A-492-1116-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1116/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02910-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. J. 2013 m. liepos 29 d. padavė skundą, kurį patikslino, Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 1-3, 19-21), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. atsakymą Nr. 48SD-(14.48.104.)-3812 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Žemės tvarkymo departamento direktoriaus, atliekančio NŽT direktoriaus funkcijas, 2013 m. liepos 8 d. atsakymą Nr. lSS-(7.5)-1437 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjos atsisakymą nuo teisės į suprojektuotus žemės sklypus Nr. 1094-1, Nr. 1094-2, Nr. 1096-1, Nr. 1096-2; 4) įpareigoti atsakovą suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą kitoje vietoje.

Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. gavo Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. kvietimą Nr. U5-376 dėl žemės sklypų ribų ženklinimo, kuriuo pareiškėja buvo pakviesta atvykti ir dalyvauti suprojektuotų žemės sklypų ženklinimo darbuose kaip pretendentė į žemės sklypus. Pareiškėja 2012 m. spalio 2 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą (reg. Nr. 48FP-5093), kuriame nurodė, kad būdama 7 ir 8 grupės pretendentė atsisako teisės į suprojektuotus žemės sklypus Nr. 1094-1, Nr. 1094-2, Nr. 1096-1, Nr. 1096-2, nes jie yra pelkėje, jų negalima naudoti kaip žemės sklypų.

Prašė, esant galimybei, suprojektuoti žemės sklypą kitoje vietoje. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013 m. gegužės 20 d. atsakymu Nr. 48SD-(14.48.104.)-3812 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjos prašymo netenkino. Atsakyme nurodė, kad žemės sklypai Nr. 1094-1, Nr. 1094-2, Nr. 1096-1, Nr. 1096-2 suprojektuoti pagal Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806.

Atsakyme taip pat nurodė žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo teisinį reguliavimą. Nurodė, kad pareiškėja sutiko su projektuojamais žemės sklypais, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir viešo svarstymo metu, kuris vyko 2010 m. birželio mėn. 7–18 dienomis, nepateikė jokių pasiūlymų ar pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų, taip pat pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, jeigu pretendento pasiūlymai arba pastabos yra nepagrįstos. Pareiškėja su tokiais argumentais nesutiko, aiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, pateikdamas tokį atsakymą, pažeidė žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d.

įsakymo Nr. 3D-928 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 3 punktą. Be to, žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 43 punkte nurodyta: „Jeigu po žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentas atsisako žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo.

Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kuria buvo patvirtinti akte nurodytiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentą iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo“. Vadovaudamasi minėtomis teisės normomis pareiškėja 2013 m. birželio 10 d. pateikė NŽT prašymą įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą suprojektuoti žemės sklypą (sklypus) kitoje vietoje ir vykdyti sprendimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2013 m. liepos 9 d. gavo Žemės tvarkymo departamento direktoriaus, atliekančio NŽT direktoriaus funkcijas, 2013 m. liepos 8 d. atsakymą Nr. 1 SS-(7.5)-1437 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame pareiškėjai buvo nurodyta, kad remiantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis nėra galimybės atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, jeigu pretendento pasiūlymai arba pretenzijos yra nepagrįstos. Su šiuo atsakymu taip pat nesutiko, nes jis yra grindžiamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 (toliau – Metodika), dėl to yra neteisėtas. Mano, kad šio ginčo atveju reikia vadovautis Metodikos redakcijos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 31 d., 43 punkto nuostatomis.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 27-30), prašydamas pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja skundžia institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, sprendimus, kuriais institucija iš esmės neleidžia pareiškėjai atsisakyti suprojektuotų žemės sklypų ir projektuoti juos kitoje vietoje. Mano, kad skundžiami institucijos raštai yra pagrįsti, motyvuoti, nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjos atžvilgiu vyko pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tvirtino, kad pareiškėja nepateikia skunde jokių teisinių argumentų, kodėl apskritai turėtų būti tenkinamas jos skundas, tiesiog ji nesutinka, kad projektavimo darbai vyko vadovaujantis Metodika.

Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą tenkinti jos atsisakymą nuo teisės į suprojektuotus 4 žemės sklypus Nr. 1094-1, Nr. 1094-2, Nr. 1096-1, Nr. 1096-2, nors apskritai neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja atsisako žemės sklypo Nr. 1096-2, kai nei pareiškėjos 2012 m. spalio 2 d. prašyme, nei skundžiamuose institucijos raštuose apie šį sklypą nekalbama. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 patvirtino Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribas, plotą laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašą.

Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, pareiškėjai suprojektuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 1096-1, 1096-2, M. B., kurios turto perėmėja yra pareiškėja, suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Nr. 1094-1 ir Nr. 1094-2. Minėtų žemės sklypų ribas pareiškėja suderino 2007 m. birželio 11 d., 2007 m. rugsėjo 18 d., 2007 m. lapkričio 21 d., pasirašydama žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žeme žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas).

Atsakovas vadovaujasi Metodikos (redakcijos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 31 d.), 35–36 punktais, 37–38 punktais, 86–87 punktais. Nurodė, kad pareiškėja Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8-eilės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką Pagirių kadastro vietovėje, susirinkimų, vykusių 2007 m. birželio 11 d. ir 2007 m. rugsėjo 18 d., metu pasirinko žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 136. Laisvos žemės fondo žemės žiniaraštyje, patvirtintame minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d.

įsakymu Nr. 2.3-9220-41, nurodyta, kad laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 136 sudaro kitos žemės naudmenos, t. y. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 136 nebuvo žemės ūkio naudmenų. NŽT neturi duomenų apie tai, kad pareiškėja dėl suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų Nr. 1094-1, Nr. 1094-2 ir Nr. 1096-1 Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu būtų pareiškusi savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu. Nuosavybės teisių atkūrimas, projektavimo darbai vyksta už valstybės lėšas, dėl pareiškėjos visi projektavimo darbai atlikti vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis procedūromis, pareiškėja savo norus ir reikalavimus skunde grindžia visiškai nemotyvuodama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 158-163) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nebenori sklypų (pagal jos pirminį prašymą Nr. 1094-1, 1094-2, 1096-1), kurie po atitinkamų svarstymo procedūrų pareiškėjai buvo suprojektuoti ir patvirtinti NŽT 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Pareiškėja neginčija aplinkybių, kad su ja sklypai buvo derinami pasirašytinai, kad ji dalyvavo susirinkimuose ir pastabų ar pretenzijų nereiškė. Pareiškėja savo teisę atsisakyti suprojektuotų sklypų grindžia žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 3 punktu.

Teismas nurodė, kad minėtas įsakymas įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d., jo 2 punkte nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu yra patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, tai reiškia, kad įvyko visi pretendentų (pagal nustatytą eiliškumą) susirinkimai, su pretendentais sklypai yra suderinti ir dėl to projektas patvirtintas. Pareiškėja prašymą, kad atsisako būti pretendente pagal 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu patvirtintą projektą, pateikė tik 2012 m. spalio 2 d., žemės reformos projekto neginčija. Teismas sprendė, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, jo nenuginčijus, pretendentui reikalauti suprojektuoti sklypą kitoje vietoje, ko iš esmės ir siekia pareiškėja. Suformavus žemės sklypą, kaip nurodyta Metodikos 101 ir 102, kituose punktuose, prasideda jau kitos procedūros, kurias reglamentuoja Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 104, 105, 107, 111, 112, 113, 119 ir kiti punktai, o 123 punkte nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui per 30 dienų. Piliečiai yra kviečiami dalyvauti sprendimų priėmimo procedūroje, ir nors Tvarkoje nenumatyta, tačiau tokiu atveju, jeigu nepageidauja sklypo, kuris skiriamas, gali jo atsisakyti.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimų panaikinti skundžiamus aktus, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjos atsisakymą nuo teisės į suprojektuotus žemės sklypus Nr. 1094-1, Nr. 1094-2, Nr. 1096-1, Nr. 1096-2. Be to, pažymėta, kad pareiškėja 2012 m. spalio 2 d. prašymu atsisakė tik sklypų Nr. 1094-1, 1094-2 ir 1096-1, taip pat netenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovą suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą kitoje vietoje.

III. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 167-169), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja teigia, kad sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu ir kuo remiantis valstybė priverstinai gali įpareigoti asmenį priimti nuosavybėn suformuotą nekilnojamąjį turtą, jeigu asmuo nesutinka jo priimti. Mano, kad valstybė neturi teisės įpareigoti pareiškėją priimti minėtą turtą. Pažymi, kad teisė atkurti nuosavybės teises apeliantei buvo pripažinta dar 2000 m. kovo 23 d., todėl mano, kad ginčo atveju turėtų būti vadovaujamasi 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos metodikos, kuri numato teisę pretendento teisę atsisakyti žemės sklypo ženklinimo ar pakeisti suprojektuoto sklypo ribas arba vieta, o ne vėlesnės redakcijos metodikos, nuostatomis, kuriomis rėmėsi teismas.

NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 176-178), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

NŽT nurodo, kad Metodikos, galiojusios iki 2012 m. sausio 1 d., nuostatos taikomos iki projekto patvirtinimo. Mano, kad apeliantė nepagrįstai sutapatina atsisakymą priimti nuosavybėn suformuotą nekilnojamąjį turtą ir norą gauti šį turtą kitoje vietoje. Pažymi, kad apeliantei buvo sudaryta galimybė susipažinti su esamomis žemės naudmenomis, galimybė pasirinkti žemės sklypus, ką ji ir padarė, galimybė pateikti pastabas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisė ginčyti patvirtinto žemėtvarkos projekto dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai suprojektuoto žemės sklypo atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-Ū(14.48.2.)-1806, šiuo projektu pareiškėjai buvo suprojektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypai Nr. 1094-1, 0,76 ha ploto, žemės ūkio paskirties, Nr. 1094-2, 0,55 ha ploto, žemės ūkio paskirties, Nr. 1096-1, 0,76 ha ploto, miškų ūkio paskirties, Nr. 1096-2, 0,59 ha ploto, žemės ūkio paskirties.

Pareiškėja, gavusi kvietimą dalyvauti suprojektuotų sklypų ženklinimo darbuose, 2012 m. spalio 2 d. prašymu kreipėsi į atsakovą NŽT Vilniaus rajono skyrių. Pareiškėja nurodė, kad atsisako dalyvauti jai suprojektuotų žemės sklypų ženklinime, nes nuo prašymo atkurti nuosavybės teises praėjo daug metų ir žemės sklypai Nr. 1094-1, 1094-2 ir 1096-1 virto pelke. Pareiškėja prašė, esant galimybei, suprojektuoti vieną žemės sklypą kitoje vietoje.

Atsakovas, 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-3812 „Dėl prašymo nagrinėjimo” netenkindamas pareiškėjos prašymo, nurodė, kad šiuos sklypus pasirinko pati pareiškėja 2007 m., tai patvirtina jos parašai Pagirių kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo žiniaraštyje, pastabų iki projekto patvirtinimo ji nereiškė, pareiškėjos pretenzijų nepripažino pagrįstomis.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. birželio 10 d. skundą, 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1437 „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 patvirtino Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribas, plotą, laisvos žemės fondo plotų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašą. Pareiškėja žemės sklypus Nr. 1094-1, 1094-2 ir 1096-1 pasirinko žemės plote Nr. 136, kurį sudaro kitos žemės naudmenos, tame plote nebuvo žemės ūkio naudmenų, todėl pareiškėjos argumentą, kad žemės plotai tapo pelke, laikė nepagrįstu. Per projekto svarstymo laikotarpį pareiškėja pretenzijų nereiškė, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-Ū(14.48.2.)-1806, kuriuo buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė padaręs išvadą, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės po žemės reformos projekto patvirtinimo, jo nenuginčijus, pretendentui reikalauti suprojektuoti žemės sklypą kitoje vietoje. Nurodė, kad žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d., jo 2 punkte nustatyta sąlyga, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pareiškėja pretenzijas pareiškė po žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

Dėl pareiškėjos teisėtų interesų gynimo

Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindė argumentu dėl netinkamo teisės taikymo byloje, nurodė, kad atsakovas privalėjo kilusį ginčą nagrinėti remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 43 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012 m. sausio 12 dienos, kuri numatė, kad pretendentui po žemėtvarkos projekto patvirtinimo atsisakius žemės sklypo ženklinimo arba pageidaujant iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo.

Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kuria buvo patvirtinti akte nurodytiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentą iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo. Apeliantė teigia, kad tokią Metodikos taikymo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d.

įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo 2 punktas, kuris įtvirtino, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką.

Pareiškėja teigė, kad suformuotų žemės sklypų 1094-1, Nr. 1094-2, Nr. 1096-1, Nr. 1096-2 negalima panaudoti pagal paskirtį, nes šiuo metu jie yra atsidūrę pelkėje. Atsakovas pastarosios aplinkybės neginčijo, tokį faktą paneigiančių duomenų į bylą neteikė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl Metodikos 43 punkto nuostatų, kurios galiojo iki 2012 m. sausio 1 d. taikymo sprendžiant kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-Ū(14.48.2.)-1806, o pareiškėja pretenzijas pareiškė po žemėtvarkos projekto patvirtinimo, gavusi kvietimą dalyvauti suprojektuotų sklypų ženklinimo darbuose. Ginčo dėl pastarosios aplinkybės byloje nėra. Apeliantės nurodomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 2 punktas ankstesnės redakcijos Metodikos taikymą numatė tik tais atvejais, kai nėra baigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros. Nagrinėjamu atveju žemėtvarkos projektas jau yra patvirtintas, todėl tolesni žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai – suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimas vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimas ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimas (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas), atliekami vadovaujantis aktualiomis Metodikos nuostatomis. Tai reiškia, kad atsakovas pareiškėjos prašymą privalėjo išnagrinėti atsižvelgdamas į galiojančios Metodikos bei kitų teisės aktų – Žemės reformos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei kt. reikalavimus.

Dėl atsakovo pareigos išnagrinėti pretendento prašymus

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pareiškėjos 2012 m. spalio 2 d. prašymas patenka į kategoriją skundų dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės perdavimo neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis, taigi atsakovas turėjo pareigą jį nagrinėti ir priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis (VAĮ 2 str. 11 d., 3 str., 8 str.).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsikirsdamas į skundą teigė, kad pareiškėjos prašymo netenkino, nes jos pastabos nepagrįstos, rėmėsi aktualios redakcijos Žemės žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 101 punktu, kuris nustato, kad pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo.

Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių, bei vadovaudamasis Metodikos 102 punktu, kuris numato, kad pretendentui per šios Metodikos 101 punkte nustatytą terminą pateikus pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikštos pagrįstos pastabos.

Kai pastabos atmetamos, žemėtvarkos skyrius paveda projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Apie priimtą sprendimą žemėtvarkos skyrius informuoja pretendentą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo argumentams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant Metodikos 102 straipsnyje nustatytos procedūros pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, teikti pastabas dėl suprojektuoto žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis neriboja jo teisės teikti skundą dėl suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės perdavimui neatlygintinai naudotis dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų neatitikties, nesieja tokio skundo pateikimo galimybės su žemės sklypo paženklinimu, taigi atsakovas privalėjo išnagrinėti pretendentės prašymą ta apimtimi, kuria buvo skundžiamasi.

Pareiškėja tiek prašyme atsakovui, tiek viso administracinės bylos proceso metu teigė, kad suformuotais žemės sklypais ji negalės naudotis pagal nustatytą paskirtį, nes sklypai yra užpelkėję. Pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad ji buvo pasirinkusi šiuos sklypus, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiasi labai ilgai, išvados buvo parengtos dar 2000 m., ir situacija iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo pasikeitė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos 2012 m. spalio 2 d. prašymą, tų faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos dėl sklypų užpelkėjimo, o tuo pačiu ir dėl galimybės naudoti juos pagal patvirtintame žemėtvarkos projekte nustatytą paskirtį, apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai buvo suprojektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypai Nr. 1094-1, 0,76 ha ploto, žemės ūkio paskirties, Nr. 1094-2, 0,55 ha ploto, žemės ūkio paskirties, Nr. 1096-1, 0,76 ha ploto, miškų ūkio paskirties, Nr. 1096-2, 0,59 ha ploto, žemės ūkio paskirties. Teisėjų kolegija atsakovo argumentų, kad pareiškėjos buvo pasirinkti žemės sklypai Nr. 1094-1, 1094-2 ir 1096-1 žemės plote Nr. 136, kurį sudaro kitos žemės naudmenos, tame plote nebuvo žemės ūkio naudmenų, nepripažįsta reikšmingais, nes suprojektuotiems žemės sklypams buvo nustatyta žemės bei miškų ūkio paskirtis, pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkuriamos į buvusią žemės ūkio paskirties žemę, tai nulėmė neatlygintinai nuosavybės perduodamos žemės vertę.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Tokie patys reikalavimai projektuojamiems sklypams įtvirtinti ir aktualios redakcijos Metodikos 43 punkte – žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį turi būti sudarytos palankios sąlygos. Metodikos 39.5 punkte įtvirtinta, kad projekto autorius, užbaigęs žemės sklypų projektavimą, žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte turi nurodyti pretendentus, kuriems laisvos fondo žemės neliko arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta. Taigi pretendento interesus gauti žemės sklypą, kuris būtų naudojamas palankiomis sąlygomis pagal paskirtį gina tiek Žemės reformos įstatymas, tiek Metodika, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, turėjo ištirti nurodytas aplinkybes, susijusias su jos galimybe naudoti palankiomis sąlygomis naudoti žemės sklypus pagal nustatytą paskirtį, ir priimdamas administracinį sprendimą, pagrįsti jį objektyvių duomenų analize, kuria būtų paneigti nurodomi faktai dėl kliūčių naudoti suprojektuotus sklypus pagal paskirtį.

Aptariamai atsakovo pareigai įvertinti suprojektuotų žemės sklypų atitikimą imperatyviems Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies reikalavimams ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėja nėra skundusi atsakovo veiksmų projekto rengimo metu ar nėra skundusi administracinio akto, kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Visais atvejais už Žemės reformos įstatyme nustatytų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą atsakomybė tenka kompetentingai institucijai, jos pareigą spręsti dėl to kilusius ginčus nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad atsakovas priėmė administracinį sprendimą neištyręs visų reikšmingų aplinkybių, todėl jis yra objektyviai nepagrįstas ir naikintinas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o pareiškėjos 2012 m. spalio 2 d. prašymas grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo. Dėl tų pačių priežasčių naikintinas ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtas administracinis sprendimas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų byloje aplinkybių, netinkamai taikė ginčo teisius santykius reglamentuojančias Žemės reformos įstatymo materialiąsias ir proceso teisės normas, todėl tenkinant pareiškėjos apeliacinį skundą iš dalies, sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas panaikinti administracinius sprendimus, išdėstytus atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-3812 „Dėl prašymo nagrinėjimo” ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 8 d. rašte Nr. lSS-(7.5)-1437 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir pareiškėjos S. J. skundą tenkinant iš dalies, šiuos sprendimus panaikinant ir įpareigojant atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. spalio 2 d. prašymą iš naujo (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą patekinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas panaikinti administracinius sprendimus, išdėstytus atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-3812 „Dėl prašymo nagrinėjimo” ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 8 d. rašte Nr. lSS-(7.5)-1437 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir pareiškėjos S. J. skundą iš dalies tenkinti: panaikinti administracinius sprendimus, išdėstytus atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-3812 „Dėl prašymo nagrinėjimo” ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 8 d. rašte Nr. lSS-(7.5)-1437 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir perduoti pareiškėjos S. J. 2012 m. spalio 2 d. prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui iš naujo nagrinėti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė