AS-552-168-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-168/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07206-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. 2013 m. lapkričio 21 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, po 256,39 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip praleidus skundo padavimo terminą bei išaiškino pareiškėjui, kad tokia nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nustatė, kad pareiškėjui sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, t. y. pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėnesį, kai jam nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2013 m. lapkričio 21 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija vertino, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Teismas nurodė, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos – 2012 m. rugsėjo 21 d., kuriame Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui ir buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tuo labiau nuo jo priėmimo dienos – 2012 m. vasario 6 d., praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėjas galėtų suvokti savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas ginti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, jog termino kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo nepraleido. Kadangi atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas neprašė, teismas skundą atsisakė priimti pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu (b. l. 16-18) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad kreipėsi į teismą nepraleidęs 3 metų nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą senaties termino, kadangi apie savo galimą teisių pažeidimą sužinojo Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo priimti jo skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, o nustačius, kad jo paduotas skundas atitinka ne visus ABTĮ 23, 24 straipsniuose numatytus skundui keliamus reikalavimus, turėjo priimti nutartį paduoto skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013) reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pareiškėjui V. G. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą V. G. kreipėsi 2013 m. lapkričio 21 d., t. y., kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, praleidęs minėtą 3 metų terminą.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundas nepriimamas, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Iš nurodytos nuostatos seka išvada, jog prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas apygardos administracinio teismo neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog jis praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis neužkerta kelio pareiškėjui dar kartą kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu, kartu prašant atnaujinti skundo padavimo terminą bei nurodant priežastis, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 1, 2 d., 37 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas