AS-114-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-114-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04247-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD) 2014 m. rugpjūčio 5 d. (2014 m. rugsėjo 5 d.) sprendimą Nr. 2S-4592;

2) įpareigoti KD parengti atitinkamą įsakymą dėl sąlygų sudarymo naudotis šaldytuvu bei mikrobangų krosnele Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime;

3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KD, 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė ir prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą, kadangi šiuo metu jis jokių piniginių lėšų ar kitokio asmeninio turto neturi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi (b. l. 16-17) pareiškėjo V. K. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir nustatė terminą iki 2014 m. spalio 31 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą originalą.

2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. K. pranešimas, kad pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti neturi, todėl vėl prašo teismo atleisti jį nuo žyminio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 22-23) pareiškėjo V. K. skundą dėl dalies reikalavimų – panaikinti KD 2014 m. rugpjūčio 5 d. (2014 m. rugsėjo 5 d.) sprendimą Nr. 2S-4592, laikė nepaduotu. Pareiškėjo skundo reikalavimus dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo KD atlikti veiksmus priėmė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad atsižvelgiant į 2014 m. spalio 13 d. nutartyje išdėstytus motyvus, pakartotinai pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio atleidimo nespręstinas. Kadangi iki teismo nustatytos dienos, t. y. iki 2014 m. spalio 31 d. pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundas dėl dalies reikalavimų – panaikinti Kalėjimų departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. (2014 m. rugsėjo 5 d.) sprendimą Nr. 2S-4592, laikytinas nepaduotu.

Pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., skundai dėl žalos atlyginimo neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos KD, ir įpareigojimo KD atlikti veiksmus, priimtini.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 31-32), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Nurodo, kad kartu su skundu teismui pateikė objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jo finansinė padėtis sunki. Pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartyje šis skundo trūkumas (nesumokėtas žyminis mokestis) nebuvo nurodytas. Dėl teismo argumento, jog jis piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, nurodo, kad įpareigodamas sumokėti žyminį mokestį teismas jį pastatė į beviltišką padėtį, nes pinigų jis neturi ir tai pagrindė. Pažymi, kad į teismą kreipėsi dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, siekdamas apginti savo teises, įstatymo nustatyta tvarka. Skundas nėra iš ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 2 dalių kategorijų, kuriomis galima būtų piktnaudžiauti. Skundžiama nutartis šališka, neteisinga, nepagrįsta, neteisėta, jo skundas turi būti priimtas nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl dalies reikalavimų – panaikinti KD 2014 m. rugpjūčio 5 d. (2014 m. rugsėjo 5 d.) sprendimą Nr. 2S-4592, laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. spalio 31 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą originalą. Nutartis motyvuota tuo, jog „Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2013 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 18 skundų, 2014 metais jau 22 skundus, todėl tai leidžia teigti, kad V. K. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigotinas pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį 100 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjui išaiškintina, jog nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio, skundo reikalavimai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bus laikomi nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui.“.

Pareiškėjas nustatytu terminu nurodyto skundo trūkumo nepašalino – pateikė pranešimą, kad neturi pajamų ir negali sumokėti žyminio mokesčio, toks reikalavimas nepagrįstas ir neįmanomas, prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios padėties.

Teismas, atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 13 d. nutartyje išdėstytus motyvus, pakartotinai pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nesprendė ir pareiškėjui iki 2014 m. spalio 31 d. skundo trūkumų nepašalinus, skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti KD sprendimą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad ABTĮ 38, 39 straipsniuose už skundo padavimą administraciniam teismui numatytas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.). Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 41 str.).

Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį – ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymų garantuojama asmenims teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise; turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006; 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-204-492/2015).

Kaip nagrinėjamoje byloje nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas V. K. vien 2014 m. rugsėjo mėnesį (mėnesį, kurį paduotas ir skundas šioje byloje) su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 4 kartus, rugpjūčio mėnesį – taip pat 4 kartus. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą dažnai kreipiasi su skundais dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (paprastai – laisvės atėmimo įstaigų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo, taip pat dėl šių subjektų priimtų sprendimų panaikinimo. Patikrinus ankstesnių bylų, 2014 metais iki 2014 m. lapkričio 7 d. išnagrinėtų pagal pareiškėjo pateiktus skundus rezultatus, matyti, kad iš 7 per šį laikotarpį Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtų skundų, 6 buvo atmesti, 1 patenkintas iš dalies. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei vieną kartą per mėnesį ir didžioji dalis jo pateikiamų skundų teismo įvertinami kaip nepriimtini ar nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, jog šioje byloje pareiškėjas, skundo reikalavimu, kuris laikytas nepaduotu, prašė panaikinti KD sprendimą, kuriuo KD atsakė į pareiškėjo skundo dalį dėl nesudarytų sąlygų naudotis šaldymo įrenginiu. Atsižvelgiant į tai, jog teismas priėmė skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo KD parengti atitinkamą įsakymą dėl sąlygų sudarymo naudotis šaldytuvu bei mikrobangų krosnele Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, darytina išvada, jog pareiškėjo galimai pažeistos teisės, teismui tenkinus pareiškėjo skundą, būtų apgintos, nepaisant skundo reikalavimo dėl KD sprendimo panaikinimo laikymo nepaduotu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės pagrįstai buvo pripažintas asmeniu, piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise, ir įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą. Atitinkamai pareiškėjui per teismo nustatytą terminą (iki 2014 m. spalio 31 d.) įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdžius, t. y. teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti KD sprendimą pagrįstai laikyta nepaduota.

Dėl nurodytų priežasčių, nagrinėta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas