A-822-3170-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-3170/2014

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01212-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo pareiškėjo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. C. kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą sulaikyti jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Prašyme nurodyta, kad jo prašymas dėl prieglobsčio sutiekimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. spalio 16 d. priimtas nagrinėti iš esmės, pareiškėjas yra laikomas prieglobsčio prašytoju, todėl, kol yra nesibaigusi jo prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimo procedūra, Lietuvoje jis gyvena teisėtai, nekelia pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai, o grįžti savo kilmės šalį negali, dėl pavojaus savo sveikatai ir gyvybei.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 18–19), vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad R. C., Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, tai yra iki 2015 m. balandžio 15 d., dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai yra joje. Nors Migracijos departamentas 2014 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr.(15/6-7)-15PR-267, kuriuo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nuspręsta nagrinėti iš esmės, šio asmens tapatybė dar nėra nustatyta, (užsienietis su savimi neturėjo jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų), jo atžvilgiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-05044-14, dėl neteisėto valstybinės sienos perėjimo. Atsižvelgiant i tai, konstatuotina, kad nors R. C. ir yra prieglobsčio prašytojas, tačiau jo asmens tapatybė nėra nustatyta (patikrinta), ir nėra išsiaiškinti motyvai, kuriais yra grindžiamas jo prieglobsčio prašymas. Pažymėtina ir tai, kad jis į Lietuvą nelegaliai atvyko kartu su giminaičiu B. C., kuriam (patikrinus pagal EURODAC bazę) draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, todėl yra didelė tikimybė, kad suteikus užsieniečiui judėjimo laisvę, jis išvyks iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis.

II. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 22–24) prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir įpareigoti Švenčionių rajono apylinkės teismą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas. Šie motyvai yra pagrįsti, susiję su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje ir detaliai išdėstyti pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo. Mano, kad vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymo „Dėl užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17.4 punktu, jau pats juridinis faktas, kad prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjamas iš esmės, įrodo prašymo pagrįstumą. Prieglobsčio prašymo motyvus išaiškina Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą iš esmės pagal Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnio numatytą tvarką. Įstatymo 115 straipsnyje numatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvią sulaikymui priemonę. Iš Įstatymo nuostatų darytina išvada, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tuo metu, kai prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai dar tik aiškinami, t. y. prašymas nagrinėjamas iš esmės.

Pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai. Lietuvos Respublikos 291 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Nors R. C. Lietuvos Respublikos sieną perėjo neteisėtai, tačiau tik atvykęs pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir taip įgijo prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.). Taigi, baudžiamoji atsakomybė R. C. atžvilgiu taikoma nepagrįstai, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismas negalėjo vadovautis minėta aplinkybe, priimant sprendimą netenkinti jo prašymo.

R. C. atžvilgiu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurių jis negali būti sulaikytas. Nors pareiškėjas neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau nėra objektyvių duomenų apie tai, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Abejonė, jog jis pateikė netikrus asmens tapatybės duomenis yra pagrįsta tik prielaidomis. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai yra pagrįsti, susiję su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje ir detaliai išdėstyti jo pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo. Pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę tikrai nėra. R. C. yra išsilavinęs, sąžiningas pilietis. Jis į Lietuvos Respubliką atvyko tik dėl teisėtų interesų, t. y. gauti prieglobstį ir taip užsitikrinti apsaugą pagrindinėms žmogaus teisėms, nurodytoms Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 2 ir 5 straipsniuose. Pareiškėjas padeda valstybės pareigūnams, yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir laukia Migracijos departamento sprendimo. Todėl teigtina, kad jis neturi ketinimų slapstytis ar kitaip pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų.

Pareiškėjo sulaikymas yra neteisėtas, nes prieštarauja Įstatymo 112 straipsniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra pateikę jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jo sulaikymas yra būtinas ar neišvengiamas Įstatymo 112 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Kadangi R. C. nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra jokios būtinybės apriboti jo judėjimo laisvę.

Pagal 2003 m. sausio 27 d. ES Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, 7 straipsnio 3 dalį, galima izoliuoti prieglobsčio prašytoją konkrečioje vietoje tik tada, kai tai yra tikslinga, pavyzdžiui, dėl teisinių priežasčių arba viešosios tvarkos. Pareiškėjas sulaikytas netikslingai, nes jo elgesys ir buvimas laisvėje nekelia pavojaus nei kitiems asmenims, nei viešajai tvarkai. Kadangi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad prieglobsčio prašytojai negali būti sulaikomi vien dėl neteisėto atvykimo ar buvimo šalyje, pareiškėjui, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre neapribojant judėjimo laisvės (Įstatymo 115 str. 1 d. 5 p.).

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepime pažymi, kad vien faktas, kad asmuo yra prieglobsčio prašytojas, jis yra pateikęs savo prieglobsčio prašymo motyvus pirmosios apklausos metu ir jam yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, nepanaikina jo sulaikymo pagrindų. Pareiškėjas netinkamai traktuoja Įstatymo nuostatas, nagrinėdamas ištrauktas iš konteksto jų dalį. Sulaikymas pareiškėjui skirtas ne dėl to, kad yra atliekamas jo prieglobsčio prašymo motyvų tyrimas ir analizė. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų bei faktų, dėl užsieniečio tapatybės patvirtinimo. 2014 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą išsiųsti jį į kilmės šalį, nurodęs, kad jo tikri duomenys yra: A. U., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vykdoma readmisijos procedūra, kurios pagalba bus patvirtinta (nepatvirtinta) šio asmens tapatybė bei pilietybė.

Pareiškėjas klaidingai teigia, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai bei nepagrįstai. Iš bylos faktinės medžiagos matyti, kad minėtas asmuo per Lietuvos Respubliką bandė pateikti į kitas Europos Sąjungos šalis. Pareiškėjas nepateikė prieglobsčio prašymo pasienio kontrolės punkte, o neteisėtai perėjo sieną ir ėjo toliau į Lietuvos teritorijos gilumą. Dėl prieglobsčio kreipėsi tik būdamas sulaikytas, pradėjus pirminę apklausą bandė slėpti aplinkybes bei meluoti apie atvykimo maršrutą. Iš tokio asmens elgesio darytina išvada, kad prieglobsčio procedūra jis naudojasi kaip vienu iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje bei pasinaudoti laisvo judėjimo galimybę tam, kad galėtų tęsti savo kelinę toliau į Vakarus.

Atsakovas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo sulaikymo klausimą Ignalinos rajono apylinkės teisme, pareiškėjas jau turėjo prieglobsčio prašytojo statusą bei naudojosi advokato pagalba. Laikotarpiu nuo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo iki Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo nepasikeitė jokios aplinkybės, kurios galėtų turėti reikšmės persvarstant sulaikymo pagrįstumą, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis R. C. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai yra joje). Skundžiamu 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu Švenčionių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, paliko galioti minėtą Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo sulaikymas buvo pagrįstai paliktas galioti vadovaujantis minėtu pagrindu.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos, užsieniečio asmens bylos, nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 13 d. buvo sulaikytas valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Tverečiaus užkardos pareigūnų. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto Lietuvos valstybės sienos perėjimo. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjas šešiems mėnesiams sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. Minėtame sprendime teismas rėmėsi Ignalinos rinktinės pareigūnų pateikta informacija, kad pareiškėjo pirštų antspaudai nesutampa su sistemoje EURODAC esančiais duomenimis. Apklausos metu pareiškėjas melavo pareigūnams apie savo vykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, negalėjo paaiškinti, kur ir kiek laiko praleido prieš atvykdamas į Lietuvą, todėl manytina, kad asmuo siekia patekti į Europos Sąjungą ir joje pasilikti, o prieglobsčio prašymą naudoja kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Pareiškėjas yra pateikęs prieglobsčio prašymą, bet dar nėra išsiaiškinti jo prašymo motyvai. Migracijos departamento 2014 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-267 pareiškėjo prašymas priimtas nagrinėti iš esmės, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje. 2014 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą išsiųsti jį į kilmės šalį, nurodęs, kad jo tikri duomenys yra: A. U., gim. (duomenys neskelbtini).

Nors Migracijos departamento 2014 m. spalio 16 d. sprendimu Nr.(15/6-7)-15PR-267 (duomenys neskelbtini) piliečiui R. C. buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, tačiau ši aplinkybė pati savaime iš esmės nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo suėmimo pagrįstumu.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo asmens tapatybė yra nustatyta. Sulaikant užsienietį asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nebuvo rasta, užsieniečio tapatybė buvo nustatyta remiantis jo pateiktais duomenimis. Tačiau, kaip minėta, 2014 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą išsiųsti jį į kilmės šalį, nurodęs, kad jo tikri duomenys yra ne R. C., o A. U., o tai reiškia, jog užsienietis klaidino pareigūnus, prisistatydamas kito asmens vardu. Be to, nors užsienietis nurodo, jog tik atvykęs į Lietuvos Respubliką pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir elgėsi sąžiningai, tačiau iš bylos medžiagos (užsieniečio asmens byla) bei Užsieniečių registracijos centro atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog užsienietis tik sulaikytas pareigūnų kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, pradėjus pirminę apklausą bandė slėpti aplinkybes, meluoti dėl atvykimo maršruto.

Byloje nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta ir tuo pagrindu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį. Taip pat įvertinus kitus užsieniečio asmens byloje esančius duomenis, tai, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad užsienietis teikė pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, priešingai – prisistatė kito asmens duomenimis, teikė klaidingą informaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti užsieniečio prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra teisinio pagrindo keisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo, nes yra didelė tikimybė, kad suteikus šiam užsieniečiui judėjimo laisvę jis nelegaliai išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, užsieniečio elgesį ir kitas minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindu – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, pagrįstai galima remtis tik tam tikrą laikotarpį ir šiuo atveju turi būti aišku ir įmanoma patikrinti, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo motyvus, kokių veiksmų kompetentingos institucijos nespėjo atlikti per atitinkamą laikotarpį, nes kompetentinga institucija negali prašymą sulaikyti asmenį grįsti aplinkybėmis, kurios galbūt dalinai yra nulemtos pačios institucijos veikimu, nesiderinančiu su Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje nustatytu gero administravimo principu (2014 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N822-70/2014).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė