3K-7-144/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-7-349/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus, Algio Norkūno, Alvydo Pikelio ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ir atsakovo V. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams D. D., G. Ž., E. Š., J. M., V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika sunkiai sužalos sveikatą, atlyginimo dydžio bei procesinių palūkanų skaičiavimo momento nustatymą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių kelionės išlaidų į teismo posėdį priteisimą, taikymo.

Ieškovas nurodė, kad 2003 m. sausio 25 d. apie 20 val. atsakovai, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, panaudodami atsakovo V. S. netinkamai saugotą šaunamąjį ginklą, įsibrovė į V. L. butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. D. tyčia du kartus iš pistoleto iššovė į ieškovą, taip padarydamas šiam sunkų sveikatos sutrikimą – sužalojo plaučius, šonkaulį bei abiejų kojų šlaunis. Ieškovas dėl sužalojimo tapo iš dalies nedarbingas, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, žlugo jo planai dirbti Lietuvoje, įsteigti čia verslo įmonę; dėl sužalojimų kelis kartus buvo operuotas, ilgą laiką gydėsi ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo atlikti fiziškai sunkaus vairuotojo darbo; kad išlaikytų šeimą ir tris nepilnamečius vaikus, dvejiems metams išvyko dirbti į Airiją. Ieškinio padavimo metu taip pat negalėjo dirbti, todėl šeimoje vyravo įtampa. Ieškovas ieškinį grindė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, kuriuo atsakovai D. D., G. Ž., E. Š. ir J. M. nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už plėšimą (pagal skirtingas šį nusikaltimą kvalifikuojančias BK dalis); atsakovo V. S. veika dėl šaunamojo ginklo saugojimo taisyklių pažeidimo perkvalifikuota ir baudžiamoji byla dėl jo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. E. Š. suorganizavo nusikaltimą, D. D. ir G. Ž. įvykdė plėšimą (D. D. dukart iššovė į ieškovą, o G. Ž., panaudodamas ginklą, pagrobė svetimą turtą), o J. M. slėpė plėšimo metu pagrobtus daiktus. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 2007 m. liepos 11 d. iki visiško šio sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo D. D. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė ieškovui iš šio atsakovo 245,00 Lt ekspertizės išlaidų, iš ieškovo atsakovui E. Š. – 600 Lt atstovavimo ir į valstybės biudžetą – 36,77 Lt pašto išlaidų. Teismas, remdamasis įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje duomenimis, nurodė, kad už sunkaus kūno sužalojimo padarymą ieškovui nuteistas tik atsakovas D. D., todėl ieškovo pareikšti reikalavimai priteisti neturtinę žalą iš atsakovų G. Ž., E. Š., J. M., V. S. neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo D. D., atsižvelgęs į ieškovo patirtus sužalojimus, jų išliekamumą, šio atsakovo kaltę, taip pat į tai, kad jis prisipažino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. sausio 31 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš visų atsakovų 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1225 Lt ekspertizės išlaidų, penkių procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 2007 m. liepos 11 d. iki visiško šio sprendimo įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 800 Lt advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose apmokėti, priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 773,26 Lt žyminio mokesčio ir po 80,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, 2010 m. gegužės 3 d. vieną kartą nagrinėjusios šią bylą, nutartyje esančius išaiškinimus, kad bendrai žalos padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai, nagrinėjamoje byloje nurodė, jog visi atsakovai (D. D., G. Ž., E. Š., J. M. ir V. S.), savo veiksmais prisidėję prie žalos nukentėjusiam ieškovui atsiradimo, už šią žalą atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, įvertino tai, kad ieškovui sunkus sveikatos sužalojimas buvo padarytas tyčiniais brutaliais nusikalstamais atsakovų veiksmais, dėl šautinių žaizdų jis kentė didelį fizinį skausmą, iki nusikaltimo pabaigos kaltininkų buvo paliktas bejėgiškos būklės, be medicininės pagalbos; šalinant sužalojimo padarinius, jam buvo atliktos dvi operacijos, taikyta fizinė medicininė reabilitacija, neigiamus kūno sužalojimo padarinius ieškovas jaučia iki šiol, dėl šio sveikatos sužalojimo pakankamai jauno amžiaus (gimusio 1975 m.) asmeniui buvo apribota galimybė pasirinkti norimą dirbti darbą, žymiai pablogėjo gyvenimo kokybė, todėl priteisė ieškovui iš atsakovų 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei ekspertizės išlaidas.

Kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovai neatleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnis), o ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, atlyginant bylinėjimosi išlaidas valstybei, pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį šios išieškomos iš atsakovų proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio suma buvo 240 000 Lt, priteista 80 000 Lt, taigi ieškinys tenkintas 33,33 proc., todėl kolegija nustatė, kad žyminio mokesčio, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma buvo 1933,14 Lt, kuri priteistina valstybei solidariai iš visų atsakovų; iš atsakovų taip pat priteista žyminio mokesčio už ieškovo paduotą kasacinį skundą dalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 1933,14 Lt (CPK 96 straipsnis).

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai patyrė 236,16 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas – 167,09 Lt, iš viso 403,25 Lt, kurie taip pat priteisti valstybei iš atsakovų. Iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį, jam buvo priteistos advokato pagalbai apeliaciniame bei kasaciniame teisme apmokėti patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, atsiliepimų į juos esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį ir ieškinį tenkinti priteisiant 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki visiško šio sprendimo įvykdymo ir vykstant į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme patirtas kelionės išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė ieškinio pateikimo teismui momentą, t. y. tai, ar ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas atskiroje civilinėje byloje, ar nagrinėjant baudžiamąją bylą ir pripažinus nukentėjusiojo teisę reikšti civilinį ieškinį, nekeičia procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento. Kasatorius ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pateikė baudžiamojoje byloje 2005 m. balandžio 11 d., 2006 m. rugsėjo 8 d. teismo nuosprendžiu jam pripažinta teisė į civilinio ieškinio tenkinimą, tačiau, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, apskundus teismo nuosprendį apeliacine tvarka bei suėjus terminams kasaciniam skundui paduoti, kasatoriaus civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo nebuvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), todėl jis pakartotinai (2007 m. liepos 11 d.) kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Taigi procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas turėjo būti skaičiuojamas nuo pirmojo ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimo, o bylą nagrinėję teismai nemotyvavo, kodėl palūkanas skaičiavo nuo 2007 m. leipos 11 d., tik formaliai įvertino aplinkybes bei taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad atskira civilinė byla nebuvo pradėta nagrinėti dėl netinkamo teismo pareigų vykdymo – neperdavus ieškinio nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį.

2. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, nors konstatavo, kad kasatoriui sunkus sveikatos sužalojimas buvo padarytas tyčiniais brutaliais nusikalstamais atsakovų veiksmais, tačiau nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į žalą padariusių asmens tyčinę kaltę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius ir fizinius padarinius, į tai, jog atsakovai yra darbingo amžiaus asmenys.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepasisakė dėl kasatoriaus ir jo atstovo patirtų kelionės išlaidų į apeliacinės instancijos teismo posėdį, šias išlaidas patvirtinantys degalinės kvitai buvo pridėti byloje. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir teismų praktiką tokios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis ir turėjo būti priteistos kasatoriui (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. ir kt. v. UAB „Kauno Grūda“, bylos Nr. 2A-423-109/2010).

Kasaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo principo bei teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui 50 procentų nedarbingumas buvo konstatuotas tik terminuotam laikotarpiui ir iš esmės nukentėjusiojo nedarbingumą lėmė iki ieškovo sužalojimo patirtos traumos bei vaikystėje persirgtos ligos, į kaltininko turtinę padėtį (kasatorius yra 2 grupės invalidas, gaunantis 600 Lt pensiją) bei į tai, kad baudžiamoji byla dėl kasatoriaus buvo nutraukta.

2. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo atsakovų bendrus veiksmus ir bendrą kaltę dėl ieškovui atsiradusios žalos, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kasatorius nebuvo bendrininkas pagal BK 24 straipsnį, jis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis), o Šiaulių rajono apylinkės teismui kasatoriaus veiką perkvalifikavus pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla dėl šio asmens buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taisyklė, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Analogiškai apibūdinama atsakomybė už netinkamai laikytų šaunamojo ginklo, šaudmenų sukeltus sunkius padarinius, nurodant, kad tokiu atveju atsako juos sukėlęs asmuo. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam žala buvo padaryta kasatoriui pažeidus padidinto pavojaus šaltinio – ginklo saugojimo taisykles, tačiau pagal baudžiamosios bylos duomenis paties ieškovo elgesys matant ginkluotą užpuoliką ir jį puolant, esant peršautam pakartotinai smogiant užpuolikui į veidą, vertintinas kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas, sukėlęs sunkius padarinius (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas E. Š. atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasatoriaus V. P. reikalavimas priteisti procesines palūkanas nepagrįstas, nes CK 6.37 straipsnis taikytinas tik sutartiniams teisiniams santykiams. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytose normose nenustatytas palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą mokėjimas, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas negalėjo būti tenkinamas. Be to, ieškovas, teikdamas kasacinį skundą ir prašydamas pakeisti palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, keičia savo reikalavimą, o šio ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl palūkanų skaičiavimo pradžios nustatymo neteisingi. Procesinių palūkanų skaičiavimo momento pradžia neturėtų būti nustatoma atsižvelgiant tik į kreditoriaus interesus, atsakovui turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad, tik nevykdant pareigos atlyginti padarytą žalą nustatytu terminu, atsirastų pareiga mokėti palūkanas. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, padarė pagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Priteisus ieškovo prašomą visą neturtinės žalos atlyginimą, atsakovas negalėtų išgyventi ir tęsti studijų, todėl pagrįstai buvo atsižvelgta ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė procesinių palūkanų mokėjimo momentą, ieškinys atsakovui V. S., paduotas 2005 m. balandžio 11 d., buvo paliktas nenagrinėtas. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš esmės viršija teismų praktikoje nustatytą neturtinės žalos, atsiradusios sunkiai sužalojus sveikatą, dydžius. Be to, nebuvo atsižvelgta į kitas aplinkybes, kaip, pavyzdžiui, kaltininko turtinė padėtis, nukentėjusiojo nedarbingumą lėmusios aplinkybės, dėl nurodyto atsakovo nutraukta baudžiamoji byla.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo V. S. kasacinį skundą prašo jo netenkinti, tenkinti ieškovo kasacinį skundą ir pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, visiškai tenkinant ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Jis nurodo, kad jam žala buvo padaryta dėl visų atsakovų, veikusių bendrai, veiksmų, o ta aplinkybė, kad ne visi atsakovai bus pajėgūs atlyginti neturtinę žalą, neeliminuoja prievolės solidarumo esmės. Kasatoriaus argumentas, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis yra iš esmės didesnis nei nustatyta teismų praktikoje, yra nepagrįstas, nes iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose ratio decidendi sutampa su nagrinėjama byla, matyti, jog nenustatyta vienodo neturtinės žalos dydžio. Kasatoriaus argumentas, kad dėl jo baudžiamoji byla buvo nutraukta, todėl jis neatsako solidariai, yra pateiktas neteisingai aiškinant CK 6.279 straipsnį, o šio asmens atsakomybei taikytina speciali CK 6.270 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

1. Kasacinis teismas nagrinėja ieškovo V. P. ir atsakovo V. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnyje nustatyta:

„1. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

2. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio).

3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, pripažįsta, kad yra CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ginčo sprendimui taikytinų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Minėta, kad šioje byloje neturtinę žalą prašoma priteisti iš visų atsakovų – D. D., G. Ž., E. Š., J. M. ir V. S. – solidariai. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu atsakovai D. D., G. Ž., E. Š. ir J. M. nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už plėšimą; atsakovo V. S. veika dėl šaunamojo ginklo saugojimo taisyklių pažeidimo perkvalifikuota ir baudžiamoji byla dėl jo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. P. dėl įvykdyto plėšimo padaryta neturtinė žala. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-616/2006 nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys V. S. paliktas nenagrinėtas, o dėl kitų nuteistųjų (atsakovų D. D., G. Ž., E. Š. ir J. M.) nukentėjusiajam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. P. savo reikalavimą grindė Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsako solidariai, bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą.

Kasatorius V. S. skundo dalį dėl jo ir kitų atsakovų solidariosios atsakomybės grindžia jo ir kitų atsakovų bendrų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp šio atsakovo veiksmų su atsiradusia žala nebuvimu.

4. Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau kaip vienas asmuo. Pagal bendrąją Civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą principu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma dėl solidariosios pareigos.

Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Civilinio kodekso 6.270 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, o šio straipsnio 3 dalis yra skirta specialiesiems atvejams. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pirmiau nurodytoje normoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, jog ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio „Pareiga atlyginti padarytą žalą“ 2 dalyje nustatyta: „Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“

Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves, inter alia žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Įtvirtinant šį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Konstitucinis teisingumo principas suponuoja ir tai, kad žalą paprastai turi atlyginti ją padaręs asmuo arba už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Nagrinėjamoje byloje žala ieškovui buvo padaryta todėl, kad atsakovas V. S. (kasatorius) pažeidė didesnio pavojaus šaltinio – ginklo saugojimo taisykles, jam priklausančiu ginklu pasinaudojo kiti asmenys (kiti nagrinėjamos bylos atsakovai), kurie, pasinaudodami minėtu ginklu, įvykdė plėšimą, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Tarp šio atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio, jo kaltės dalis, lyginant su kitais atsakovais, padariniams maža, patys veiksmai nutolę nuo padarinių. Taikant CK 6.279 straipsnyje įtvirtintus solidariosios atsakomybės principus ir žalą priteisiant iš visų atsakovų solidariai, nebūtų galima atsižvelgti į šio atsakovo kaltės laipsnį, teismui nelieka galimybės objektyviai įvertinti atsakomybės individualizavimui reikšmingus faktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato regreso teisę – atlyginęs žalą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnį pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Tačiau kasacinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonių ar CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta žalą atlyginusio asmens regreso teisė yra pakankama prielaida atsakomybei individualizuoti, kai tokio žalą atlyginusio asmens veiksmai nėra bendri su kitais žalą padariusiais asmenimis ir nėra tiesiogiai susiję su kitų asmenų veiksmų pasekmėmis. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, koks įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 3 dalyje, galimos situacijos, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, dėl neatsargumo netekęs valdymo, turėtų atlyginti kitų asmenų tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą pilnai, o šių asmenų nemokumo atveju jo regreso teisė apskritai liktų neįgyvendinta. Dėl to išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar toks reguliavimas neprieštarauja konstituciniam teisingumo principui bei ar tai nereiškia, kad teismo galimybės vykdyti teisingumą yra apribotos.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui susidaro prielaidos atsirasti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą sumažėja arba gali tapti neįmanomos, dar ir dėl to, kad teismas netenka galimybės atsižvelgti į Civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, leidžiančias mažinti atlygintinos žalos dydį.

6. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). Vienu iš bendrųjų teisės principų yra proporcingumo principas, pagal kurį taikomos teisinės priemonės turi būti tinkamos tikslams pasiekti ir neperžengti būtinumo ribų. Nors šis principas expressis verbis neįvardytas Konstitucijoje, konstitucinėje jurisprudencijoje, jis laikomas privalomu teisinės valstybės požymiu (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. vasario 13 d. nutarimai).

Konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimas). Išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis solidariąją didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą su šį šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu, neprieštarauja konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, nes teismui nebelieka galimybės individualizuoti atsakomybę pagal kaltės laipsnį, t. y. atsakovui, neužtikrinusiam tinkamo ginklo saugojimo, pagal solidariosios atsakomybės principą taikytina atsakomybė tokia pačia apimtimi kaip ir kitiems nuteistiesiems (atsakovams) ir šiam atsakovui tenka neproporcingai didelė atsakomybė. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, taikant solidariosios atsakomybės principą, galimos situacijos, kai asmeniui, dėl neatsargių veiksmų praradus didesnio pavojaus šaltinį, gali tekti visiškai atlyginti kitų asmenų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, jeigu pastarųjų turtinė padėtis būtų tokia, jog vykdymo procese iš šių asmenų nebūtų galimas išieškojimo vykdymas, nors reali žala būtų padaryta būtent tokių asmenų veiksmais.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis imperatyvas atlyginti materialinę ir moralinę žalą yra neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos už padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad nustatomos poveikio priemonės turi atitikti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, garantuoti asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Dėl to išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas jokių išlygų neturintis teisinis reguliavimas, nustatantis solidariąją didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą su šį šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu, kai žala nukentėjusiam asmeniui atsirado dėl tiesioginių didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens veiksmų, nepažeidžia žalos atlyginimo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiojo interesas reikalauti ir gauti žalos atlyginimą vienodai iš visų su žalos atsiradimu susijusių asmenų (tiek iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusių asmenų, tiek iš paties valdytojo) eliminuoja galimybę teismui įvertinti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų reikšmę bei jo kaltės laipsnį dėl atsiradusių padarinių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar CK 6.270 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu dėl šio šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Sustabdyti civilinės bylos Nr. 3K-7-349/2011 nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Gintaras Goda

Antanas Klimavičius

Algis Norkūnas

Alvydas Pikelis

Sigita Rudėnaitė