AS-822-344-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-344/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00095-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priimti sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (6.5)I-8239, kad pareiškėjui būtų priteista neišmokėta pensija – 4 616,43 Lt.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi (b. l. 8–9) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, naudodamasis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8239 atsisakė nagrinėti jo skundą, nes pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą. Taigi pareiškėjo skundas liko iš esmės neišnagrinėtas. Ši aplinkybė pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013).

Pareiškėjui išaiškintos jo teisės dėl prašymo atnaujinti terminą padavimo, pasinaudojimo ikiteismine tvarka ir VSDFV 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5)I-8239 bei VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (10.1)S-78897 apskundimo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 12) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537) atitinka Konstituciją.

Pareiškėjo manymu, Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo priimtas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas, galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas negalėjo byloje taikyti įstatymo galimai prieštaraujančio Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai pareiškėjas nesilaiko tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies už 2010–2011 metus, kurios jis negavo dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, numačiusios valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas dydžio ribojimą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, taikymo.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. įstatymo redakcija) Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 d.). Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 d.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.).

Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus pareiškėjo skundo turinį, konstatuotina, jog pareiškėjo keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėjas turėjo laikytis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010–2011 metais negautą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, su 2013 m. lapkričio 20 d. skundu kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (10.1)S-78897, kuriuo neigiamai atsakyta į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, panaikinimo. VSDFV 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu (6.5)I-8239 pareiškėjo skundą dėl negautos senatvės pensijos dalies nagrinėti atsisakė, nes pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjui iki 2013 m. gruodžio 23 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas pakartotinai į VSDFV nesikreipė.

Taigi nagrinėjamu atveju VSDFV nenagrinėjo Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė su VSDFV teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį sprendimą, t. y. ginčo neišnagrinėjo iš esmės. Tai leidžia daryti išvadą, kad nėra pasinaudota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nekonkretus ir iš esmės nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, esant aiškiai teismo praktikai nagrinėjamu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. AS520-789/2013, Nr. A143-816/2014) šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Laikinojo įstatymo nuostatų teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė