A-552-921-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-921/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01147-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2., 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 16–19, 101–104) prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) 2013 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-522 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2013 m. kovo 15 d. sprendimas) (I t., b. l. 3–5); 2) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 1 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas); 3) panaikinti 2012 m. kovo 27 d. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 (toliau – ir 2012 m. kovo 27 d. įsakymas) (I t., b. l. 20) dalyje, kurioje pareiškėja įrašytą tarp 9-to eiliškumo pretendentų gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją įtraukti ją tarp 3-io eiliškumo pretendentų.

Nurodė, kad NŽT, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1128-764/2013, išnagrinėjo jos 2012 m. birželio 11 d. skundą, bei 2013 m. sausio 21 d. skundą, kuriuo buvo prašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu įrašyti ją į Piliečių pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Vilniaus mieste, sąrašą pagal „pirminio prašymo pateikimo datą“. Skundai buvo pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, turėtą žemę. NŽT ginčijamu 2013 m. kovo 15 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo perkelti ją iš 9 eiliškumo pretendentų į 3 eiliškumo pretendentus, nes pareiškėja neatitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio nustatytų reikalavimų 3 eilei, nes buvusio žemės savininko K. Š. iki nacionalizacijos turėta žemė, esanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nebuvo skirta nei asmeniniam ūkiui, nei valstiečio ūkiui. Skundžiamame 2013 m. kovo 15 d. sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėja tarp 7 eilės pretendentų irgi negali būti įtraukta, nes į šią eilę įrašomi pretendentai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos sklypus naudojantiems asmenims, o pareiškėjai Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės sprendimu asmeninio ūkio žemė nebuvo suteikta. Su šiomis NŽT 2013 m. kovo 15 d. sprendimo išvadomis nesutiko, mano, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neteisingas, todėl naikintinas.

2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydama grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau Vilniaus rajone, bet Vilniaus apskrities viršininko administracija nepersiuntė išvados NŽT Vilniaus rajono skyriui, o ėmė rengti naują, 2006 m. gegužės 19 d. priimtą, išvadą. Tuo metu paskelbus (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, buvo tvirtinami sąrašai piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, įtraukiant iki 2006 m. kovo 24 d. pateiktus prašymus. Pareiškėja valią gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje pateikė 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. dienomis, tačiau į minėtą sąrašą nebuvo įtraukta dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neatliko jai priskirtų veiksmų – pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus prašymų nagrinėjimo terminus bei vilkino prašymų sprendimą susijusių su išvados perdavimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ar patikslinimu ir naują išvadą parengė tik 2006 m. gegužės 19 d. Dėl šių Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja į 2006 metų sąrašus nepateko ir prarado teisę gauti kitą lygiavertį sklypą šiame projekto etape prie savo namų (duomenys neskelbtini) kaime, kaip 3-ios eilės pretendentė. Pažymėjo, kad pagal 2006 metais kovo mėnesį galiojusio Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas pareiškėja būtų patekusi tarp 3-čio eiliškumo pretendentų. Galimybė atkurti nuosavybės teises į lygiavertį sklypą pareiškėjai buvo suteikta tik 2012 metais, patvirtinus Pretendentų, pageidaujančių žemę, mišką, vandens telkinį grąžinti natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652, kuriame pareiškėja įrašyta tik tarp 9-to eiliškumo pretendentų gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Nurodė, kad ji atitinka visas 3-čios eilės pretendentams keliamas sąlygas, nurodytas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte: yra politinio kalinio vaikas, norima susigrąžinti žemė yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė, norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tėvo žemė, turėta (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, buvo skirta asmeniniam ūkiui, tačiau pareiškėja ją prašė atkurti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje prie jos namų (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Žemės sklypu, esančiu prie jos namų, pareiškėja naudojosi. Pareiškėjos žemės ūkio valda buvo užregistruota Valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre, suteiktas identifikavimo kodas 1010214246, 2004-2009 metais teiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, kuriose kaip naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas deklaruojama minėta žemės ūkio ir kaimo verslo valda Nr. 1010214246. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius buvo ne kartą ją patikinęs, kad galimybė atkurti žemę prie jos namų (duomenys neskelbtini) kaime yra. Mano, kad teismui yra pagrindas atkurti pareiškėjai padėtį buvusią iki jos teisių pažeidimo ir įtraukti pareiškėją tarp 3-ios eilės pretendentų.

Paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir pretendentų, kuriems suformuoti žemės sklypai sąrašą. Kadangi šiuo įsakymu yra įgyvendinamas 2012 m. kovo 27 d. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652, todėl yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir pareiškėja prašė teismo jį panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą (I t., b. l. 73–77, 136–138) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šiuo straipsniu nustatyta eilės tvarka. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), 5 punktą bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 27 punktą, teritorinio skyriaus vedėjas, nustatęs ir patvirtinęs teritorijos, kurioje bus rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, ribas ir projekto parengimo terminus, patvirtina pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę sugrupuotą pretendentų sąrašą, kuris pagal Metodikos 27.5 punktą parengiamas išnagrinėjus gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus (taip pat ir išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn).

Pagal Metodikos 31 punktą toks patvirtintas pretendentų sąrašas yra teisinis pagrindas organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pagal Metodikos 33-37 punktus žemės sklypai projektuojami iš kadastro vietovėje esančios laisvos žemės fondo žemės, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, asmenys kviečiami aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime, todėl pretendentų sąrašai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės, miško sklypą sudaromi pagal gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kuriose nurodoma informacija bei duomenys apie buvusiam savininkui, į kurio turėtą turtą pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priklausiusią žemę, mišką, vandens telkinius.

Tik turint minėtą išvadą, pagal joje pateiktus duomenis nustatoma, į kurią pretendentų sąrašo eilę pilietis turėtų būti įrašytas lygiaverčiam žemės sklypui gauti. Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn yra rengiamos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 2 priede patvirtintą formą.

Parengtoje išvadoje nurodoma, ar žemė, į kurią pilietis pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, ir jei priskirta – ar užimta asmeninio ūkio žeme arba valstiečio ūkio žeme, kokia yra žemės vertė.

Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame buvęs žemės savininkas K. Š. valdė 6,0961 ha žemės, iki 1940 metų nacionalizacijos nebuvo išskirstytas į vienkiemius, o buvo rėžinis kaimas. Vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu, nuosavybės teisių atkūrimas piliečiams sprendžiamas į visame kaime turėtą žemę, neatsižvelgiant į kaime turėtų rėžių ribas bei vietą. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3569 pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusio žemės savininko K.

Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės dalį - 0,544 ha bei Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 49S-377 - papildomai į 0,0005 ha, žemę grąžinant natūra kartu su kitais piliečiais, pretenduojančiais atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime. Grąžinti natūra likusios (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės nėra galimybės, nes ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra valstybės išperkama žemė ir miškas, t. y. užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, teritorijomis bei miesto miškais.

Šioje (duomenys neskelbtini) buvusio rėžinio kaimo teritorijoje nėra žemės, kuri būtų priskirta valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, t. y. skirtos ir naudojamos asmeniniam ūkiui pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. liepos 26 d. nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ Nr. 1-411 (Žin., 1990, Nr. 22-541) ar valstiečio ūkiui steigti pagal 1998 m. liepos 4 d. Lietuvos TSR Valstiečio ūkio įstatymą (Žin., 1989, Nr. 20-242).

Todėl Pareiškėjai parengtoje 2006 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 01-2.12-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir 2006 m. gegužės 19 d. išvada) nėra nurodyta, kad buvusio žemės savininko K. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos turėta žemė yra užimta asmeninio ūkio žeme ar valstiečio ūkio žeme, o pareiškėjos teiginys, kad buvusio žemės savininko turėta žemė yra užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio žeme yra nepagrįstas. Šios 2006 m. gegužės 19 d. išvados pareiškėja neginčija.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad jeigu perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą būtų projektuojamas 2006 metais, tai pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas ji būtų patekusi tarp 3 eilės pretendentų, ir nurodo, kad tiek 2006 metais, tiek 2012 metais Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias buvo sudaromas 3 eilės pretendentų sąrašas, buvo tos pačios ir nebuvo keičiamos.

NŽT nurodė, jog 2012 m. kovo 27 d. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ir jį įgyvendinantis 2013 m. rugpjūčio 1 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo ir tai, kad 2013 m. kovo 15 d. NŽT raštu Nr. 1SS-(7.5)-522 tinkamai ir laikydamasi visų teisės aktų išnagrinėjo ir atsakė į pareiškėjos 2011 m. birželio 11 d. ir 2013 m. sausio 21 d. skundus, todėl jo naikinti taip pat nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (I t., b. l. 179–180) pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2006 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities išvadoje Nr. 01-2.12-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodoma, kad D. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės (vertė 1 996,80 Lt), t. y. jai priklausančią dalį iš K. Š. valdytos 6,0961 ha žemės. Pareiškėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,3937 ha žemės (vertė 27 943,92 Lt) (I t., b. l. 83).

2008 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje „Dėl D. G. skundo prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją“ be visa ko rekomenduota panaikinti 2006 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities išvadą Nr. 01-2.12-169 (I t., b. l. 34–36).

2012 m. kovo 27 d. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 „Dėl piliečių, pageidaujančių žemę, mišką, vandens telkinį grąžinti natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo patvirtinimo“ su priedais (I t., b. l. 20–25), pagal kurio 6 priedą pareiškėja įrašyta tarp 9-tos eilės pretendentų gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje – 0,3200 ha.

2012 m. spalio 4 d. įvykusio eiliškumo pretendentų susirinkimo protokole Nr. 48NS-(14.48.65)-1181 nurodyta, jog pareiškėja dalyvavo susirinkime ir pasirinko LŽF sklypą Nr. 316 (0,14 ha) (duomenys neskelbtini) kaime ir LŽF 323 (0,83 ha) sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (I t., b. l. 113–117).

2013 m. kovo 15 d. NŽT, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1128-764/2013, išnagrinėjo pareiškėjos 2011 m. birželio 11 d. skundą bei 2013 m. sausio 21 d. skundą ir priėmė sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-522, kuriuo, vadovaujantis teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuspręsta, kad pareiškėja teisėtai neįrašyta į Pretendentų sąrašo 3 ir 7 eilę. Šiame sprendime taip pat buvo nurodyta, kad remiantis teisės aktais pareiškėjos prašymas įrašyti ją į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Vilniaus mieste, sąrašą pagal „pirminio prašymo pateikimo dieną“ yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes pareiškėjai jau anksčiau buvo neatlygintinai perduotas naujas žemės sklypas (I t., b. l. 3–5).

2013 m. rugpjūčio 1 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2020 patvirtino Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir pretendentų, kuriems suformuoti žemės sklypai sąrašą. Pareiškėja įrašyta tarp 9 eilės pretendentų ir jai numatyta skirti 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (I t., b. l. 105–112).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl 2012 m. kovo 27 d. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 dalies, 2013 m. kovo 15 d. NŽT sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-522 ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2020 teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Aprašu bei Metodika.

Apžvelgęs Žemės reformos įstatymo 2 ir 10 straipsnius, Metodikos 27 ir 31 punkto nuostatas pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pretendentų sąrašai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę sudaromi pagal gautas išvadas. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į 9-to eiliškumo pretendentus įtraukta 2006 m. gegužės 19 d. išvados Nr. 01-2.12-169 pagrindu. Pareiškėjos vertinimu nuosavybės teisių grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1981/2012 pasisakė, kad 2000 m. birželio 8 d. išvados Nr. 10 pagrindu pareiškėjos teisės yra įgyvendintos visa teisės aktuose numatyta apimtimi, pareiškėjai perduodant lygiavertį 0,5124 ha ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus rajone, taip pat į tai, jog 2006 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 01-2.12-169 teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyta.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog 2006 m. gegužės 19 d. išvados Nr. 01-2.12-169 pagrindu pareiškėja pagrįstai buvo įtraukta į 9-to eiliškumo pretendentų sąrašą, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą panaikinti 2012 m. kovo 27 d. NŽT Vilniau rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 dalyje, kurioje pareiškėja įrašyta tarp 9-to eiliškumo pretendentų gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nėra pagrindo.

Dėl NŽT 2013 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-522 nurodė, kad NŽT netenkindama pareiškėjos skundų rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis apie nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas K. Š. 1945 m. sausio 16 d. – 1948 m. gruodžio mėn. buvo kalinamas Stalino mieste (I t., b. l. 29). Atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimas (rėžinis), kurio teritorijoje buvęs žemės savininkas K. Š. iki nacionalizacijos turėjo žemę, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai buvo priskirtas iki 1995 m. birželio 1 d., ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nei asmeninio ūkio, nei valstiečio ūkiui steigti nebuvo suteikiama, bei vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja negali teisėtai pretenduoti būti perkelta į 3-čio eiliškumo pretendentų sąrašą. Pažymėjo, jog 2013 m. kovo 15 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių nėra) ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis (VAĮ 8 str. 1 d.), todėl visiškai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje numatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 pasisakė, kad pareiškėja skundu prašo jį panaikinti kaip įgyvendinantį neteisėtą 2012 m. kovo 27 d. įsakymą. Nusprendus, jog 2012 m. kovo 27 d. įsakymas, dalyje, kuria pareiškėja yra įtraukta į 9-to eiliškumo pretendentų sąrašą, yra teisėtas, naikinti 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą nėra pagrindo.

Atmetęs pareiškėjos reikalavimus panaikinti NŽT 2013 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-522 „Dėl skundų nagrinėjimo“, 2013 m. rugpjūčio 1 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir 2012 m. kovo 27 d. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 dalyje, kurioje pareiškėja įrašyta tarp 9-to eiliškumo pretendentų gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą ir išvestinį atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją įtraukti ją tarp 3-čio eiliškumo pretendentų.

III. Pareiškėja D. G. padavė apeliacinį skundą (I t., b. l. 187–189), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėja, nurodydama tas pačias aplinkybes kaip ir skunduose pirmosios instancijos teismui dėl jos kreipimosi 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, teigia, kad yra pagrindas tenkinti jos prašymą įtraukti ją į pretendentų sąrašą „pagal pirminio prašymo pateikimo datą“, t. y. 2000 m. birželio 8 d. išvados pagrindu.

Pažymi, kad atitinka visas 3-čios eilės pretendentams teisės aktuose keliamas sąlygas, pirminius prašymus pateikė dar 2000 m.

Ginčijamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas skundžiamojoje dalyje dėl 9-o eiliškumo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Iš esmės dėl atsakovo kaltės pareiškėja nepateko į 2006 m. pretendentų sąrašus, todėl dabar turi būti įtraukta į 3-čios eilės pretendentus, tokiu būdu atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (I t., b. l. 1–4) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Nurodo, kad pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia taip pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde ir patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, nepateikia teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir todėl naikintinas. Pažymi, kad į pareiškėjos argumentus išsamius paaiškinimus pateikė pirmosios instancijos teismui. Mano, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad 2000 m. birželio 8 d. išvados pagrindu pareiškėjos teisės yra įgyvendintos visa teisės aktuose nustatyta apimti, o 2006 m. gegužės 19 d. išvada yra galiojanti.

Nurodo, kad pagal pareiškėjos pateiktą 2009 m. gegužės 25 d. žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų įbraižymo žemėlapyje planą, iš 1,63 ha pareiškėjos deklaruoto žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ploto, apie 0,40 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaruota 0,5124 ha namų valdos žemės sklype, kurį pareiškėja įsigijo nuosavybėn Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546, 0,14 ha žemės sklype, kuris pareiškėjai suprojektuotas skundžiamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 patvirtintame Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, 0,23 ha žemės sklype, į kurį NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. S48-15 nuosavybės teisės atkurtos V. V. L., o likęs apie 0,85 ha plotas – žemės sklype, į kurį NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. S48-57 nuosavybės teisės atkurtos A. P.. Šie sprendimai nėra nuginčyti. Taigi, visas pareiškėjos siekiamas susigrąžinti 2009 m. deklaruotas žemės plotas jau yra įsigytas privačion nuosavybėn (išskyrus 0,14 ha žemės sklypą, kuris suprojektuotas pareiškėjai nuosavybės teisėms atkurti). Atkreipia dėmesį, kad tiek 2006 m., tiek 2012-2013 m. teisės aktų nuostatos, pagal kurias buvo sudaromas 3-čios eilės pretendentų sąrašas, buvo tos pačios, todėl nei 2006 m., nei dabar nėra pagrindo pareiškėją įrašyti į pretendentų sąrašo 3-čią eilę. Net jeigu pareiškėja būtų įrašyta į pretendentų sąrašo 3-čią eilę, pareiškėjos nurodytas 2004-2009 metais naudotas apie 1 ha žemės plotas, kuris įsigytas V. V. L. ir A. P. nuosavybėn, negalėtų būti suprojektuotas pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus aktų, susijusių su pareiškėjos teise atkurti nuosavybės teises į žemę eiliškumu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, liečiančias pareiškėjos dokumentų nuosavybės teisėms atkurti padavimo datą, nuosavybės teisių atkūrimo eigą ir žemės sklypų, į kuriuos pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priklausomybę. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė.

Metodikos 27.5 punktas nustato, jog patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, žemėtvarkos skyrius išnagrinėjęs gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo Metodikos 26.6 punkte nurodyto termino pabaigos sugrupuoja pretendentus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir parengia pretendentų sąrašą, kurio pagrindu žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypų projektavimo darbus (Metodikos 31 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja į devintojo eiliškumo pretendentų sąrašą įtraukta 2006 m. gegužės 19 d. išvados Nr. 01-2.12-169 (b. l. 83) pagrindu.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą tam, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę pateikusiam asmeniui žemės sklypas galėtų būti projektuojamas pagal rengiamą žemėtvarkos projektą ar jo papildymą, pretendentas turi atitikti pirmiau aptartomis teisės normomis nustatytų sąlygų visumą. Pareiškėja teigia, jog ji atitiko ir atitinka visas 3-čios eilės pretendentams keliamas sąlygas, nurodytas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja yra politinio kalinio dukra, norima susigrąžinti žemė yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjos norima susigrąžinti žemė nepatenka į asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio teritoriją. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog K. Š. turėta žemė buvo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (byloje ginčas dėl šio fakto nekilo). Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. liepos 26 d. nutarimu „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ Nr. I-411 ir 1998 m. liepos 4 d. LTSR Valstiečio ūkio įstatymu, žemė valstiečio ūkiui Vilniaus mieste steigti nebuvo suteikiama. Nors pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kuri yra Vilniaus rajone, tačiau atsižvelgus į minėtą faktą, kad pareiškėjos norima susigrąžinti žemė iki 1995 m. nepateko į asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio teritoriją, pareiškėja neatitinka visų Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų.

Pareiškėja mano, jog nuosavybės teisių grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtos išvados pagrindu pareiškėjos teisės yra įgyvendintos visa teisės aktuose numatyta apimtimi, pareiškėjai perduodant lygiavertį 0,5124 ha ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime Vilniau rajone. Už tai, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, kad 2006 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 01-2.12-169 teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir turi būti įgyvendinama. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja pagrįstai įtraukta į 9-to eiliškumo pretendentų gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą. 2012 m. kovo 27 d. atsakovo įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2013 m. kovo 15 d. NŽT sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-522 „Dėl skundų nagrinėjimo“ ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėja pagrįstai nebuvo įtraukta į 3-čio eiliškumo sąrašą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT sprendimas netenkinti pareiškėjos skundų dėl įrašymo į 3-čios eilės sąrašą yra pagrįstas ir teisėtas. 2013 m. kovo 15 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis bei atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Remiantis tuo, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu įgyvendintas 2012 m. kovo 27 d. įsakymas, kuris aukščiau išdėstytais motyvais pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą panaikinti 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą. Pareiškėjos reikalavimas įtraukti ją tarp 3-čio eiliškumo pretendentų yra atmestinas kaip išvestinis reikalavimas.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis