nustatytų reikalavimų ribose. Taip pat atkreipia dėmesį jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra yra struktūrinis Vilniaus RAAD padalinys, nėra atskiras juridinis asmuo, neuri juridinio asmens teisių, kaip savarankiškas darinys nėra registruotas Juridinių asmenų registre. Kiti argumentai analogiški tiems, kuriuos Vilniaus RAAD pateikė savo atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties.

Atsakovas VEI, taip pat ir VEI Vilniaus teritorinio skyriaus vardu, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (VI t., b. l. 8–11), mano, kad atskirieji skundai nepagrįsti, todėl atmestini.

Vertino, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl VEI kaip institucijos veiklos, tačiau kartu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-1460/2013 nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo ir paskirstymo atsakovams dalyvavusiems šioje byloje. Mano, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimas negali būti vertinamas neatsižvelgiant į pastarąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Dėl šių priežasčių atskirųjų skundų argumentai, kad jų atstovai į Statybos užbaigimo komisiją įtraukti ir jos darbe dalyvavo tik formaliuoju aspektu ir tik formaliai pasirašė Aktą, kad dėl Akto panaikinimo atsakingos kitos Aktą pasirašiusios institucijos, nepagrįsti.

Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius pateikė atsiliepimus į Vilniaus RAAD ir VAPGV atskiruosius skundus (VI t., b. l. 13, 14), kuriuose pažymi, jog pagal kompetenciją negali pasisakyti, ar atskiruosius skundus padavusios įstaigos veikė teisės aktų nustatytų reikalavimų ribose, t. y., ar pasirašydamos Aktą tinkamai atliko visus veiksmus, todėl prašo sprendimą dėl šių atskirųjų skundų vertinti teismo nuožiūra.

Atsakovas VVSC pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (VI t., b. l. 16–18), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį iš dalies pakeisti, atmetant pareiškėjo prašymą dalyje dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo VVSC, kaip nepagrįstą.

Sutinka su atskiruosiuose skunduose dėstoma pozicija, kad priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-947/2013, tik analogiškai, kaip ir 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš visų atsakovų solidariai, nors minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pabrėžta, kad jei išlaidų atsiradimą nulėmė tik viena proceso šalis, kai jų keletas, išlaidos priteistinos tik iš jos vienos, kaip atsakingo už išlaidų atsiradimą asmens. Tad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos tik iš tų atsakovų, kurių veiksmai pasirašant Aktą buvo neteisėti. VVSC kaltė nebuvo nustatyta. Vien tai, kad visų atsakovų atstovai sudarė Statybos užbaigimo komisiją, sudarytą Statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo potvarkiu, ir pasirašė Aktą, neleidžia daryti išvados, kad visų jų veiksmai lėmė neteisėto Akto priėmimą ir atitinkamai pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kiekvieno atsakovo kalti veiksmai turi būti konstatuoti ir įrodyti, nes kiekvienas Aktą pasirašęs asmuo veikė tik savo kompetencijos ribose, būdamas nepavaldus, nesusijęs, negalėdamas daryti įtakos kitų komisijos narių veiksmams ir valiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nevertino, neanalizavo, padarė skubotas, nepagrįstas, nesąžiningas ir neteisėtas išvadas, nutartis nepagrįsta, nemotyvuota, pažeidžia teismų praktiką, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo, iš 8 atsakovų pareiškėjo naudai priteisdamas po 465,87 Lt, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendimu panaikinto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo skundą – Aktą panaikino. Taigi akivaizdu, jog galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ginčo dėl šios aplinkybės, t.y. pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nėra.

Atskiruosius skundus pateikę atsakovai, taip pat ir kiti atsakovai, neginčija ir sumos, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo patirtomis, būtinomis ir priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis – 3 727 Lt. Atskiruosius skundus pateikę atsakovai, taip pat kai kurie atsiliepimus pateikę atsakovai, iš esmės kvestionuoja tik tai, ar pagrįstai pastaroji suma buvo priteista lygiomis dalimis iš visų atsakovų, kurių atstovai pasirašė Aktą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir skaičiavimais dėl to, kokia pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis yra būtina, pagrįsta ir pareiškėjui priteistina, šių argumentų ir skaičiavimų nekartoja ir dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl to, ar 3 727 Lt pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai paskirstytos tarp atsakovų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (kuria remtasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-947/2013, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (V t., b. l. 64–73)), vien tas faktas, kad pralaimėjusios šalies pusėje yra keli subjektai, automatiškai nereiškia, kad visi jie privalės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje išskiriama, jog jei išlaidų atsiradimą nulėmė tik viena proceso šalis, kai jų buvo keletas, išlaidos priteistinos tik iš jos vienos, kaip atsakingo už išlaidų atsiradimą asmens (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–22/2011, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2011 m., 500 – 503 p.).

Vis dėlto pastarasis teisės aiškinimas nereiškia to, kad tuo atveju, kai pralaimėjusios šalies pusėje yra keli subjektai, visada tik vienas jų yra atsakingas už laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas ir turi jas atlyginti. Bylą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendžiantis teismas, kiekvieną kartą turi individualiai įvertinti bylos aplinkybes ir nustatyti, kuris ar kurie iš pralaimėjusios šalies pusėje esančių subjektų konkrečiu atveju atsakingi už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir turi jas atlyginti.

Nagrinėjamu atveju, minėta, pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Aktą, kurį pasirašė Statybos užbaigimo komisija, kuri buvo sudaryta iš 8 atsakovų atstovų.

Kaip nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1460/2013, priimtoje nagrinėjant pareiškėjo UAB „Paribys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (V t., b. l. 135–142), Aktas panaikintas dėl keleto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytų aspektų, tačiau esminiu, nulėmusiu sprendimą Aktą panaikinti, aspektu laikytina tai, jog Aktas buvo išduotas dėl tam tikrų statinių komplekso – degalinės, kuriuo statybai buvo išduotas statybos leidimas, statinių, tačiau, išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Aktas galėjo būti išduotas tik pripažįstant baigtu visą degalinės kompleksą, o ne atskiras dalis. Nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tik dėl tam tikrų degalinės komplekso dalių Aktas negalėjo būti surašytas, o statybos užbaigimo komisija Statybos užbaigimo aktą pasirašė, nors viso degalinės komplekso statyba nebuvo baigta. Nurodyti argumentai, leidžia daryti išvadą, jog šiuo aspektu netinkamu, aplaidžiu laikytinas visos komisijos darbas, nes ji kaip viešojo administravimo organas turi kolegialiai užtikrinti, kad statybos užbaigimo aktas būtų išduotas tik baigtam statiniui. Dėl nurodytų priežasčių, bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis turi būti priteistos iš tų šios bylos atsakovų, kurių atstovai pasirašė Aktą, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos.

Minėtą išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (redakcija, galiojusi Akto priėmimo metu) nuostatos.

Reglamento 8.2 punktas numato, jog Statybos užbaigimo aktas (toliau – Aktas) – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – Komisija) surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Reglamento 23 punkte nustatyta, kad Komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Komisijai pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Komisija gali atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį pateiktiems dokumentams, taip pat pareikalauti iš Statytojo atlikti reikalingus bandymus, matavimus, ardymo darbus ir kt. Reglamento 28 punkte – Jeigu Komisijos narys nepritaria Akto pasirašymui, nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo nustatytos statinio patikrinimo dienos pateikia Komisijos pirmininkui. Jei Komisijos pirmininkas mano, kad Komisijos nario nepritarimas nėra motyvuotas, jis kreipiasi į subjektą, delegavusį šį Komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais Komisijos nario nepritarimo motyvus. Jei subjektas raštu patvirtina Komisijos nario nepritarimo motyvus, Procedūros negali būti užbaigtos ir Komisijos pirmininkas Akto nepasirašo. Jei subjektas Komisijos nario nepritarimo motyvus pripažįsta nepagrįstais, Procedūros vykdomos ir be nepritarusio Komisijos nario parašo Akte. Reglamento 49 punktas numato, kreiptis į teismą dėl Akto ar Deklaracijos galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Atsakovėmis šiose bylose laikomos institucijos, kurių atstovai, pažeisdami šį Reglamentą ar kitus teisės aktus, pasirašė Aktą.

Nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog kiekvienas iš Statybos užbaigimo komisijos narių yra atsakingas už tai, kad statybos užbaigimo aktas būtų priimtas nepaleidžiant teisės aktų reikalavimų, būtų teisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priėjo prie išvados, jog „Šiuo atveju priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš atsakovų, kurių atstovai pasirašė Aktą (t. 1, b. l. 33–34), t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos.“.

Kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 727 Lt, o atsakovų, kurių atstovai pasirašė Aktą – 8, pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, jog iš kiekvieno jų pareiškėjui priteistina po 465,87 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas