eAS-792-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-792-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00240-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. S. P., J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. P., J. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. S. P. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. kovo 24 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Kol-176r-936 ir įpareigoti atsakovą dar kartą išnagrinėti pareiškėjų prašymą Nr. 61, pateiktą 2015 m. kovo 5 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 4 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai ginčija 2015 m. kovo 19 d. raštą Nr. (8.6.)-D3-Kol-176r-936, kuriuo buvo informuoti, jog jų prašymas buvo išnagrinėtas 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.6)-D3-Kol-27R-387, kuris buvo ginčijamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, 2014 m. balandžio 11 d. priimtas teismo sprendimas skundą atmesti. Sprendimas yra įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Iš rašto turinio matyti, kad raštas pareiškėjams jokių teisių ir (ar) pareigų nenustatė, todėl akivaizdu, kad šis ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, raštas nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir (ar) laikyti jo ginčo dalyku byloje nėra juridinio pagrindo. Atsižvelgus į šias aplinkybes laikyta, kad reikalavimas dėl 2015 m. kovo 19 d. rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 24 d. gautas pareiškėjų V. S. P., J. J. skundas atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-699-162/2014) toks ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas ir skundas atmestas. Sprendimas LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi yra įsiteisėjęs. Pareiškėjai teismui jokių naujų aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė. Teismas laikė, kad pareiškėjai, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu bei tarp tų pačių šalių kreiptis su analogišku prašymu, kuris buvo išnagrinėtas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d., neturėjo teisinio pagrindo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, padaryta išvada, kad pareiškėjai pateikė teismui skundą, dėl kurio yra įsiteisėjęs sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką. Ankstesnių teismų ginčo dalykas buvo kitas – Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymas leisti rengti žemės valdos projektą pagal teisinį reglamentavimą, kuris buvo iki 2014 m. sausio 1 d., o dabar kilusio ginčo dalykas yra Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymas organizuoti žemės valdos projekto rengimą pagal teisinį reglamentavimą nuo 2014 m. sausio 1 d. LVAT administracinėje byloje Nr. A-624-1941/2014 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi pasisakė, kad „atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, priimtas dėl 2014 m. sausio 21 d. pateikto pareiškėjų prašymo išduoti tokį leidimą, nepaisant jo motyvacijos, yra pagrįstas, kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d.

žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką nustatantis teisinis reglamentavimas nebenumato tokio pobūdžio leidimų. <...>. Kadangi pareiškėjų prašymas atsakovui išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pateiktas 2014 m. sausio 21 d., jis bet kokiu atveju negalėjo būti tenkinamas, kadangi jo pateikimo metu galioję teisės aktai nebenumatė tokio administracinio akto: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymo Nr. 3D-1/D1-1, kurio 1.2 punktu pakeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 punktu nustatyta, kad tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

Kadangi, kaip minėta, leidimas, kurio prašė pareiškėjas, negalėjo būti išduodamas, kiti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su atsakovo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjų prašymo netenkinimo teisinis pagrindas yra skirtingas nei tas, kuris nurodytas ginčijamame atsakovo sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi patys pareiškėjai, kurie savo apeliacinį skundą grindė ir šiuo argumentu, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė argumentais (Specialiojo paminklosauginio plano nuostatomis), kurių savo sprendime atsakovas nebuvo nurodęs, prašė ne tik panaikinti atsakovo sprendimą, bet įpareigoti pastarąjį dar kartą nagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kas (tokio prašymo nagrinėjimas iš naujo), galiojant nurodytam teisiniam reglamentavimui, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams“.

Taigi, LVAT nutartis reiškia, kad pagal teisinį reglamentavimą iki 2014 m. sausio 1 d. buvo numatyta procedūra „leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, o po 2014 m. sausio 1 d. – tokios procedūros nebeliko, todėl pareiškėjai nebegalėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašyti perleisti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų ir leisti savarankiškai rengti tokį projektą, o privalėjo prašyti pačiai savivaldybei organizuoti tokio projekto rengimą. Tą pareiškėjai ir padarė pateikdami 2015 m. kovo 4 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Taigi ankstesnis teismų nagrinėtas ginčo dalykas buvo „atsisakymas leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, o dabartinis ginčas – „atsisakymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“. Taip pat teismas neteisus, teigdamas, kad ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, o ne sprendimas atsisakyti tenkinti 2015 m. kovo 4 d. prašymą. Ginčijamame atsakyme nėra nurodyta, kad bus dar teikiamas koks nors kitas atsakymas, o šis yra tik tarpinis raštas, tai reiškia, jog tai nėra tarpinis sprendimas, o yra galutinis sprendimas.

Ir iš turinio labai aiškiai suprantama, kad tai yra neigiamas sprendimas, nes nėra pritarimo projekto rengimui, o atsisakymo motyvas – teismai jau pasisakė anksčiau dėl panašaus prašymo, todėl toks projekto rengimas negalimas. Dėl atsisakymo organizuoti projekto rengimą pareiškėjai nebegali įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, nes teisės aktai nenumato kitos tvarkos kaip tokį projektą parengti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, konstatavo, kad pareiškėjai pateikė teismui skundą, dėl kurio yra įsiteisėjęs sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Pažymėtina, jog vertinant, ar pareiškėjas padavė tapatų skundą, be minėtų aplinkybių, turi būti atsižvelgta į teismo sprendimo, priimto kitoje byloje turinį, t. y. taip pat turi būti įvertinta, kokiais pagrindais teismas pirmu atveju atmetė pareiškėjo skundą (2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-245/2011).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-699-162/2014 išnagrinėjo pareiškėjų V. S. P., J. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nustatyta, kad pareiškėjai V. S. P. ir J. J. skundu administracinėje byloje Nr. I-699-162/2014 kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A624-1941/2014, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo, pareiškėjų apeliacinio skundo netenkino, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, priimtas dėl 2014 m. sausio 21 d. pateikto pareiškėjų prašymo išduoti tokį leidimą, nepaisant jo motyvacijos, yra pagrįstas, kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką nustatantis teisinis reglamentavimas nebenumato tokio pobūdžio leidimų. Kadangi pareiškėjų prašymas atsakovui išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pateiktas 2014 m. sausio 21 d., jis bet kokiu atveju negalėjo būti tenkinamas, kadangi jo pateikimo metu galioję teisės aktai nebenumatė tokio administracinio akto.

LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi pabrėžė, kad „Nuo 2014 m. sausio 15 d. galiojančios redakcijos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1redakcija; toliau – ir Taisyklės), be kita ko, nustato: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis (Taisyklių 5 p.); projektų rengimą organizuoja organizatoriai, kuriais kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12–12.2 p.); projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir Taisyklių 13.1–13.10 punktuose numatyti subjektai (toliau – ir iniciatoriai), tame tarpe – ir privačios žemės savininkai (Taisyklių 13 p.); iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS:

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai Projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje; savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje (Taisyklių 19–19.2 p.); organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 p.).“.

Kadangi leidimas, kurio prašė pareiškėjai, negalėjo būti išduodamas, teisėjų kolegija konstatavo, kad kiti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su atsakovo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A624-1941/2014, turinį, daro išvadą, kad šios bylos ginčo dalykas yra kitoks nei administracinės bylos, pasibaigusios jau įsiteisėjusia LVAT nutartimi administracinėje byloje. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjai atskirajame skunde, ankstesnis teismų nagrinėtas ginčo dalykas buvo atsisakymas leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o dabartinis ginčas – atsisakymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą (nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką nustatantis teisinis reglamentavimas nebenumato tokio pobūdžio leidimo, kokį prašo išduoti pareiškėjai), taip pat atsižvelgiant į tai, kad kiti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su atsakovo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, neanalizuoti, remiantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad atsakovo 2015 m. kovo 19 d. raštas Nr. (8.6.)-D3-Kol-176r-936 yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Iš atsakovo 2015 m. kovo 19 d. rašto (sprendimo) Nr. (8.6.)-D3-Kol-176r-936 turinio matyti, kad pareiškėjai buvo informuoti, jog sprendimas neišduoti leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pateiktas atsakovo 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.6)-D3-Kol-27R-387, kuris buvo ginčijamas teismuose, ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pasisakyta, kad 2014 m. vasario 3 d. sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau paminėtus argumentus, kad šios bylos ir ankstesnės bylos, pasibaigusios įsiteisėjusia LVAT nutartimi, ginčas nėra tapatus, taip pat įvertinusi tai, jog pareiškėjų skundžiamu atsakovo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (8.6.)-D3-Kol-176r-936 yra pateiktas pareiškėjams neigiamas atsakymas dėl jų pateikto 2015 m. kovo 5 d. prašymo organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, konstatuoja, kad toks pareiškėjų skundo reikalavimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą atsisakymo priimti skundą pagrindą.

Todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų V.S. P. ir J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. S. P. ir J. J. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius