A-1353-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1353-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03374-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. A. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 28–32), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) teismui nusprendus, kad praleido terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo paduoti, vertinti, jog terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, ir terminą atnaujinti; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5366 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“; 3) panaikinti atsakovo VSDFV 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4359 „Dėl 2014 m. kovo 28 d. prašymo“; 4) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2014 m. vasario 7 d. raštą Nr. (10.1) SI-8020 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo 2010–2011 metais“; 5) priteisti iš atsakovų sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį – 17 299,69 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime, be kita ko, pripažino, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl 3 m. apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos, nes realiai pensininkai nuo šios datos įgijo teisę ginti savo pažeistas teises.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas rėmėsi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo praktika (2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. vasario 22 d. nutarimas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Pažymėjo, jog žiniasklaidoje buvo informuojama apie Laikinąjį įstatymą, kurio pagrindu bus sumažinamos pensijos, tačiau nepagrįsta ir neteisinga reikalauti, kad pensijos gavimo dieną būtų sužinojęs apie jos sumažinimą.

Neviršijo protingo termino, per kurį atsakingas asmuo būtų galėjęs sužinoti apie teisių pažeidimą. Pensija pervedama į banko sąskaitą: pensija už 2010 m. sausio mėn. pervesta 2010 m. sausio mėn.; iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos jokios pinigų pervedimo operacijos nevykdytos, todėl iki tol nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad jam už 2010 m. sausio mėn. sumokėta sumažinta pensija. Į VSDFV teritorinį skyrių su prašymu dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi 2014 m. sausio mėn. pradžioje, t. y. nepraėjus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 m. terminui.

Atsižvelgtina ir į tai, kad jis, kaip ir kiti pensininkai, kaip ir didelė dalis Lietuvos Respublikos piliečių, nėra pakankamai teisiškai išprusęs, kad galėtų vertinti teisės aktus, todėl tai turėtų būti pakankamas pagrindas traktuoti, jog termino prašymui paduoti nepraleido; teismui nusprendus, jog terminas praleistas, vertintina, kad terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, o atsižvelgiant į tai, jog prašymą institucijai pateikė 2014 m. sausio 17 d., t. y. praėjus tik 2 savaitėms po 2013 m. gruodžio 30 d., terminas atnaujintinas.

Atsižvelgtina taip pat į tai, kad jo šeimos finansinė padėtis sunki: šeima augina 2 dukras, viena yra abiturientė ir būsima studentė, kita studijuoja, neturėdamas pakankamai pajamų šeimai išlaikyti, būdamas garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)), jis dirba nuolatinį ir sunkų darbą savivaldybės įmonėje (duomenys neskelbtini), nors galėtų ramiai gyventi pensininko gyvenimą, kurį per ilgą darbo stažą užsitarnavo, be to, jis yra neįgalus. Nuolatinis darbas, buities rūpesčiai ir rūpinimasis šeimos gerove sudarė prielaidas, kurios turėjo įtakos tam, kad turi kreiptis į teismą, jog apgintų savo prigimtinę teisę gauti tai, kas jo rankomis ir protu uždirbta.

Pareiškėjas, be to, nurodė, kad, suprasdamas sunkią valstybės finansinę padėtį, sutinka, jog neišmokėta pensijos dalis gali būti išmokėta dalimis per 1 m.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 39–45) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad pareiškėjo pensijos dydis 2010–2011 m. viršijo ribinį 650 Lt dydį, todėl pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį pensija perskaičiuota dar kartą, nes pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ne viso dydžio pensija mokėta pagal tuo metu galiojusį ir privalomą vykdyti Laikinąjį įstatymą; po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo pareiškėjui mokant pensiją netaikomos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, nes nuo 2012 m. sausio 1 d. pensijoms Laikinasis įstatymas nebetaikomas.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimu, sprendimus dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo turi priimti Seimas, nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžią ir laikotarpį, atsižvelgiant į valstybės turimus įsipareigojimus ir išgales. Pareiškėjui pirmoji sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti gavęs pirmąją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją. Pareiškėjas, 2014 m. kovo 28 d. pateikdamas prašymą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo VSDFV, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. gruodžio 31 d., nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo teiginys, kad prašymą institucijai pateikė 2014 m. sausio 17 d., t. y. praėjus tik 2 savaitėms po 2013 m. gruodžio 30 d., neatitinka tikrovės, kadangi 2014 m. sausio 17 d. prašyme pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriaus prašė tik išduoti pažymą apie išskaičiuotą pensijos dalį ir nurodyti, už kokį laikotarpį ir kokia suma nebuvo išmokėta. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. vasario 7 d. rašte Nr. (10.1) SI-8020 pateikė prašomą informaciją. Pareiškėjas prašymą dėl 17 299,69 Lt pensijos dalies išmokėjimo VSDFV pateikė tik 2014 m. kovo 28 d., t. y. praleidęs nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą, skaičiuojamą nuo 2010 m. sausio mėn. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsniu, įstatymų leidėjas nepateikia aplinkybių sąrašo, dėl kurių terminas gali būti atnaujintas.

Visuomenėje vykstant daug pokyčių, dėl to keičiasi įstatymai ir teisinis reguliavimas, įstatymų leidėjas negali nustatyti visų aplinkybių, dėl kurių terminai gali būti praleidžiami. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, dažniausiai pripažįstama prašymą padavusio asmens liga, laikinas išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įvairios stichinės nelaimės, suklydimas ir panašios aplinkybės.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 61–64) prašė nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo atnaujinti skundo padavimo terminą, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodė, kad, įvertinusi tai, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėn., ir apie tai, kad mokama ne visa paskirta pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV su 2014 m. kovo 28 d. prašymu, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 m. terminą; dėl šios priežasties VSDFV 2014 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. (6.5) I-4359, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2014 m. birželio 5 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad, pateikus įrodymus, prašymo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas pateikė 2014 m. gegužės 29 d. prašymą, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir išmokėti sumažintą pensijos dalį. VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-5366 atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) apskųsti ir atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjo 2014 m. kovo 28 d. bei 2014 m. gegužės 29 d. prašymus tiek, kiek juose prašė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, nes 2014 m. gegužės 29 d. prašyme pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų, įrodančių, kad 3 m. apskundimo terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Taigi pareiškėjas dėl termino atnaujinimo jau buvo kreipęsis į VSDFV ir jo prašymas nebuvo patenkintas, o skunde teismui naujų aplinkybių dėl termino atnaujinimo nenurodė, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas. Be to, reikšdamas reikalavimą dėl senaties termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, pareiškėjas iš esmės prašė, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 2 dalį, skundui paduoti nustatytas terminas gali būti atnaujintas VSDFV direktoriaus ar pavaduotojo sprendimu), o tai neapima teismo kompetencijos (ABTĮ 5 str.).

Byla dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą. Pažymėjo, jog pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) apskundė praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 m. terminą ir pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjo reikalavimas priteisti 17 299,69 Lt neišmokėtos pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės; be to, nurodyta suma neteisinga: pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėta 17 106,68 Lt.

Nurodė, kad pareiškėjas į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi su 2014 m. sausio 17 d. prašymu, prašydamas išduoti pažymą apie pensijos mokėjimą 2010–2011 m. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. vasario 7 d. rašte Nr. (10.1) SI-8020 pateikė pareiškėjui prašomą informaciją. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta išsami, teisinga informacija, todėl panaikinti šį raštą nėra pagrindo, juolab kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl pastarasis raštas turėtų būti naikinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b. l. 90–98) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą, be kita ko, sprendžiama, ar VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5366 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“, VSDFV 2014 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4359 „Dėl 2014 m. kovo 28 d. prašymo“, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. vasario 7 d. raštas Nr. (10.1) SI-8020 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo 2010–2011 metais“ yra teisėti bei pagrįsti.

Teismas pabrėžė, kad, pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV, o po to – teismui. Teismas akcentavo, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes, praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) ir teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką, kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi kitoks Pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikšmė ir pan. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. (ginčo dėl to byloje nėra). Vadinasi, pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į VSDFV tik 2014 m. kovo 28 d., praleido paminėtą terminą. Teismas konstatavo, kad VSDFV 2014 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. (6.5) I-4359 tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, todėl šio sprendimo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas nurodė, kad VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-5366 atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nuomone, šis VSDFV sprendimas yra nepagrįstas. Teismas įvertino pareiškėjo argumentus. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. kovo 28 d. skundo padavimo terminas nepraleistas, nes apie tai, kad jam mokama sumažinta pensija, negalėjo žinoti, kadangi netikrino savo banko sąskaitos. Teismas pabrėžė, jog tai tėra pareiškėjo gynybinė pozicija, nes nėra įtikinama, jog normalus žmogus (lot. bonus pater familias) netikrintų savo sąskaitų tokį ilgą laikotarpį. Pareiškėjo aiškinimai, kad jis kreipėsi 2014 m. sausio 17 d. į VSDFV Klaipėdos skyrių, todėl šis terminas nėra praleistas, nėra pagrįsti, nes terminas baigėsi 2013 m. sausio mėn. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis nėra teisiškai išprusęs, negali būti laikomi sudarančiais teisinį pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjo aiškinimas, kad apie pažeistas teises jis sužinojo paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, taip pat nepagrįstas, nes taip siūloma priešingai negu įtvirtinta teisės nuostatose, neatsižvelgiant į teismų praktiką, skaičiuoti procesinį terminą. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5366 yra pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. vasario 7 d. raštą Nr. (10.1) SI-8020, priteisti iš atsakovų sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį – 17 299,69 Lt, atnaujinti skundo padavimo terminą, palikus nepakeistus paminėtus VSDFV sprendimus, negali būti tenkinami.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 104–107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas tik formaliai įvertino nurodytas aplinkybes dėl praleisto 3 m. termino atnaujinimo. Nurodyti motyvai dėl praleisto termino atnaujinimo neabejotinai sudaro teisinį pagrindą atnaujinti 3 m. terminą skundui paduoti. Terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrįstas pagrindas šį terminą atnaujinti ir suteikti galimybę jam apginti savo pažeistas teises teisme. Iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, kyla reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112–116) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Klaipėdos skyrius nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog būtent nuo Konstitucinio Teismo priimto nutarimo momento jam objektyviai tapo žinoma apie jo pažeistas teises, todėl 3 m. apskundimo terminas dėl sumažintos senatvės pensijos turi būti skaičiuojamas nuo šios datos, yra nepagrįstas. Argumentai, kad jis yra pensinio amžiaus, turi neįgalumą (neterminuotam laikui), neturi teisinių žinių, jog galėtų teisiškai vertinti teisės aktus, patvirtina, kad terminas skundui dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir tai neabejotinai sudaro teisinį pagrindą atnaujinti praleistą terminą, yra nepagrįsti. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam (Klaipėdos) skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl paminėtos pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad:

1) iki 2010 m. sausio 1 d. (dienos, nuo kurios pareiškėjui buvo pradėta mokėti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija) pareiškėjas gaudavo jam iki gyvos galvos paskirtą 1 600,31 Lt dydžio senatvės pensiją. Pastebėtina, kad šis pareiškėjui paskirtos pensijos dydis ginčo laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31) kelis kartus buvo keičiamas, tačiau tai buvo padaryta dėl su Laikinojo įstatymo nuostatų taikymu nesietinų priežasčių;

2) 2014 m. sausio 17 d. pareiškėjas padavė VSDFV Klaipėdos skyriui prašymą pateikti duomenis apie išskaičiuotos pensijos dydį (b. l. 65);

3) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. vasario 7 d. raštu (atsakymu į paminėtą pareiškėjo 2014-01-17 prašymą) jam buvo paaiškintos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pensijos sumažinimo priežastys ir pateikti jo prašomi duomenys (b. l. 67-69);

4) 2014 m. kovo 28 d. VSDFV paduotu skundu pareiškėjas paprašė išmokėti, jo teigimu, neteisėtai sumažintos pensijos dalį. Tačiau atsakovo VSDFV 2014 m. gegužės 9 d. rašte (sprendime) jam buvo nurodyta, kad jis praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą, nuo 2010 m. sausio mėn. skaičiuotiną (pirmosios Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu sumažintos pensijos išmokėjimo laiko), 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti jo skundą, ir jam pasiūlyta iki 2014 m. birželio 5 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 70-71);

5) 2014 m. gegužės 29 d. prašymu pareiškėjas, reaguodamas į paminėtą VSDFV pasiūlymą, nurodė, kad apie savo teisės į visą jam paskirtą senatvės pensiją pažeidimą sužinojo tik po paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl, jo manymu, 3 metų terminas jo nebuvo praleistas (b. l. 72-74);

6) pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamame VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendime atsakovas, nurodęs argumentus, kad paminėtas 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., ir konstatavęs, jog pareiškėjas nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių, atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 75-76).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo VSDFV paduotas 2014 m. kovo 28 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, kolegija pirmiausia pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra atsakovo VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Kolegija taip pat pažymi, kad, pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą.

Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjas pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėjo nurodytas nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (jo įsigaliojimo) praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Todėl, taikydama išvardytus aptariamo termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė