AS-954-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-954-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01590-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1106-789/2015 išskyrė pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 9 d. patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą atlyginti žalą dėl galbūt netinkamai vykdytos lygtinio paleidimo procedūros į atskirą bylą, kuriai suteikė Nr. I-7727/2015, ir perdavė spręsti skundo priėmimo klausimą.

Paduotas pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. balandžio 7 d. (pareiškėjo prašymu terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 4 d.) skundo trūkumams pašalinti: nurodyti prašomos priteisti žalos dydį, aiškiai ir konkrečiai nurodyti galbūt neteisėtus institucijos veiksmus (neveikimą) vykdant lygtinio paleidimo procedūrą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7, 8 p., 37 str. 1 d.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1, 3 d.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su nauju skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas gavo 2015 m. kovo 16 d. teismo nutartį ir 2015 m. balandžio 14 d. informacinį raštą apie termino pratęsimą, tačiau nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą (ir pratęstą) terminą nepašalino, pakartotinai nesikreipė dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl skundas laikytinas nepaduotu. Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jam kreiptis į teismą su nauju skundu, atitinkančiu ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jo patikslintame skunde yra surašyta, iš ko ir dėl ko prašoma priteisti atlyginti žalą. Be to, administracinėje byloje, iš kurios išskyrė reikalavimą dėl lygtinio paleidimo, buvo visi dokumentai, liečiantys tą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas byloje, iš kurios išskirtas šis reikalavimas, nesvarstė reikalavimo dėl lygtinio paleidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą nutarta laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teismas skundžiamoje 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą (ir pratęstą) terminą, pakartotinai nesikreipė dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl skundą laikė nepaduotu.

Byloje nustatyta, kad teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1106-789/2015 išskyrė pareiškėjo 2015 m. kovo 9 d. patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą atlyginti žalą dėl galbūt netinkamai vykdytos lygtinio paleidimo procedūros į atskirą bylą, kuriai suteikė Nr. I-7727/2015, ir perdavė spręsti skundo priėmimo klausimą.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Tinkamai nurodyti skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, pagal juos nustatomos tinkamos proceso šalys ir t. t.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje AS-829-438/2015).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šis skundas neatitinka esminių šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala padaryta dėl to, jog jam buvo atimtos teisės į lygtinio paleidimo procedūrą, nesvarstyti jo prašymai lygtinai paleisti. Prašymą lygtinai paleisti buvo parašęs Vilniaus pataisos namų direktoriui, bet lygtinio paleidimo komisija nesvarstė šio prašymo.

Įvertinus skundo turinį galima teigti, kad pareiškėjas žalą sieja su Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) dėl galbūt netinkamai vykdytos lygtinio paleidimo procedūros, tačiau aplinkybės dėl pareiškėjo teisių pažeidimo skunde išdėstytos painiai ir nekonkrečiai, nenurodyta pakankamai individualizuotų aplinkybių, nesuformuluotas aiškus ir konkretus pareiškėjo reikalavimas, nenurodytas konkretus prašomos priteisti žalos dydis. Pažymėtina, kad, išskyrus pareiškėjo 2015 m. kovo 9 d. patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą atlyginti žalą dėl galbūt netinkamai vykdytos lygtinio paleidimo procedūros į atskirą bylą, pareiškėjui atsirado pareiga patikslinti esminį skundo trūkumą – nurodyti kokį žalos dydį pareiškėjas prašo priteisti būtent dėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų šių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų, t. y. netinkamai vykdytos lygtinio paleidimo procedūros.

Dėl išvardytų priežasčių konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo pasiūlyta pateikti teismui patikslintą skundą.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nepašalino esminių teismo nurodytų skundo trūkumų, t. y. nebuvo atidus ir rūpestingas naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, jam pagrįstai atsirado įstatyme numatytos teisinės pasekmės – jo skundas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikytas nepaduotu, ir išaiškinta pareiškėjui, jog ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su nauju skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius