A-749-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-749-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00384-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6; 6.6.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) vedėjo 2014 m. kovo 24 d. įsakymą „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ (atsakovo teigimu turi būti 2014 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. SP1-1215); 2) įpareigoti Socialinės paramos skyrių sumokėti socialinę išmoką už 2014 m. kovo mėnesį ir toliau pratęsti išmokų mokėjimą.

Nurodė, kad 2014 m. kovo 5 d. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda atvyko Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė V. K., kuri atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kurio pagrindu pareiškėjai nutrauktas socialinių išmokų mokėjimas. Ji yra bedarbė, kitų pajamų neturi, todėl tai sukėlė daug neigiamų pasekmių. Socialinė parama buvo vienintelis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis. Nuo 2012 m. pareiškėja aktyviai ieško darbo Klaipėdos darbo biržoje ir dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Nurodytas kaip gyvenantis kartu su pareiškėja asmuo – S. J. yra registruotas Klaipėdos savivaldybėje. S. J. yra jos draugas ir tik retkarčiais atvyksta į jos namus, jų nesieja jokie turtiniai santykiai. Buities patikrinimo akte nurodyta, kad rasti du dantų šepetukai, į maišelį sudėti vyriški daiktai. Tačiau dantų šepetukai yra jos, vyriški daiktai yra jos brolio V. K., šiuo metu atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose. Patikrinimo metu apklausta kaimynė patvirtino, kad S. J. su ja negyvena, o tik retkarčiais ateina į svečius. Pareiškėja teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „sugyventiniai“ yra nesusituokę asmenys, gyvenantys drauge, ypač jei bendras gyvenimas trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus, kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą. Socialinių išmokų vyriausioji specialistė neleido pareiškėjai susipažinti su buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, o kadangi pareiškėjai sunku įskaityti specialistės raštą, todėl po aktu pasirašė jo neskaičiusi. Jai nebuvo duotas patikrinimo akto antrasis egzempliorius, kad galėtų susipažinti su išvadomis, tuo pažeistos pareiškėjos teises ginti savo interesus komisijos vertinimo metu.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 27–29) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Nurodė, kad N. K. išsiųstame įsakymo nuoraše yra techninė klaida, skundžiamas įsakymas yra 2014 m. kovo 13 d. Nr. SP1-1215 (b. l. 79).

Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Įstatymas) bei atsižvelgiant į pareiškėjos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui 2014 m. vasario 12 d. pateiktą prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti, pareiškėjai nuo 2014 m. vasario 1 d. buvo mokama socialinė pašalpa. 2014 m. vasario 26 d. į Socialinių išmokų poskyrį dėl piniginės socialinės paramos kreipėsi S. J., kuris prašyme–paraiškoje nurodė tą patį savo faktinį gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kaip ir piniginę socialinę paramą gaunanti N. K..

Socialinių išmokų poskyrio specialistai 2014 m. kovo 5 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Duris atidarė N. K., kuri teigė, kad šiuo adresu S. J. negyvena, tik retkarčiais atvyksta nusiprausti, susitvarkyti, atsiimti laiškų. Ji sakė esanti jo draugė ir jam padedanti. Moteris teigė, kad bute yra S. J. skutimosi priemonės ir į maišelį sudėti rūbai, tačiau N. K. neįsileido apžiūrėti buto. 2014 m. kovo 5 d. kaimynė iš buto Nr. 33 teigė matanti moterį ir retkarčiais vyriškį. Kiti kaimynai informacijos neteikė. 2014 m. kovo 7 d. atliktas pakartotinis patikrinimas tuo pačiu adresu.

Šį kartą N. K. sudarė Socialinių išmokų poskyrio specialistams galimybę patikrinti jos buities ir gyvenimo sąlygas. Bute spintoje greta N. K. rūbų buvo vyriški rūbai, vonioje buvo 2 dantų šepetėliai. N. K. pasakė, kad šie daiktai yra jos draugo, kurio duomenų neatskleis. Taip pat parodė į maišelį sudėtus rūbus. 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 7 d. patikrinimų metu gautos informacijos pagrindu buvo surašytas Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (toliau – ir Aktas), su kuriuo N. K. buvo susipažindinta patikrinimo metu, tai ji patvirtino pasirašydama akte.

Todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad jai neleista susipažinti su Aktu. Pareiškėjos prašymu jai 2014 m. balandžio 14 d. buvo išduota Akto kopija. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimų metu spintoje šalia pareiškėjos asmeninių daiktų buvo vyriški drabužiai, vonioje ne vienam asmeniui skirtos higienos priemonės bei N. K. pateiktą informaciją apie turimą draugą, darytina išvada, kad N. K. gyvena bei veda bendrą ūkį su vyriškiu. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei atsižvelgiant į objektyvius duomenis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialines paramos skyriaus 2014 m. kovo 13 d.

įsakymu Nr. SP1-1215, N. K. nuo 2014 m. kovo 1 d. nutrauktas socialinės pašalpos teikimas, nes ji pateikė netikslius duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis. Apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo nutraukimo pareiškėja buvo informuota 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-2569.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (b. l. 90–95) pareiškėjos N. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. SP1-1215 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ (b. l. 81) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą Įsakymą, pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atnaujinti piniginės socialinės paramos teikimą nuo 2014 m. kovo mėnesio.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (1 str. 1 d.). Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (2 str. 9 d.). Bendrai gyvenantys asmenys – tai asmenys <...> neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (2 str. 2 d.), o vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium <...> (2 str. 15 p.). Pajamų šaltinio pasikeitimas – įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas (2 str. 10 d.).

Įstatymo 6 straipsnyje reglamentuota teisė į socialinę pašalpą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą gauti. Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tvarka bei pateikiamų dokumentų sąrašas, kurie įrodo teisę į socialinę paramą. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą. Minėto straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje aptartos savivaldybės administracijos teisės teikiant piniginę socialinę paramą, inter alia teisė, siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą (12 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. N. K. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateikė prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti nuo 2014 m. vasario iki gegužės mėnesio (b. l. 39–43). Minėtame prašyme pareiškėja patvirtino, kad anksčiau pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė, jos tikslinti nereikia. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į minėtą prašymą, pareiškėjai nuo 2014 m. vasario 1 d. buvo teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa). Atsakovas taip pat nurodė, kad 2014 m. vasario 26 d. gavo S. J. prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kuriame nurodytas tas pats adresas kaip ir pareiškėjos prašyme–paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsižvelgiant į tai bei remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovas patikrino pareiškėjos gyvenimo ir buities sąlygas.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas savivaldybės administracijai nustato ne tik teisę, bet ir pareigą, esant pagrįstų įtarimų dėl prašyme–paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Taigi, remiantis minėta įstatymo nuostata bei tai, kad buvo gautas pranešimas dėl to, jog pareiškėja turi kitų pajamų šaltinių, kurie atsakovui nėra žinomi, atsakovas ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo įsitikinti tokios informacijos pagrįstumu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio specialistams 2014 m. kovo 3 ir 5 d. patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas, buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 10). Minėtame buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodytos tokios faktinės aplinkybės: 2014 m. kovo 3 d. atliekant patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buto duris atidarė moteris, kurios teigimu S. J. čia negyvena, tik retkarčiais užsuka apsiprausti, apsitvarkyti, atsiimti laiškų; moters teigimu ji yra jo draugė ir jam padeda; moteris teigė, kad bute yra skutimosi priemonės, rūbai sudėti į maišelį; apžiūrėti neleido; šiuo adresu jis nenakvoja, kur gyvena, nežino. Šiame akte taip pat nurodyta, kad: 2014 m. kovo 5 d. atliekant patikrinimą buto duris atidarė N. K.; apžiūrėjus spintoje matyti vyriški daiktai; jos teigimu tai yra draugo; ji parodė S. J. daiktus, sudėtus į maišelį; vonioje vyriškų priemonių nerasta, tačiau dantų šepetukai matėsi 2; paklausus draugo vardo pavardės, ji informavo, kad jis gyvena santuokoj, kad draugo pavardės nesakys, o apie faktinį S. J. adresą teigė nežinanti. Tiek 2014 m. kovo 3 d., tiek 2014 m. kovo 5 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pasirašė pareiškėja N. K.. Remiantis minėtais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad N. K. gyvena bei veda bendrą ūkį su vyriškiu, t. y. teikdama prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti pateikė netikslius duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų sudėtį.

Skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AD1-3293 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.1 punktu bei atsižvelgiant į 2014 m. kovo 3 ir 5 d. N. K. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu surašytą buities tyrimo aktą, N. K. nuo 2014 m. kovo 1 d. nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas. Taigi, byloje esančiais duomenimis ir bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai piniginės socialinės paramos teikimas nutrauktas iš esmės remiantis 2014 m. kovo 3 ir 5 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu bei kita turima informacija apie pareiškėją N. K. ir S. J. – jie ne kartą kartu buvo atvykę į Socialinių išmokų poskyrį, tačiau nepateikė jokių naujų duomenų ar paaiškinimų dėl bendrai gyvenančių asmenų.

Kaip ir minėta, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme–paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Pažymėtina, kad S. J. pildydamas prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti nurodė tą patį gyvenamosios vietos adresą kaip ir pareiškėja, be to, pareiškėja pirmojo patikrinimo metu neįsileido į butą Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų poskyrio specialistų, patikrinimo akte pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias pasirašė ir pareiškėja, prieštaringos. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad N. K. gyvena bei veda bendrą ūkį su minėtu vyriškiu, t. y. teikdama prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti pateikė netikslius duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, todėl vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu socialinės paramos (socialinės pašalpos) mokėjimas nutrauktas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad panaikinti skundžiamą įsakymą nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti Socialinės paramos skyrių sumokėti socialinę išmoką už 2014 m. kovo mėnesį ir toliau pratęsti išmokų mokėjimą. Pareiškėjos skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja N. K. apeliaciniu skundu (b. l. 98–100) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują – skundžiamą aktą pripažinti neteisėtu ir priteisti neišmokėtą piniginę paramą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikomas negaliojančiu. Teismas sprendime tik išdėsto faktines aplinkybes, tačiau motyvų, kodėl priimamas būtent toks sprendimas, nepateikia.

2. Pareiškėja leido S. J. nurodyti savo adresą (korespondencijai gauti) tik todėl, kad rūpinosi ir gailėjo draugo. Tačiau tai nereiškia, kad jis kartu su ja gyvena ir kad kartu su pareiškėja veda bendrą ūkį.

3. Šio fakto nepatvirtina ir apžiūros metu vonioje rasti du dantų šepetukai – pareiškėja yra pilnavertė visuomenės narė, turi įvairių socialinių, giminystės ryšių, jos brolis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl pas pareiškėją yra jo daiktų, drabužių. S. J. pas pareiškėją taip pat buvo pasidėjęs kelis daiktus, nes bijojo juos prarasti (jis neturi pastovios gyvenamosios vietos). Nesuprantama, kodėl bute radus kelis kitam asmeniui priklausančius daiktus, priimamas sprendimas, jog pareiškėja su kitu asmeniu veda bendrą ūkį. Ginčijamas įsakymas nepagrįstas.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120–121) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą. Atsakovas papildomai pažymi, jog su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. SP1-1215 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nors pareiškėjai atsakovas 2014 m. kovo 24 d. palydimuoju raštu atsiuntė analogiško turinio 2014 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. (23.45)-SP13-2569 kopiją (b. l. 20), vėliau pateiktų atsakovo paaiškinimų ir dokumentų pagrindu galima daryti išvadą, kad joje įsivėlusi techninė klaida. Todėl pripažintina, kad ginčijamo įsakymo numeris yra SP1-1215, jis priimtas 2014 m. kovo 13 d. (b. l. 31).

Ginčijamu įsakymu atsakovas nutraukė N. K., g. (duomenys neskelbtini), socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2014 m. kovo 1 d. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.6 papunktyje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AD1-3293 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.1 punktu bei atsižvelgiant į 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 7 d. N. K. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimų metu surašytą buities tikrinimo aktą.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teisė savivaldybės tarybai tvirtinti socialinės pašalpos teikimo tvarkos aprašą, jame nustatant socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarką; pagrindus, kuriems esant socialinė pašalpa didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, socialinė pašalpa skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais <...>, ir pan. Pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.6 papunktyje buvo nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija bylą patikrino remdamasi nurodytomis ABTĮ 136 straipsnio nuostatomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. SP1-1215 Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. SP1-1215, kaip jau minėta, išvardintos tik teisės aktų normos, tačiau kaip šiose teisės normose nustatytos nuostatos siejamos su konkrečiais byloje nustatytais objektyviais faktiniais duomenimis nenurodyta, pareiškėjai N. K. taikytos poveikio priemonės (socialinės pašalpos mokėjimo nutraukimas) nemotyvuotos. Byloje nėra ginčijama savivaldybės tarybos teisė tvirtinti socialinės pašalpos teikimo tvarkos aprašą ar savivaldybės administracijos pareiga, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Tačiau atitinkamų patikrinimų metu nustatytai faktinei situacijai turi būti tinkamai suteikta juridinė kvalifikacija ir pritaikyta būtent ta norma, kuri reguliuoja tuos santykius.

Iš pareiškėjos skundžiamo 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. (SP1-1215) taip pat matyti, kad jis, be kita ko, priimtas atsižvelgiant į 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 7 d. N. K. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu surašytą buities tyrimo aktą. Byloje esančiame Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinamas adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Skiltyje „Duomenys apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį“ įrašyta: „J. S., gimimo data (duomenys neskelbtini), vienas gyvenantis asmuo, reg. darbo biržoje“; taip pat nurodyta, kad prašoma parama – socialinė pašalpa.

Šiame akte užfiksuotos aplinkybės: „2014-03-05 atlikus patikrinimą, 32-ro buto duris atidarė moteris, kurios teigimu čia S. J. negyvena, tik retkarčiais užsuka apsiprausti, apsitvarkyti, atsiimti laiškų. Moteris teigė, kad bute yra jo skutimosi priemonės, į maišelį sudėti rūbai; apžiūrėti neleido; šiuo adresu jis nenakvoja, kur gyvena, nežino. 2014-03-07 patikrinus (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė N. K.. Apžiūrėjus, spintoje matyti vyriški daiktai. Jos teigimu, tai yra jos draugo. Ji parodė S. J. daiktus, sudėtus į maišelį.

Vonioje vyriškų priemonių nerasta, tačiau dantų šepetukai matėsi 2. Paklausus draugo vardo, pavardės, ji informavo, kad jis gyvena santuokoj, kad vardo, pavardės nesakys. Apie faktinį S. J. adresą teigė nežinanti“. Pareiškėja yra pasirašiusi minėtą patikrinimo aktą. Jame taip pat yra patikrinimą atlikusių asmenų duomenys ir parašai, bei paramos teikimo komisijos išvada: „neskirti soc. pašalpos“, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pagrindą manyti, kad šiuo atveju buvo tikrinamos ne N. K., o S. J. buities ir gyvenimo sąlygos, gavus jo prašymą dėl piniginės socialinės paramos ir nurodžius gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, t. y. tą patį adresą, kaip ir pareiškėja.

Netgi pripažinus, kad Socialinės paramos skyriaus darbuotojai tikrino pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas, patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, kad N. K. rūbų spintoje buvo vyriški rūbai, vonioje – du dantų šepetėliai ir kt., nepagrindžia atsakovo tik atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytos išvados, kad N. K. gyvena bei veda bendrą ūkį su vyriškiu. Kita vertus, kaip jau minėta, šios faktinės aplinkybės administraciniame akte niekaip nesusietos su jame išvardintų teisės normų reikalavimų pažeidimu. Visos šios aplinkybės, vertinant bendrai, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju buvo apsunkinta ir pareiškėjos teisė į gynybą.

Todėl adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, ir skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. SP1-1215 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei naikintinas kaip neteisėtas, įpareigojant atsakovą atlikti (iš naujo atlikti) pareiškėjos N. K. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą ir priimti atitinkamą sprendimą, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Pareiškėja taip pat kėlė reikalavimą įpareigoti Socialinės paramos skyrių sumokėti socialinę išmoką už 2014 m. kovo mėnesį ir toliau pratęsti išmokų mokėjimą. Šis N. K. skundo reikalavimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra išvestinis, t. y. kildinamas iš reikalavimo panaikinti Socialinės paramos skyriaus sprendimą. Kadangi ginčijamas įsakymas panaikinamas dėl jo neteisėtumo, įpareigojant atsakovą iš naujo išspręsti ginčą, pareiškėjos reikalavimas dėl socialinių išmokų mokėjimo turi būti sprendžiamas atsakovui iš naujo priimant atitinkamą administracinį aktą, ir šiuo metu netenkintinas.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos N. K. prašymas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. SP1-1215, panaikinama; kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. SP1-1215.

Pareiškėjos N. K. skundą patenkinti iš dalies, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. SP1-1215 „Dėl piniginės socialinės paramos N. K. teikimo nutraukimo“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą socialinių išmokų mokėjimo pareiškėjai klausimą išnagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė