A-525-1128-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1128/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02275-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. prekybos įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. prekybos įmonė su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. ATK2-99/13 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodė, kad skundžiamu Nutarimu atsakovas pareiškėjui už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus paskyrė 10 000 Lt dydžio ekonominę sankciją už tai, kad pareiškėjas savo patalpose, t. y. įmonės parduotuvėje laikė tabako gaminius – 8 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų; be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių ir kurių ženklinimas neatitinka įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako ženklinimo reikalavimų.

Iš esmės sankcija pareiškėjui paskirta dėl to, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskirties VPK Mažeikių rajono PK) pareigūnai 2013 m. gegužės 8 d. vykdydami patikrinimą parduotuvėje, pardavėjos J. G. asmeninėje rankinėje, kuri buvo parduotuvės pagalbinėse patalpose, rado 8 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pažymėjo, kad Lietuvos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 patvirtintų taisyklių „Dėl ūkio subjektų patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir Patikrinimo atlikimo taisyklės) yra nustatyta, kokio turinio patikrinimą turi teisę atlikti policijos pareigūnai ir kokius subjektus tikrinti, tačiau jose bei pavedime tikrinti nėra nustatyta, kad pareigūnai turi teisę tikrinti fizinius asmenis bei atlikti jų asmeninių daiktų kratą.

Todėl pareigūnų veiksmai, tikrinant asmeninę pardavėjos rankinę, buvo neteisėti, o skundžiamas Nutarimas negali būti teisėtas, kadangi paremtas neteisėtai atliktų veiksmų metu gautais duomenimis. Pats atsakovas jokių veiksmų neatliko, rėmėsi jam Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūnų pateiktais duomenimis, todėl faktinės aplinkybės buvo įvertintos netinkamai. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad pardavėjos rankinėje buvo rasti 8 pakeliai cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tačiau rankinė buvo ne prekybos salėje ir ne prekybos patalpoje, o pagalbinėse parduotuvės patalpose prie kitų pardavėjos asmeninių daiktų, pagal byloje surinktą medžiagą, rasti tabako gaminiai negali būti laikomi priklausantys pareiškėjai.

Išvados, kad tabako gaminiai priklauso pareiškėjui ir jis juos laikė prekybos tikslais, padarytos pažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų pardavėjos paaiškinimus dėl tabako gaminių įsigijimo asmeniniams poreikiams, pareigūnai ir atsakovas neturėjo, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad tabako gaminiai buvo laikomi prekybos tikslais. Tokiais tabako gaminiais, kurie buvo rasti pardavėjos rankinėje, pareiškėjo parduotuvėje nebuvo prekiaujama. Pažymėjo, kad pardavėja buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1632 straipsnio 1 dalį už tai, kad savo rankinėje laikė 8 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė yra 62,80 Lt.

Taip pat nurodė, kad du atskiri subjektai vienu metu negali būti baudžiami už tų pačių 8 pakelių cigarečių laikymą, kadangi vienu ir tuo pačiu metu tabako gaminius gali būti pripažintas kaip neteisėtai jas laikantis tik vienas subjektas – arba pardavėjas, arba juridinis asmuo. Kadangi pardavėja už tai jau yra nubausta, pareiškėjas negali būti baudžiama už tą patį. Nesutiko su Nutarime cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės ir sprendžiami teisiniai klausimai buvo skirtingi.

Ginčijamame Nutarime nėra nei vienos bylos, kuri galėtų būti pripažintina precedentu nagrinėjamai situacijai. Taip pat pažymėjo, kad teisėje galioja principas, jog teisinis reikalavimas turi būti aiškus, suprantamas, nepriekaištingas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios. Šiuo atveju sankcija paskirta įstatymą aiškinant ir taikant akivaizdžiai neteisingai, kadangi pareiškėjas pažeidimo nepadarė.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 29–35), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Departamento Nutarimą.

Nurodė, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis 2013 m. gegužės 9 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK raštu pateikta bei Departamento surinkta medžiaga, t. y. pareiškėjas nubaustas už tai, kad jam priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose rasti tabako gaminiai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, tabako gaminiai nepaženklinti Lietuvos Respublikos banderolėmis, taip pat jų ženklinimas neatitinka Lietuvoje galiojančių tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.

Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra sudėtinis, todėl sankcija skiriama sunkesniojo pažeidimo ribose. Pareiškėjui paskirta minimali sankcija. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl tabako gaminių laikymo ne tikslu parduoti, kad nežinojo apie jų egzistavimą ir panašiai. Vertino, kad tai subjektyvus pareiškėjo teisės aktų aiškinimas ir taikymas, nukrypstantis nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tad skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos teikė Departamentui, jie yra įvertinti ir aptarti ginčijamame Nutarime.

Taip pat pažymėjo, kad TKĮ nustato atsakomybę juridiniams asmenims, o fiziniams asmenims atsakomybė nustatyta ATPK, todėl už tą patį pažeidimą atsakomybėn gali būti patrauktas tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta pardavėja, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, nustatytos TKĮ 26 straipsnyje. Prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia pareiškėjo vardu, todėl pareiškėjo atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje faktą.

Pareiškėjas turi pareigą užtikrinti, kad jo darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių, pareiškėjui sankcijos taikomos už tai, kad nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus, jeigu jie pažeidžia taisykles. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad tabako gaminiai priklauso pardavėjai ir pareiškėjas už tai neatsakingas, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nurodė, kad pardavėjos J. G. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti 100 Lt baudą yra įsiteisėjęs, jame nurodytos faktinės aplinkybės, t. y., kad tabako gaminiai buvo laikomi pareiškėjo parduotuvės patalpose, neginčytinai nustatytos.

Atsakovas bylą išnagrinėjo visapusiškai, nustatytas faktines aplinkybes įvertino vadovaudamasis įstatymu, todėl Nutarimą laikyti neteisėtu nėra pagrindo. Padarytas pažeidimas daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, Nutarimo ir baudos panaikinimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl neva neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kadangi jų ribas nustato ne tik minėtos Patikrinimo atlikimo taisyklės, bet ir kiti teisės aktai, be to, J.

G. administracinio teisės pažeidimo byloje šios aplinkybės nebuvo ginčijamos, pati pardavėja patikrinimo metu parodė jos rankinėje maišelyje esančius tabako gaminius. Priimant Nutarimą nebuvo pažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 99–104) pareiškėjo R. B. prekybos įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas vertino, jog yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas: pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, turėtojas (b. l. 65). Bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2013 m. gegužės 8 d. pavedimu buvo atliktas planinis R. B. prekybos įmonės (parduotuvės „Rytas“) patikrinimas, kurio metu parduotuvėje buvo rasti 8 pakeliai cigarečių „Minsk Capital“, paženklinti baltarusiškomis banderolėmis. Parduotuvės ir sandėlių patalpos yra sujungtos, pašaliniai asmenys į parduotuvę patekti negali (b. l. 42-43). Byloje taip pat nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu J. G. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta 100 Lt bauda su 8 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ konfiskavimu (b. l. 70-71). Byloje ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad J. G. rankinėje, kuri buvo parduotuvės pagalbinėse patalpose, buvo rasti tabako gaminiai – 8 pakeliai cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktuose nustatytus pažeidimus, atitinkamai Departamento Nutarimas, kuriuo pareiškėjai už minėtus TKĮ pažeidimus paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundo teiginius, kad patikrinimą atlikę policijos pareigūnai neturėjo kompetencijos ir teisės, tikrindami pareiškėjo parduotuvę, reikalauti pateikti patikrinimui darbuotojos asmeninių daiktų, iš esmės atlikti jos kratą, teismas vertino, kaip pagrįstus: kaip matyti tiek iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 42, 43), tiek iš pardavėjos J. G. paaiškinimo (b. l. 50-51), cigaretės buvo rastos pardavėjai pareigūnų prašymu leidus apžiūrėti jos rankinę, kuri buvo parduotuvės patalpose, todėl nėra galima teigti policijos pareigūnus vykdžius asmens apžiūrą ar daiktų patikrinimą ATPK 268 straipsnio prasme.

Teismas rėmėsi Patikrinimo atlikimo taisyklių 31 punktu. Nepagrįstais laikyti ir skundo teiginiai, kad du atskiri subjektai negali būti pripažinti kaltais ir baudžiami už tų pačių cigarečių laikymą: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (2009 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Atsakydamas į skundo teiginius dėl pareiškėjo darbuotojo padaryto pažeidimo, dėl jo, t. y.

įmonės, kaltės, teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte.

Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pažymėta, jog aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės darbuotojo asmeninėje rankinėje rastus cigarečių pakelius įmonė laikė „prekybos tikslais“ nėra reikšminga: akcizinių prekių laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) AKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

Tuo pačiu pažymėta, jog skundo teiginiai, kad atsakovas negalėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota nagrinėjant skundus bylose dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, nėra pagrįsti: taikydamas TKĮ bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, atsakovas, atsižvelgdamas į ginčo faktines aplinkybes, gali atsižvelgti į teismų praktikoje suformuotus aiškinimus nagrinėjant bylas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, kuris daugeliu atveju iš esmės analogiškai reguliuoja prekybą kitos rūšies akcizinėmis prekėmis ir atsakomybę už jo pažeidimus, pažeidimų, tuo pačiu – elgdamasis korektiškai ir sąžiningai – ir nurodyti savo administraciniame akte minėtus teismų sprendimus, nors jie ir neturi precedento galios nagrinėjamu atveju.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 108–115), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento Nutarimą panaikinti; nesant teisinio pagrindo patenkinti reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje ir sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 1 000 Lt.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, ar Departamentas pardavėjos asmeninėje rankinėje laikomus tabako gaminius, turint omenyje ir jų kiekį, pagrįstai vertino, kaip pareiškėjo laikomus prekybos tikslais, o ne, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, kad tai pardavėjos asmeniniai daiktai, kuriuos ji pirko savo asmeninių poreikių patenkinimui. Pareiškėjas, vadovaudamasis asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principu, darbuotojų patikros prieš patenkant į prekybos patalpas neatlieka.

2) Teismas, savarankiškai nevertinęs ir nepasisakęs dėl pareiškėjo padaryto TKĮ nuostatų pažeidimo turinio, šį faktą tiesiogiai susiejęs su fizinio asmens patraukimu administracinėn atsakomybėn, neteisingai išnagrinėjo bylą ir padarė nepagrįstas išvadas. Nebuvo vertinta, ar nagrinėjamos bylos kontekste, pareiškėjas galėjo būti atsakingas už TKĮ pažeidimus, ar pardavėja veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir/ar interesais, pavedimu.

3) Nagrinėjamos bylos kontekste, atsakomybės pagal TKĮ nuostatas taikymas pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstas, nes TKĮ nenumato ūkio subjektų atsakomybės už privačių fizinių asmenų savarankiškus ir su juridiniu asmeniu nesusijusius teisės pažeidimus. Viešosios teisės teisinio reguliavimo pobūdis iš esmės nulemia tai, kad, kad šis teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, darnus, be dviprasmybių, jo taikymas ir aiškinimas negali būti plečiamasis.

4) Nagrinėjamos bylos kontekste, yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas teigti, kad pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, tam, kad TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui.

5) Skirtingai nei vertino teismas, skunde buvo keliams klausimas dėl negalėjimo remtis Nutarime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ne tik dėl to, kad joje taikytas Alkoholio kontrolės įstatymas, o dėl to, kad Nutarime nurodomų bylų ratio decidendti skiriasi nuo šios bylos.

6) Prašo papildomai ištirti, ar pareiškėjui skirta ekonominė sankcija atitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumą, proporcingumo principą, ar paskirta teisinga. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui paskirtos sankcijos dydis yra žlugdantis įmonės veiklą, nes sumokėjusi ją, įmonė iš esmės turės nutraukti veiklą, kadangi turimi finansiniai resursai bus nepakankami užtikrinti visų įsipareigojimų vykdymą, pareiškėjui bus panaikinta licencija prekiauti tabako gaminiais, kas lems tolesnės prekybos nuostolingumą, verslas žlugs. Pažymi, jog vietovėje, kurioje pareiškėjas vykdo veiklą, užimtumo situacija sudėtinga (susirasti darbą praktiškai neįmanoma), tad pareiškėjui turint atleisti darbuotojus, jie taps bedarbiais. Pažymi, jog pareiškėjas faktinių aplinkybių nustatymui ir tyrimui nekliudė, nustatyta, kad pardavėja veikė savarankiškai, 8 cigarečių pakelių vertė – 62,80 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjui skirta ekonominė sankcija akivaizdžiai neproporcingai didelė.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (b. l. 146–150), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia tapačius argumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismo sprendimas priimtas objektyviai įvertinus byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, yra motyvuotas, teisėtas, pagrįstas, atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat ir naujausią (remiasi 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013).

2) Pareiškėjas atsakingas už savo samdomus darbuotojus. TKĮ už šio įstatymo pažeidimą numato tiek juridinių, tiek fizinių asmenų atsakomybę, tad už tą patį TKĮ pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas ir fizinis, ir juridinis asmuo. Šiuo atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK normas buvo patraukta pardavėja, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės.

3) Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas neprašė sumažinti paskirtos baudos, toks prašymas teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui. Be to, pareiškėjas ginčija, nepripažįsta padaryto sudėtinio pažeidimo, nesigaili, tad tai šalina galimybę skirti mažesnę ekonominę sankciją nei TKĮ numatyta minimali. Atkreipia dėmesį, jog už tabako gaminių laikymą be banderolių gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Nutarimas dėl baudos skyrimo priimtas atsižvelgiant lengvinančias aplinkybes, padaryto pažeidimo pavojingumą, pobūdį, neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai, valstybės ūkiui ir finansinei sistemai, kitas bylai svarbias aplinkybes. Paskirta sankcija minimali. Ją mažinti netikslinga, nes taip ji neatitiktų savo paskirties (ne tik nubausti pažeidėją, bet ir vykdyti prevenciją), tikslų bei kitų ūkio subjektų interesų. Natūralu, kad paskirtos ekonominės sankcijos, subjektų, kuriems jos skirtos, veiklai, turi neigiamos finansinės įtakos, tačiau tai nėra pagrindas nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir jas sumažinti. Savo argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010; 2013 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1191/2013 ir 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje A261-1183/2013. Pažymi, kad, remiantis Konstitucinio Teismo praktika, mažesnės nei įstatyme nustatytos baudos skyrimas turi būti išimtis, teismas ją gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančios aplinkybėms, tai turi būti daroma itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės ir valstybės interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimą, skirta 10 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

TKĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius: be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (1 p.); be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (4 p.); jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs minėtų TKĮ nuostatų pažeidimą, atitinkamai Nutarimas, kuriuo pareiškėjui už tai paskirta 10 000 Lt ekonominė sankcija, yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo iš esmės nėra dėl to, kad atliekant patikrinimą pareiškėjo parduotuvėje pardavėjos rankinėje, buvusioje parduotuvės pagalbinėse patalpose, rastas maišelis, kuriame buvo 8 cigarečių „Minsk capital“ pakeliai, paženklinti baltarusiškomis banderolėmis.

Byloje taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-442-832/2013 J. G. (pardavėja, kuriuos rankinėje rasti 8 pakeliai cigarečių) pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta 100 Lt dydžio bauda su paimtų cigarečių – 8 vienetų pakelių „Minsk capital“ konfiskavimu, jas sunaikinant teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtame Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarime pažymėta, kad J. G. 2013 m. gegužės 8 d. 10.48 val. R. B. prekybos įmonės parduotuvėje „Rytas“, esančioje (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, rankinėje laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 8 vienetus cigarečių pakelių „Minsk Capital“ su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė 62,80 Lt, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, pakeisto 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-244, 31 punkto reikalavimus. ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Pardavėjos paaiškinimuose, tiek surašytame policijos pareigūnės (b. l. 14), tiek surašytame pačios J. G. (b. l. 13), nurodyta, kad aptariamas cigaretes ji įsigijo savo reikmėms patikrinimo dienos rytą, eidama į darbą iš nepažįstamo asmens. Cigaretes, kurias dukra turėjo parnešti namo, laikė savo asmeniniame rankinuke buitinėse patalpose, jų parduotuvėje nepardavinėjo.

Tai, kad aptariamos cigaretes pardavėja laikė savo reikmėms asmeninėje rankinėje, kad šios cigaretės, priklausančios pardavėjai neturi nieko bendro su parduotuvėje prekiaujamomis prekėmis, įmonės vadovas apie jas nieko nežinojo, jos yra pardavėjos nuosavybė, savo pareiškime (b. l. 12) nurodė ir įmonės vadovas R. B..

Apeliacinės instancijos teismo atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent Departamentas, kaip pažeidimą inkriminuoti institucija, turi pažeidimą neabejotinai įrodyti (žr., pvz., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006; 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Departamentas, nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių tai, kad laikydama 8 pakelius cigarečių savo rankinėje, esančioje ne parduotuvės prekybos salėje, o pagalbinėse patalpose, į kurias gali patekti personalas, ne pirkėjai, pardavėja veikė juridinio asmens naudai ar jo interesais.

Nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog pareiškėjui Nutarimu paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda.

Pasisakydamas dėl ekonominių sankcijų pagal AKĮ 34 straipsnio 1 dalį (kurios iš esmės analogiškos TKĮ 26 straipsnyje reglamentuojamoms ekonominėms sankcijoms) teisinės prigimties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį, jog įstatymo formuluotėmis ir joje vartojama sąvoka „baudžiami“, įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymu leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., mutatis mutandis, 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria yra nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas“, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal AKĮ procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgiant į tai, kad AKĮ 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) bendrosios dalies normas (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2928/2011; 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15–1056/2004).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog nagrinėjamu atveju, vien objektyvaus fakto (8 pakelių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis radimas pareiškėjo parduotuvės patalpose, pardavėjos rankinėjė, buvusioje pagalbinėse patalpose), nustatymo nepakanka tam, kad būtų konstatuotas pareiškėjo padarytas minėtų teisės normų pažeidimas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui už jo veiksmus buvo pritaikyta ekonominė sankcija, o pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės (lot. nulla poena sine culpa).

Departamentas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad rasti tabako gaminiai susiję su pareiškėjo vykdoma veikla. Nutarime nepagrįstai remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir sprendimais bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios, todėl tai nelaikytina argumentais, įrodymais pagrindžiančiais tai, jog pareiškėjas pagrįstai patrauktas atsakomybėn už aptariamus TKĮ pažeidimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis kokios susiklostė šioje byloje: 8 pakelius cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis radus pareiškėjo darbuotojos rankinėje, buvusioje ne prekybos salėje, o pagalbinėse parduotuvės patalpose, jos neslepiant, pardavėjai pačiai leidus pareigūnams ją patikrinti, nesant duomenų, kad įsigydama ir laikydama cigaretes pardavėja veikė pareiškėjo interesais, nesant pardavimo fakto, atsižvelgiant į rastų cigarečių kiekį, už šį pažeidimą taikytinos sankcijos dydį, nesant įrodymų, jog nors dalį objektyviosios pažeidimo pusės veiksmų atliko pareiškėjas ar tai buvo daroma jo vardu ar interesais, o priešingas išvadas grindžiant tik spėjimais ir prielaidomis, konstatuotina, jog Departamento Nutarimas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė aptariamas TKĮ nuostatas ir už tai jam skirta 10 000 Lt bauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, vertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl jo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant ir priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija prie bylos prijungė pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus, tačiau jų netiria ir dėl jų plačiau nepasisako, nes jie pateikti siekiant pagrįsti pareiškėjo finansinę būklę ir sumažinti Nutarimu paskirtą baudą, tuo tarpu aukščiau išdėstytais motyvais Nutarimą panaikinus nebėra reikšmingi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

pareiškėjo R. B. prekybos įmonės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. B. prekybos įmonės skundą tenkinti. Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. ATP2-99/13.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas