3K-3-472/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-472/2014

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00611-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 129.19.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovėms antstolei Janei Jakimavičienei ir D. P. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys: D. S., „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (UAB „BTA Draudimas“), UAB „Status Baltic“ ir UAB „Grensena“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. S. teismo prašė pripažinti negaliojančiu antstolės priimtą 2010 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (Nr. 0052/09/02051), patvirtintą Druskininkų rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucija, ir taikyti restituciją: grąžinti ieškovei ir trečiajam asmeniui D. S. iš atsakovės D. P. pastatą (šakniavaisių saugyklą), esantį (duomenys neskelbtini), ir taikant restituciją priteisti iš atsakovės antstolės atsakovei D. P. šios sumokėtą pastato pirkimo kainą – 16 000 Lt.

Ieškovės teigimu, pastatas parduotas mažesne negu rinkos kaina. Vykdymo procese pastatas parduotas pagal 2007 m. vasario 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį išieškant skolą tik iš ieškovės sutuoktinio (trečiojo asmens D. S.), tačiau pastatas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir sutuoktinei (ieškovei), todėl skolininko (trečiojo asmens) turto dalis turėjo būti atidalyta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2010 m. gegužės 3 d. aktą negaliojančiu ir taikė restituciją, t. y. grąžino ieškovei ir trečiajam asmeniui D. S. iš atsakovės šakniavaisių saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir priteisė solidariai iš ieškovės bei trečiojo asmens D. S. atsakovei D. P. 16 000 Lt.

Atsakovės ir tretieji asmenys prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodę, kad turto pardavimo aktui nuginčyti CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą nustačiusi CPK 602 straipsnio nauja redakcija įsigaliojo tik 2011 m. spalio 1 d., t. y. jau po sudaryto sandorio. Iki tol galiojusi CPK 602 straipsnio redakcija apskritai nereglamentavo ieškinio senaties termino, todėl teismas darė išvadą, kad nepraleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, sandoriui ginčyti.

Teismas nustatė, kad įsiteisėjusio Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1395-308/2009, pagrindu išieškotojui V. J. 2009 m. lapkričio 2 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 12 222,91 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš skolininko D. S., kuris 2010 m. balandžio 30 d. prašymu kreipėsi į antstolę Janę Jakimavičienę, prašydamas jam priklausančią šakniavaisių saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), parduoti pirkėjai D. P. už 16 000 Lt. Ginčo nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui (trečiajam asmeniui), ir nėra jokių duomenų, jog antstolė būtų informavusi ieškovę apie pradėtą turto realizavimo procesą, taip pat įgyvendinusi CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Ieškovė kaip pastato bendraturtė neišreiškė sutikimo ginčo sandoriui sudaryti. Todėl teismas sprendė, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pripažintinas negaliojančiu remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas.

Šakniavaisių saugyklos rinkos vertė, buvusi ginčo sandorio sudarymo dieną (2010 m. gegužės 3 d.), neįvertinant po to padarytų pastato pagerinimų, nustatyta tokia: 69 000 Lt (nekilnojamojo turto vertintojo UAB „IdeArt“) ir 135 000 Lt (vertintojo UAB „Centro kubas“). Šios nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės patvirtino, kad turtas buvo parduotas už daug mažesnę negu rinkos kainą. Dėl to teismas sprendė turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu ir pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Kadangi turtas grąžintinas ieškovei kaip turto savininkei natūra, tai 16 000 Lt, kuriuos pirkėja (atsakovė) sumokėjo įsigydama šį turtą, grąžintini jai iš ieškovės ir trečiojo asmens.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimu tenkinus atsakovių antstolės Janės Jakimavičienės ir D. P. apeliacinius skundus nuspręsta panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nepraleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų senaties terminas ieškiniui dėl turto pardavimo akto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu skola priteista ir pradėtas išieškojimas tik iš trečiojo asmens D. S., o ne iš jo sutuoktinės (ieškovės). Taigi prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Vykdomojoje byloje yra antstolės patvarkymai areštuoti abiejų sutuoktinių lėšas, esančias Danske Bank A/S, AB SEB banke, AB banke „Snoras“ Swedbank AB, ir patvarkymų kopijos išsiųstos abiejų sutuoktinių adresu, todėl apie vykdomą priverstinį išieškojimą ieškovei turėjo būti žinoma ne tik iš sutuoktinio (trečiojo asmens D. S.). Ginčo pastatas įgytas šiems asmenims būnant santuokoje, tačiau Nekilnojamojo turto registre pastato savininku įrašytas tik vienas iš sutuoktinių – D. S. Ginčydama turto pardavimo aktą ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys, šiuo atveju antstolė bei atsakovė, be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negalėjo ir negali nesivadovauti viešo registro informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Žičkuvienės prašymą ir skolininko R. B. skundą, bylos Nr. 3K-3-297/2010). Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį nepreziumuojama, kad ginčijamas turtas yra bendroji jungtinė trečiojo asmens ir jo sutuoktinės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. antstolis M. Dabkus ir kt., bylos Nr. 3K-3-293/2008). Teismas sprendė, kad antstolės veiksmai, turto teisinį statusą nustatant viešo registro duomenų pagrindu ir nesiūlant išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis), nelaikytini neteisėtais ir sudarančiais pagrindą netvirtinti varžytynių akto ar jį pripažinti negaliojančiu. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovę laikyti ginčo turto savininke ir konstatuoti, kad buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas bei pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl pastato pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, o šio savininkui (trečiajam asmeniui) neginčijus pastato įkainojimo rinkos kainomis aplinkybės, ši aplinkybė teismo liko nenagrinėta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė I. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paneigė ieškovės nuosavybės teises į ginčo pastatą remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie pastato nuosavybės teisių priklausymą trečiajam asmeniui. Tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Rungimosi principas inter alia reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys; teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais arba ignoruoti jų nurodytų faktų. Civilinio proceso rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) prieštaravo apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada apie tai, kad antstolė neprivalėjo vadovautis CPK 667 straipsniu, pagal kurį antstolė turi pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo. Byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl to, kad antstolė žinojo, jog ginčo pastatas priklausė ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje pateiktame antstolės 2012 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepime įrodinėjamas prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto galimumas. Tai žinodama antstolė vykdymo procese areštavo abiejų sutuoktinių lėšas. Nepaisant to, antstolė nepasiūlė bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Argumentu dėl duomenų apie bendrąją jungtinę nuosavybę neišviešinimo rėmėsi atsakovė D. P. apeliaciniame skunde, tačiau šiuo argumentu nesirėmė antstolė nuo bylos nagrinėjimo pradžios pirmosios instancijos teisme.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pastatą sutuoktiniai įgijo 2006 m. spalio 17 d., ieškovės ir D. S. santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota 2006 m. kovo 3 d. Nors pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas D. S. vardu, tačiau jis įgytas bendrojon jungtinėn D. S. ir ieškovės nuosavybėn, šią išvadą patvirtina pastato pirkimo–pardavimo sutarties 1.2 punktas. Aplinkybė, kad pastatas priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo įrodinėjama byloje ir joks atskiras reikalavimas dėl tokios aplinkybės neturi būti reiškiamas. Pastatas ginčijamu turto pardavimo aktu parduotas be ieškovės žinios ir sutikimo, tai reiškia akto negaliojimą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pripažinimo iš esmės atitinka pareikštas ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kuris suformuluotas kaip reikalavimas priteisti iš D. P. kasatorei I. S. ir jos sutuoktiniui D. S. šakniavaisių saugyklą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovę laikyti ginčo turto savininke ir konstatuoti, kad realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, yra nepagrįsta. Kasatorės teigimu, pastatas iki jo pardavimo priklausė S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taigi byloje ginčijamu aktu realizuotas ne skolininkui priklausantis turtas, ir tai sudaro teisinį pagrindą aktą pripažinti negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Trečiasis asmuo D. S. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prisideda prie kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

Atsakovė antstolė Janė Jakimavičienė prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Areštuodama ir realizuodama šakniavaisių saugyklą antstolė apie šį pastatą turėjo Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nežinojo, kad jis priklauso ne asmeninės nuosavybės teise skolininkui (trečiajam asmeniui), o bendrosios jungtinės nuosavybės teise – skolininkui ir jo sutuoktinei (kasatorei). To nežinodama antstolė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka neatliko skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Apie galimą kitokį turto statusą (jo priklausomybę bendrąja jungtine nuosavybe) antstolė sužinojo iš kasatorės ieškinio turinio, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo pažeisti rungimosi principo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika ir ja rėmėsi nagrinėdamas šią bylą, kurios teisės aiškinimo ir taikymo dalyką atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Žičkuvienės prašymą ir skolininko R. B. skundą, bylos Nr. 3K-3-297/2010, išaiškinimai.

Atsakovė D. P. prašo atmesti kasacinį skundą. Toliau pateikiama šio atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų santrauka:

Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio 1 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Tais atvejais, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovės teigimu, tuo atveju, jeigu viešajame registre turtas yra registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tai jis susipažįstančių su registro duomenimis asmenų turi būti vertinamas kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisių dėl turto priklausomybės asmenine ar bendrąją jungtine nuosavybe išviešinimas yra skirtas tiek turto savininkų, tiek ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų ir pagrįstų lūkesčių bei teisinio apibrėžtumo užtikrinimo tikslu. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, nenurodžius, jog jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007). Tiek antstolė J. Jakimavičienė, vykdžiusi ginčo turto perleidimo procedūrą, tiek ir nekilnojamojo turto įgįjėja D. P. turėjo pagrindą tikėti, kad įregistruoti duomenys apie D. S. nekilnojamojo turto nuosavybės formą yra teisingi ir teisėti. Iki kol ieškovė I. S. neįrodė priešingai, t. y. nepareiškė teisme reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, todėl vertintina, kad ginčo turtas D. S. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kaip toks galėjo būti perleistas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu.

Antstolė ir atsakovė be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negalėjo ir negali nesivadovauti viešo registro informacija, šią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. K. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-453/2008 bei 2010 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Žičkuvienės prašymą ir skolininko R. B. skundą, bylos Nr. 3K-3-297/2010, išaiškinimai.

Byloje abu sutuoktiniai, gyvenantys tuo pačiu adresu, gavo antstolės raštus apie vykdymo procesą, jo metu realizuojamą turtą, apie tai būdama informuota ieškovė turėjo galimybę laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas, taigi ir kreiptis į teismą dėl turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės nustatymo arba skųsti antstolės veiksmus realizuojant turtą, to ji nepadarė.

Atsakovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu dėl apeliacinės instancijos teismo tariamo nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimo, priimto civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, nes nurodytoje byloje spręstas kitokio pobūdžio ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių ir nustatytos iš esmės kitokios faktinės aplinkybės negu nagrinėjamoje byloje.

Dėl apeliacinės instancijos teismo pažeisto rungimosi principo dėl to, kad antstolė, žinojusi apie pastato priklausymą abiem sutuoktiniams, turėjo pasiūlyti pagal CPK 667 straipsnį skolininkui arba bendrosios nuosavybės dalyviui (ieškovei) kreiptis į teismą dėl dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, atsakovė nurodo tai, jog ieškovė turėjo galimybę savarankiškai įgyvendinti teises gindama savo kaip bendraturtės interesus į ginčo turtą, į kurį buvo nukreiptas antstolės vykdomas išieškojimas. Tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti pastatą bendrąja jungtine nuosavybe. Nebūdama pripažinta turto savininke, ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti turto pardavimo aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kuriuo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jei parduotas ne skolininkui priklausantis turtas.

Atsakovės teigimu, tuo atveju, jeigu kasacinis teismas kasacinį skundą tenkintų ir byla būtų grąžinta apeliacinės ar pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turėtų būti sprendžiama dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, nes šioje civilinėje byloje turto įgijėjo (atsakovės) sąžiningumas nebuvo paneigtas ir nenustatyta jos kaltės dėl turto pardavimo akto.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

CK 4.262 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo turtas viešame registre įregistruotas trečiojo asmens D. S. vardu. Antstolė, vykdydama Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą išieškotojo V. J. pateikto vykdomojo rašto pagrindu, neturėjo teisės išplėsti skolininkų sąrašą ar kitaip kvestionuoti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nenuginčijus registro duomenų, teismas negali spręsti apie viešame registre paskelbtos informacijos teisingumą; nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepareiškė reikalavimų pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kasatorė, būdama suinteresuota pakeisti viešo registro duomenis ir įrodyti, kad išviešintas parduoto turto teisinis statusas neteisingas, ginčydama 2010 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiškė. D. S. yra atsakingas už teisingą nekilnojamojo turto nuosavybės teisės išviešinimą, todėl, manytina, net jeigu kasatorė būtų patyrusi kokios nors žalos vykdymo procese, civilinė atsakomybė už jos atlyginimą turėtų tekti D. S.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdymo procese turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu

Byloje ginčas kilo dėl antstolės priimto 2010 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (Nr. 0052/09/02051), patvirtinto Druskininkų rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucija, pripažinimo negaliojančiu. Aktą ieškiniu užginčijo šiuo parduoto pastato (šakniavaisių saugyklos) bendraturtė, įrodinėdama aplinkybes apie tai, kad ji ir skolininkas yra šio pastato savininkai, o vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą antstolė, ginčijamu aktu parduodama jį visą skolininko pasiūlytam pirkėjui, kartu pardavė ir ieškovei nuosavybės teise priklausančią pastato dalį, nors jokia prievolė tuo teismo sprendimu jai nenustatyta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sprendžia ginčo santykių teisės klausimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Ginčijamo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto priėmimo metu galiojo ir tebegalioja CPK 700 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Pagal CPK 704 straipsnio 1 ir 3 dalis iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją; areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas antstoliui surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

CPK 691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka. Šia įstatymo nuostata įtvirtinta vykdymo procese turto realizavimo pamatinė taisyklė, reiškianti tik skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto realizavimą. Jeigu antstolio priimtu aktu realizuojamas skolininkui nepriklausantis turtas, tai kyla CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti teisiniai padariniai – aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1395-308/2009, priteista iš atsakovo D. S. 12 222,91 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo pagrindu išieškotojui V. J. teismas 2009 m. lapkričio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko D. S. Šis 2010 m. balandžio 30 d. prašymu kreipėsi į antstolę Janę Jakimavičienę, prašydamas antstolės areštuotą skolininkui priklausančią šakniavaisių saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), parduoti pirkėjai D. P. už 16 000 Lt. Antstolė priėmė 2010 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Ieškovė I. S., ginčydama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nurodė tai, kad pastatas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jai kaip skolininko sutuoktinei. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad pirmiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu skola priteista iš atsakovo D. S., kuris yra vienintelis skolininkas vykdymo procese, skolos išieškojimą antstolė nukreipė į nekilnojamąjį daiktą (pastatą–šakniavaisių saugyklą). CK 3.82 straipsnyje, 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas, grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pastatas yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, priklausantis sutuoktiniams – ieškovei ir skolininkui, įgytas santuokoje 2006 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Įstatyme įtvirtintas vienas nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos vieno iš sutuoktinių (skolininko D. S.) vardu, nereiškia ieškovės įgytų pagal sandorį nuosavybės teisių į pastatą pasibaigimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nurodytame nutarime kasacinio teismo plenarinė sesija, be kita ko, suformavo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl bendro sutuoktinių turto nustatymo kriterijų. Šie kriterijai taikytini bylose, nepaisant jose kilusio ginčo pobūdžio, kai teismas įvertina turto statusą, išspręsdamas klausimą, ar tam tikras turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad antstolis imasi veiksmų nustatyti turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, priklausymą skolininkui. Pagal CPK 690 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui. Viešų registrų duomenys apie skolininkui priklausantį turtą yra įrodymai, kurių pagrindu antstolis sprendžia apie šio turto savininką. Dėl to esminė informacija, turinti įrodomąją reikšmę, apie turto savininką yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau tai nereiškia, kad atlikdamas pareigą nustatyti skolininko nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą antstolis apsiriboja vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jeigu iš kitų antstoliui prieinamų viešų registrų ar kitų įrodymų matyti, kad turtas gali priklausyti atskirai skolininkui ar kartu su kitais asmenimis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atlikdamas išieškojimą vykdomojoje byloje antstolis iš Gyventojų registro tarnybos išrašo duomenų (vykdomoji byla Nr. 2-1395-308/2009, b. l. 38) turėjo galimybę įsitikinti, kad pastatas, į kurį nukreiptas išieškojimas, skolininko įsigytas pagal sandorį jam būnant santuokoje. Tokiu atveju nustatęs, kad turtas yra bendroji skolininko ir kitų asmenų nuosavybė, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Pirmiau nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu skola priteista iš D. S., ji nepriteista kartu ir iš jo sutuoktinės (ieškovės nagrinėjamoje byloje). Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą prievolė teko tik vienam sutuoktiniui, dėl to kitam sutuoktiniui priklausantis turtas negalėjo būti parduotas antstolio priimtu aktu vykdymo procese. Kadangi ginčijamu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu parduotas ir skolininkui nepriklausantis turtas – pastato dalis, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti ieškovei, tai šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą aktą pripažinti negaliojančiu. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kuriuo pripažino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu ir taikė restituciją – priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, kaip sutuoktinių, gautą už parduotą turtą pirkėjos (atsakovės) sumokėtą sumą. Dėl išdėstytų motyvų pripažintinas teisiškai nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo nenustatyta aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, jos sumokėto 360 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės antstolės Janės Jakimavičienės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės antstolės Janės Jakimavičienės (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis