eAS-388-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-388-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00083-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. G. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. G. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto skyriaus UAB „Nigranda“ matininko N. G. 2008 m. rugpjūčio mėn. parengtų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Č. J. ir T. J., kadastrinių matavimų bylų ir juose esančio 2008 m. rugpjūčio mėn. plano derinimą teritoriniame žemėtvarkos skyriuje 2009 m. gruodžio 17 d. (ir tarpinį derinimą 2009 m. vasario10 d.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjams žyminį mokestį. Išaiškino pareiškėjams teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi, siekdami civilinio pobūdžio pasekmių – apginti savo, kaip žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) savininkų, teises. Nurodė, kad žemės savininkų teisių apsauga ir gynimas reglamentuojamas Civiliniame kodekse. Tuo remdamasis teismas darė išvadą, kad keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, o kilęs iš civilinių (nuosavybės) teisinių santykių, todėl nėra teismingas nagrinėti administraciniame teisme, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį.

Pareiškėjai nurodo, kad jų teisės pažeidimas pasireiškė privažiavimo prie savo žemės sklypų netekimu, o šio privažiavimo pareiškėjai neteko viešojo administravimo subjektui suderinus trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas ir jose esančius planus. Dėl šios priežasties mano, kad byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra teismui paduodamo skundo formos bei turinio atitikimas įstatymo reikalavimams. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, teismas gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.).

Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Remiantis ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Pareiškėjai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto skyriaus UAB „Nigranda“ matininko N. G. 2008 m. rugpjūčio mėn. parengtų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Č. J. ir T. J., kadastrinių matavimų bylų ir juose esančio 2008 m. rugpjūčio mėn. plano derinimą teritoriniame žemėtvarkos skyriuje 2009 m. gruodžio 17 d. (ir tarpinį derinimą 2009 m. vasario10 d.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai siekia apginti savo, kaip žemės sklypų savininkų, teises, todėl sprendė, jog ginčas yra civilinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Susipažinus su pareiškėjų skundo turiniu negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Skundo turinys nepatvirtina, kad šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos pareiškėjų nuosavybės teisėms. Pareiškėjai neteikia argumentų, susijusių su neteisingu žemės sklypų ribų nustatymu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skunde keliami klausimai yra civilinio teisinio pobūdžio.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš pareiškėjų skundo turinio apskritai nėra aišku, kokią įstatymo jiems garantuojamą subjektinę teisę pareiškėjai siekia apginti, kokias materialines teisines pasekmes jiems sukelia skundžiamas atsakovo veiksmas (aktas).

Remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. rugsėjo 3 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98, 8 punktu NŽT teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, be kita ko, nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet nesuformuoto ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, ploto skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto skirtumas nėra didesnis nei leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000, nurodyta Nuostatų 211 punkte (išskyrus Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytą atvejį); žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus; teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; teisingai užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma. Atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, Taisyklių 9 p.).

Pareiškėjai savo skunde neginčija nei žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotoms šio žemės sklypo riboms, nekelia ginčo dėl žemės sklypo ploto neatitikimų ir pan., todėl nėra aišku, kaip ginčijamas suderinimas pažeidžia pareiškėjų teises ir kokį ginčą jie kelia. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjams terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. aiškiai nurodyti skundo dalyką ir pagrindą, skundo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, todėl 2015 m. sausio 12 d. nutartis naikintina, o pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. jų skundo priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. G. ir A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė