AS-909-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-909-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02111-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Aušros žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aušros žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Aušros žemės ūkio bendrovė (toliau – ir pareiškėjas, Aušros ŽŪB) 2015 m. balandžio 7 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2015 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (1.1.4) S-220 bei pripažinti, kad įrašas, esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 35/10906, 4 dalyje „Nuosavybė: 4.1 Nuosavybės teisė savininkas Lietuvos Respublika, a.k. l11105555” yra neteisingas; pripažinti, kad įrašas, esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 35/10906, 6 dalyje „Kitos daiktinės teisės: 6.1 Turto patikėjimo teise Patikėtinis; M. M. kolūkis” yra neteisingas; pripažinti, kad nekilnojamojo turto-malūno, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašas Nr. 35/10906, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Aušros žemės ūkio bendrovė.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, argumentuodamas, kad skundą pateikė 2015 m. vasario 13 d. per VĮ Registrų centrą registruotu laišku. VĮ Registrų centras skundą gavo 2015 m. vasario 17 d. Praėjus mėnesiui pradėjo domėtis, kodėl skundas nėra gautas teisme, sužinojo, kad skundo VĮ Registrų centras teismui neišsiuntė. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu persiųsti skundą teismui arba grąžinti. Atsakovas skundą grąžino pareiškėjui ir pastarasis nedelsdamas pateikė jį teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Aušros žemės ūkio bendrovės prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti bei atsisakė skundą priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. skundas, adresuotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, VĮ Registrų centre gautas 2015 m. vasario 18 d. Prie skundo nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kada pareiškėjas gavo skundžiamą sprendimą, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui vėliausiai apie skundžiamą sprendimą tapo žinoma 2015 m. vasario 18 d., kai VĮ Registrų centras gavo skundą. Advokatas VĮ Registrų centrui tik 2015 m. kovo 25 d. pateikė prašymą kaip galima greičiau skundą su priedais persiųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba grąžinti advokatui. Iš prie skundo pridėto VĮ Registrų centro 2015 m. balandžio 1 d. rašto matyti, kad dokumentai buvo grąžinti advokatui R. G..

Teismas pabrėžė, kad skundžiamame VĮ Registrų centro sprendime aiškiai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, išvardintas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas.

Teismas akcentavo, kad aplinkybė, sutrukdžiusi pareiškėjui laiku pateikti skundą, siejama su pareiškėjo advokato klaida, skundą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pateikiant VĮ Registrų centrui bei nepagrįstai ilgai (t. y. 1 mėnesį) nesidomint, ar VĮ Registrų centras skundą gavo bei ar jį persiuntė teismui. Pažymėjo, jog pareiškėjui atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Teismas advokato neatidumą ar nerūpestingumą, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikė paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu.

III. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 2 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą pateikė laiku, t. y. 2015 m. vasario 13 d. registruotu laišku, vasario 14, 15 16 dienos buvo nedarbo dienos, todėl atsakovas skundą gavo nepavėluotai. Be to, pareiškėjas neprivalo tikrinti VĮ Registrų centro darbo, tačiau sužinojęs, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nėra gautas, ėmėsi priemonių, kad skundas būtų grąžintas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos pareiškėjas prašo panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (1.1.4) S-220 bei pripažinti, kad įrašas, esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 35/10906, 4 dalyje „Nuosavybė: 4.1 Nuosavybės teisė savininkas Lietuvos Respublika, a.k. l11105555” yra neteisingas; pripažinti, kad įrašas, esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 35/10906, 6 dalyje „Kitos daiktinės teisės: 6.1 Turto patikėjimo teise Patikėtinis; M. M. kolūkis” yra neteisingas; pripažinti, kad nekilnojamojo turto-malūno, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašas Nr. 35/10906, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Aušros žemės ūkio bendrovė. Taigi paskutinė šio sprendimo apskundimo diena yra 2015 m. vasario 14 d.

ABTĮ 33 straipsnis, reglamentuojantis skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminus, nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (1 dalis). ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. registruotu laišku (b. l. 3, 4) išsiuntė skundą su priedais VĮ Registrų centrui, kurį pastarasis gavo 2015 m. vasario 18 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu motyvu, jog skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau nesutinka su išvada, kad pareiškėjo advokato padaryta klaida skundą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pateikti VĮ Registrų centrui bei mėnesį nesidomėti, ar skundas persiųstas teismui, vertintina, kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis termino skundą paduoti atnaujinimui.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, viešojo administravimo subjektas neturėdamas įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai turi pranešti asmeniui.

VĮ Registrų centras, būdamas viešojo administravimo subjektas, gavęs pareiškėjo skundą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalėjo pranešti pareiškėjui, kad gavo skundą, kurio nagrinėjimas nepriskirtas VĮ Registrų centro kompetencijai.

Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, sužinojęs, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas negavo jo išsiųstų dokumentų, 2015 m. kovo 25 d. (b. l. 4), kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti dokumentus pareiškėjui arba persiųsti juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Taigi, teisėjų kolegija pareiškėjo nurodomas aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, atsižvelgiant į byloje nustatytų duomenų visetą, laiko svarbiomis ir sprendžia, jog teisė į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju neturėtų būti paneigta termino taikymu, kaip procesine prielaida skundui paduoti, nėra nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiautų teise. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Aušros žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkinti bei praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti.

Pareiškėjo Aušros žemės ūkio bendrovės skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė