A-438-688-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-688/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00019-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 2–6) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 51–54; II t., b. l. 44–47, 135–139) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Panevėžio skyrius) 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas“ Nr. (2.32)3-22084, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas; 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos perkėlimu tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas; 3) įpareigoti atsakovą nuo 2012 m. sausio 1 d. priimti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už priverstinės pravaikštos nuo 2012 m. sausio 1 d. laiką.

Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Panevėžio skyriui 2011 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą perkelti ją tarnybinio kaitumo būdu į nuo 2012 m. sausio 1 d. steigiamas VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, nes tuo metu jos užimta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) Biržų skyriaus direktoriaus pareigybė dėl VSDF valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo nuo 2011 m. gruodžio 30 d. buvo naikinama. Pareiškėjos vertinimu, ji atitiko tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, nustatytus VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme. Pareiškėja nurodė, jog VSDFV Panevėžio skyrius neprivalėjo atsižvelgti į VSDF valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte nurodytą informaciją apie jos tarnybinę veiklą. Pareiškėjos teigimu, šis raštas nei turiniu, nei forma neatitinka sprendimams keliamų reikalavimų, jame tėra išreikšta tuometinio VSDF valdybos vadovo asmeninė nuomonė. Pareiškėja tvirtino, kad VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus funkcijos yra žymiai siauresnės už buvusias, kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d. šiam struktūriniam padaliniui tėra priskirti pensijų skyrimo ir jų mokėjimo klausimai. Pareiškėjos nuomone, VSDF valdybos vadovo atsisakymas priimti sprendimą dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu, kuris buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja buvo bausta tarnybine nuobauda, prilygsta antros tarnybinės nuobaudos už tą patį pažeidimą paskyrimui. Be to, atsakovas turėjo atsižvelgti į jos ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą VSDF valdybos Biržų skyriaus direktoriaus pareigose, taip pat ir į tai, kad VSDF valdyba, 2011 m. gruodžio 8 d. įteikdama padėkos raštą, jos įvykdytą tarnybinį pažeidimą įvertino kaip neesminį.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimais į pareiškėjos skundą su patikslinimais (I t., b. l. 58–59; II t., b. l. 148–151) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 20 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 ir 8 punktais, nurodė, kad šiose teisės normose įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato, jog valstybės tarnautojo prašymas perkelti jį į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu privalo būti tenkinamas. Todėl VSDFV Panevėžio skyrius turėjo diskrecijos teisę apsispręsti dėl pareiškėjos prašymo tenkinimo ar netenkinimo. Atsakovo teigimu, šią jo teisę nulėmė atsakomybė už jam nustatytų uždavinių ir pavestų funkcijų efektyvų įgyvendinimą. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas pareigas, nedraudžia priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo pateikto prašymo, atsižvelgti į rekomendaciją apie jo tarnybinę veiklą, todėl atsakovas turėjo teisę remtis VSDF valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 pateikta informacija. Atsakovo teigimu, jis vadovavosi leistinais įrodymais ir neviršijo suteiktų įgaliojimų. Taip pat nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius ir VSDF valdyba yra du savarankiški subjektai ir jų dalyvavimas valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu procedūrose yra skirtingas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovui nėra priskirta funkcija priimti sprendimą perkelti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu iš tuometinio VSDF valdybos Biržų skyriaus direktoriaus pareigų į naujai steigiamas VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja ginčo nagrinėjimo metu yra praradusi valstybės tarnautojo statusą, pareiškėjos prašymui įgyvendinti nėra teisinių galimybių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimais į pareiškėjos skundą su patikslinimais (I t., b. l. 66–68; II t., b. l. 154–158) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSDF valdyba atsiliepime iš esmės pakartojo atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepime išdėstytus argumentus ir samprotavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad valstybės tarnautojo perkėlimą tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas reglamentuojantys teisės aktai suponuoja įstaigos vadovo diskrecijos teisę apsispręsti dėl valstybės tarnautojo perkėlimo, tačiau imperatyviai neįpareigoja tenkinti tokio prašymo. VSDF valdyba teigė, kad prašančio perkelti tarnybinio kaitumo būdu asmens atitiktis specialiesiems reikalavimams nelemia teisėto lūkesčio, o tik sudaro sąlygas būti priimtam į valstybės tarnautojo pareigas.

Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas, siekdamas efektyviai įgyvendinti įstaigai priskirtas funkcijas, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti darbuotoją. Atsakovo sprendimas yra paremtas objektyviais kriterijais ir priimtas nepažeidžiant viešojo administravimo principų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. VSDF valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 nurodyti duomenys yra teisingi ir objektyviai pagrįsti rašytiniais dokumentais. VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas nustato, kad šiam valstybės tarnautojui yra priskirtos funkcijos planuoti ir organizuoti Biržų skyriaus darbą (7.1 punktas), dalyvauti vidaus kontrolės sistemos kūrime, vykdyti jos priežiūrą ir tobulinimą (7.27 punktas), todėl asmeniui, vykdančiam prieš tai įvardintas pareigas, ir yra nustatytas specialus reikalavimas gebėti planuoti ir organizuoti skyriaus darbą (6.5 punktas).

Remdamasi VSDF valdybos Vidaus audito departamento 2010 m. gruodžio 31 d. VSDF valdybos Biržų skyriaus Vidaus veiklos ir valdymo audito ataskaitos Nr. AT-27 (toliau – ir Ataskaita Nr. AT‑27) duomenimis, VSDF valdyba teigė, kad atliktas auditas atskleidė, jog nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjos, tuometinės VSDF valdybos Biržų skyriaus vadovės, vykdytos vidaus kontrolės ir valdymo trūkumais. Remdamasi 2009–2010 metų metinių veiklos vertinimo ataskaitomis, teigė, kad VSDF valdybos Biržų skyriaus, priklausiusio C grupės (mažiausių) teritorinių skyrių kategorijai, į kurią pateko 27 skyriai, veiklos vertinimo kriterijų reikšmės buvo žemiausios.

Tai ir sudarė pagrindą abejoti dėl pareiškėjos tinkamumo užimti VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas. Be to, duomenys apie tarnybinį nusižengimą ir paskirtą tarnybinę nuobaudą leido spręsti, kad pareiškėja negali būti vertinama kaip nepriekaištingai besilaikanti valstybės tarnautojų etikos taisyklėse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principų, todėl negalės būti pavyzdžiu institucijos kolektyvui ir jo lyderiu. Todėl atsakovas, gavęs tokio pobūdžio duomenų, turėjo pagrindą suabejoti pareiškėjos galimybėmis nepriekaištingai vykdyti VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas ir tapti pavyzdžiu įstaigos kolektyvui.

Taip pat VSDF valdyba akcentavo, jog, vykdant valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio kaitumo pagal pareiškėjos prašymą, yra reikalingi dviejų institucijų sprendimai. VSDF valdyba sprendimo perkelti pareiškėją į VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas priimti nebegali, kadangi ji yra praradusi valstybės tarnautojo statusą (yra atleista iš valstybės tarnybos ir jos atleidimas nėra nustatyta tvarka nuginčytas).

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (II t., b. l. 75–78) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 15 d. nutartimi (II t., b. l. 103–113) šį skundą iš dalies tenkino, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 169–175) pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. (2.32)3-22084, atsakovas, priimdamas sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo perkelti ją į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, rėmėsi VSDF valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152 pateikta informacija apie tuometinio VSDF valdybos Biržų skyriaus veiklos vertinimą ir šios institucijos vadovės R. G., t. y. pareiškėjos, tarnybinę veiklą. Teismas sprendė, kad VSDF valdybos 2011 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. P2-152 vertintinas kaip VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo netenkinti valstybės tarnautojo prašymo sudėtinė dalis, kurioje nurodyti nesutikimą pagrindžiantys motyvai. Atsižvelgęs į tai, kad abu raštai buvo įteikti pareiškėjai, teismas darė išvadą, jog jai buvo tinkamai pranešta apie atsakovo sprendimą dėl jos prašymo perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu ir jo motyvus.

Teismas nustatė, kad VSDF valdybos direktorius 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V‑518 patvirtino VSDF valdybos teritorinio skyriaus Pensijų skyriaus vedėjo tipinį aprašymą. Specialūs reikalavimai, keliami nuo 2012 m. sausio 1 d. įsteigtai VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigybei, buvo nustatyti VSDFV Panevėžio skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintame šios pareigybės apraše. Abiejuose teisės aktuose yra suformuluoti analogiški įvardintai pareigybei keliami specialūs reikalavimai. Įvardintų teisės aktų 6.5 punkte yra įtvirtintas reikalavimas gebėti planuoti ir organizuoti skyriaus darbą, formuoti tikslus ir uždavinius. Teismo vertinimu, keliant VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjui tokį reikalavimą, yra siekiama, kad šiai institucijai vadovautų asmuo, gebantis užtikrinti teisės aktais šiam padaliniui nustatytų uždavinių ir pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjui priskirtų funkcijų matyti, kad didžioji jų dalis yra tiesiogiai susijusi su šios įstaigos ir joje dirbančių specialistų veiklos planavimu, organizavimu ir kontrole. Be to, šiam valstybės tarnautojui yra pavesta priimti teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, analizuoti informaciją apie pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo klaidas, specialistų darbo procedūras ir jų darbo krūvį. Sugretinus tuometiniam VSDF valdybos Biržų skyriaus direktoriui ir VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjui priskirtas funkcijas, matyti, kad pastarojo valstybės tarnautojo funkcijos yra apibrėžtos konkrečiai, detaliai ir išsamiai. VSDFV Panevėžio skyriaus nuostatų, patvirtintų VSDF valdybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-394, 26 punkte nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus padalinio vadovas yra atsakingas už padalinio uždavinių, veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, padalinio darbo planavimą, organizavimą, koordinavimą ir kontrolę bei už kitų jam pavestų funkcijų vykdymą. Iš to teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos teiginį, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriuje dirbančių specialistų skaičius yra žymiai sumažėjęs, o jo veikla susiaurėjusi, todėl ir skyriaus vedėjo funkcijos yra žymiai siauresnės.

Teismas, spręsdamas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo pagrįstumo, rėmėsi duomenimis apie pareiškėjos tarnybinę veiklą ir jos vadovaujamo tuometinio VSDF valdybos Biržų skyriaus veiklos vertinimą. Kaip matyti iš Ataskaitos Nr. AT-27 viešųjų pirkimų srityje buvo pateiktos 5 didelio reikšmingumo ir 2 vidutinio reikšmingumo rekomendacijos, žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – 2 vidutinio reikšmingumo rekomendacijos, finansinių išteklių valdymo srityje – 2 vidutinio reikšmingumo ir 1 mažo reikšmingumo rekomendacija, materialinių išteklių srityje – 1 mažo reikšmingumo rekomendacija bei 2 vidutinio reikšmingumo rekomendacijos korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos prevencijos srityje.

Minėto audito metu nustatyti įvairūs pažeidimai rodo priemonių, užtikrinančių vidaus kontrolę visose išvardintose tuometinio VSDF valdybos Biržų skyriaus veiklos srityse, ypatingai – viešųjų pirkimų srityje, trūkumą. Tuometinio VSDF valdybos Biržų skyriaus vidaus kontrolės funkcijas privalėjo vykdyti pareiškėja, todėl daroma išvada, jog ji nesiėmė reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi skyriaus žmogiškųjų, materialinių, finansinių išteklių valdymo ir viešųjų pirkimų srityse, o jos veikla nurodytoje skyriaus valdymo srityje nebuvo efektyvi.

VSDF valdybos Vidaus audito departamento 2011 m. vasario 15 d. pažymos apie VSDF valdybos Biržų skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr. AT-27 pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą Nr. AT4-7 duomenys patvirtina, kad pareiškėja, tuometinė šio skyriaus direktorė, kai kurias rekomendacijas įgyvendino tik iš dalies, o rekomendacijų dėl komandiruočių įforminimo apskritai neįgyvendino. Šios aplinkybės taip pat rodo pareiškėjos gebėjimų vadovauti institucijai stoką. VSDF valdybos direktorius, atsižvelgęs į atlikto VSDF valdybos Biržų skyriaus vidaus veiklos ir valdymo audito rezultatus, 2011 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. P-28 sudarė pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Šios komisijos parengtos išvados „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės R. G. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TN-13 (toliau – ir Išvada Nr. TN-13) duomenys patvirtina, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja neatliko (netinkamai atliko) jos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos užtikrinti, kad VSDF valdybos Biržų skyriaus veikloje būtų laikomasi įvairių teisės aktų nustatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

VSDF valdybos direktorius, remdamasis nurodyta išvada, 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-69 pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, kuri panaikinta nebuvo. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo abejoti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadomis apie pareiškėjos įvykdytą tarnybinį nusižengimą ir jai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu. Nurodyti duomenys taip pat sudarė pagrindą VSDFV Panevėžio skyriui priimti sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu.

Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad atsakovo sprendimą nulėmė VSDF valdybos direktoriaus subjektyvi nuomonė apie pareiškėją, išreikšta 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. P2-152, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą tarnybinės pagalbos principą. VSDFV Panevėžio skyriui teisės normos nedraudė gauti duomenis apie asmens, pareiškusio valią būti perkeltam pas jį tarnybinio kaitumo būdu, tarnybinę veiklą, o juos gavus – atsižvelgti ne tik į gautą informaciją, bet ir į šio asmens darbdavio pareikštą nuomonę ir ja remtis priimant sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, jog pareiškėja nuo 2011 m. gruodžio 30 d., t. y. 2012 m. sausio 26 d. kreipdamasi su skundu į teismą, jau buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų, tačiau dėl to ginčo nekėlė. Vėlesnis pareiškėjos atitinkamas reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti nusprendus neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti. Ginčo nagrinėjimo metu pareiškėja yra netekusi valstybės tarnautojo statuso ir jo nustatyta tvarka nėra atkūrusi, todėl ji nebegali būti perkeliama tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Be to, pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas, įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, nagrinėjamu atveju – VSDFV Panevėžio skyrius, gavęs šių Taisyklių 7 punkte nurodytą valstybės tarnautojo prašymą, buvo įgaliotas priimti sprendimą tik dėl valstybės tarnautojo prašymo tenkinimo ar netenkinimo. Taigi, atsakovas nėra įgaliotas atlikti pareiškėjos reikalaujamus atlikti veiksmus. Atmetus pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių nuo 2012 m. sausio 1 d. priimti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas kaip nepagrįstą, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikštos nuo 2012 m. sausio 1 d. laiką priteisimo.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 2–3), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, taip pat: 1) įpareigoti VSDF valdybos direktorių priimti sprendimą dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu iš A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo (vadovo) Biržų skyriaus direktoriaus pareigų į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. paliekant turimą kvalifikacinę klasę; 2) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyriaus direktorę priimti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. paliekant turimą kvalifikacinę klasę; 3) priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 1 d.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ir neįvertino VSDFV Panevėžio skyriaus 2011 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. (2.32)3-21576, kurio turinys liudija, jog atsakovas buvo sutikęs priimti pareiškėją į Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas. Minėtu raštu pareiškėjos darbdavys VSDF valdybos direktorius buvo informuotas apie būsimo darbdavio sutikimą ir apie tai, kad laukiama, kol VSDF valdybos direktorius priims sprendimą dėl pareiškėjos perkėlimo į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kaip to reikalauja Taisyklių 9 punktas. VSDF valdybos direktorius, pateikdamas 2011 m. gruodžio 23 d. raštą „Dėl R. G. tinkamumo užimti VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas“ Nr. P2-152 pažeidė Taisyklių 9 punkto reikalavimus, t. y. nustatyto dokumento formą. Rašto turinys išreiškia subjektyvią direktoriaus nuomonę, įžeidžia pareiškėją ir neatitinka tikrovės. Be to, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje patvirtino, kad VSDFV Panevėžio skyriaus dokumentas, kuriuo išreikštas sutikimas dėl pareiškėjos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra privalomas VSDF valdybos direktoriui.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad nei atsakovas, nei VSDF valdyba negalės atlikti pareiškėjos skunde minimų veiksmų, nes to neleidžia pareiškėjos statusas (šiuo metu pareiškėja nėra valstybės tarnautoja), yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) neskirsto pareiškėjų į atskiras grupes, neįvardija papildomų sąlygų ir nekelia papildomų reikalavimų. Teismo sprendimo vykdymo nuostatos nenumato jokių išlygų ir vienodai taikomos tiek darbininkams, tiek valstybės tarnautojams, nes skirstymas į grupes pažeistų pagrindines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

Pažymi, kad prašo apginti jos teises dėl Taisyklių pažeidimo, kuris turėjo įtakos vėlesnių sprendimų (VSDF valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo „Dėl R. G. atleidimo“ Nr. P-511) priėmimui. Tinkamai įvykdžius perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu procedūrą ir perkėlus pareiškėją iš VSDF valdybos Biržų skyriaus direktorės pareigų į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, Biržų skyriaus direktoriaus pareigybė būtų likusi laisva. Taigi pareiškėja, skųsdama perkėlimo procedūros pažeidimą, skundžia priminį ir pagrindinį veiksmą, turėjusį įtakos vėlesnių sprendimų jos atžvilgiu priėmimui.

Teigia, kad išskirtinį dėmesį reikia skirti VSDF valdybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikto atsiliepimo (3 lapas 2-a pastraipa) teiginiui, kuriuo pareiškėja kaltinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojo veiklos etikos taisyklių nesilaikymu. Šis teiginys vertintinas kaip šmeižtas, nes pareiškėjos elgesys niekada nebuvo svarstytas jokioje etikos ir procedūrų komisijoje, 2002–2010 m. jos tarnybinė veikla vertinta tik „gerai“ ir „labai gerai“, pareiškėja turi 2-ą kvalifikacinę klasę, nėra bausta administracine tvarka, jos tarnybinė veikla ar privatus elgesys nei rajoninėse, nei respublikinėse žiniasklaidos priemonėse nėra vertintas negatyviai.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (III t., b. l. 12–15) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas pareigas, nedraudžia įstaigai, gavusiai valstybės tarnautojo prašymą dėl jo perkėlimo (iš kitos įstaigos) į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atsižvelgti į kitos valstybės institucijos realiais faktais pagrįstą rekomendaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir keisti savo nuomonę priimant sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar netenkinimo.

Pareiškėjos teiginys, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovo sutikimas dėl pareiškėjos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į žemesnes pareigas yra privalomas VSDF valdybos direktoriui, yra klaidinantis, nes pagal Taisyklių 8 punktą įstaigos, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas, priėmęs sprendimą tenkinti prašymą, per 7 kalendorines dienas privalo raštu informuoti įstaigos, kurioje prašymą pateikęs valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį, t. y., ši nuostata privaloma atsakovui ir negali būti aiškinama kitaip. VSDF valdybos direktorius, atsižvelgdamas į atsakovo 2011 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (2.32)3-21756 ir vadovaudamasis Taisyklių 9 punktu, būtų priėmęs sprendimą perkelti pareiškėją tarnybinio kaitumo būdu į kitas pareigas kitoje įstaigoje tik tuo atveju, jei per nustatytą terminą (7 dienas) vėlesniu atsakovo 2011 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (2.32)3-22086 pirminis raštas nebūtų pripažintas negaliojančiu.

Teigia, kad atsakovas negali priimti pareiškėjos į Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, nes sprendimą dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu priima buvęs darbdavys.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sietinas su neteisėtu atleidimu, jei asmuo į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl įstatyme numatytų priežasčių. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl neteisėto atleidimo, todėl pareiškėjos prašymas priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 1 d. taip pat yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (III t., b. l. 8–11) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad VSDF valdybos direktorius, gavęs atsakovo 2011 m. gruodžio 21 d. raštą „Dėl R. G. perkėlimo“ Nr. (2.32) 3-21576, kaip pareiškėją į įstaigos vadovo (VSDF valdybos Biržų skyriaus direktoriaus) pareigas priėmęs asmuo, sprendimą dėl jos perkėlimo į kitas (karjeros valstybės tarnautojo – Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo) pareigas turėjo priimti per Taisyklių 9 punkte nustatytą terminą – 7 dienas. Per šį laiką buvo gautas kitas atsakovo sprendimas – 2011 m. gruodžio 27 d. raštas „Dėl R. G. prašymo“ Nr. (2.32)3‑22086, kuriuo buvo paprašyta pirmąjį raštą laikyti negaliojančiu. Pastarasis atsakovo sprendimas buvo priimtas nepraleidus Taisyklių 8 punkte nustatyto 7 dienų termino. Teisės aktai nedraudžia keisti priimtų sprendimų.

Pažymi, kad VSDF valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. raštas „Dėl R. G. tinkamumo užimti VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas“ Nr. P2-152 nebuvo Taisyklių 9 punkte nurodytas sprendimas. Šiame rašte išdėstyti faktai vertintini kaip motyvai, objektyvūs kriterijai, padėję atsakovui apsispręsti dėl pareiškėjos priėmimo ar nepriėmimo į pareigas. Rašte nurodyti duomenys yra teisingi ir objektyviai pagrįsti. Nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėja turėjo teisę VSDF valdybos direktoriaus sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo per 1 mėnesį apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Abejonė, ar pareiškėja galėtų nepriekaištingai vykdyti Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas bei tapti pavyzdžiu įstaigos kolektyvui, rašte buvo išreikšta, atsižvelgiant į galiojančią tarnybinę nuobaudą, Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjui priskirtas funkcijas ir joms vykdyti reikalingus gebėjimus, į 2009–2011 m. VSDF valdybos Biržų skyriaus metinius veiklos rezultatus.

Teigia, kad nutrūkus pareiškėjos tarnybos santykiams, tarnybinio kaitumo procedūros įgyvendinimas yra neįmanomas be atleidimo pagrįstumo nuginčijimo ir pripažinimo neteisėtu. VSDF valdybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas „Dėl R. G. atleidimo“ Nr. P-511 yra galiojantis. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde kelia reikalavimą (įpareigoti VSDF valdybos direktorių priimti sprendimą dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu iš A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo (vadovo) Biržų skyriaus direktoriaus pareigų į A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. paliekant turimą kvalifikacinę klasę), kurį Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi atsisakė priimti. Todėl apeliaciniame skunde atsisakytas priimti nagrinėti reikalavimas negali būti iš naujo keliamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo tarnybinio kaitumo būdu pareiškėją nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelti iš VSDFV Biržų skyriaus direktoriaus pareigų į VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 884 buvo pradėta VSDFV skyrių, tame tarpe ir Biržų skyrius reorganizacija, kurios išdavoje Biržų skyrius nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo prijungtas prie VSDFV Panevėžio skyriaus bei tapo VSDFV Panevėžio skyriaus struktūriniu padaliniu. Šios reorganizacijos eigoje pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 10 d. buvo pranešta apie numatomą jos užimamos pareigybės - VSDFV Biržų skyriaus direktoriaus, panaikinimą nuo 2011 m. gruodžio 31 d., bei išaiškintos jos galimybės užimti kitas pareigas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (t.1 b. l. 8).

Šios aplinkybės patvirtina, kad byloje nagrinėjamu atveju buvo susiklostę teisiniai santykiai, kurie atsiranda kai dėl atitinkamų organizacinių, struktūrinių ir panašių pertvarkymų yra naikinamos tam tikros valstybės tarnautojų pareigybės, o jas užimantys asmenys įgyja teisę užimti kitas to paties lygio ir kategorijos arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o nesant galimybės minėtų asmenų perkelti į kitas pareigas, jie yra atleidžiami iš valstybės tarnybos. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad galimybė užimti kitas pareigas gali būti ribojama, tiek bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų nustatytų pareigybei atitikimu, tiek pirmumo teisės turėjimu užimti šią pareigybę prieš kitus asmenis, kai susidaro konkurencija tarp asmenų pretenduojančių užimti šią pareigybę.

Aptartus teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 3 dalys; 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas; 44 straipsnio 5 ir 6 dalys.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad ji tarnybinio kaitumo būdu būtų perkelta iš VSDFV Biržų skyriaus direktoriaus pareigų į VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas.

Karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinio kaitumo klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnis.

Pagal šioje teisės normoje nustatytą teisinį reglamentavimą karjeros valstybės tarnautojas bei įstaigos vadovas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra perkeliami jų pačių prašymu, t. y., šią procedūrą inicijuoja pats valstybės tarnautojas. Be to, kad ši valstybės tarnautojo teisė būtų įgyvendinta, turi egzistuoti ir būtina sąlyga - pareigos į kurias pageidauja valstybės tarnautojas būti perkeltas turi būti laisvos, t. y., į jas neturi pretenduoti kiti asmenys, galintys teisės aktų nustatyta tvarka jas užimti.

Skirtingai nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, tarnybinio kaitumo atveju, karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo užimama pareigybė nėra naikinama, ji išlieka toliau, todėl tokiam valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui negresia galimybė būti atleistam iš valstybės tarnybos ir jis tokio perkėlimo atveju iš esmės siekia tenkinti kitokio pobūdžio socialinius, buitinius poreikius (dirbti ir gyventi tam tikroje vietovėje ir pan..), o ne pačią teisę dirbti darbą valstybės tarnyboje.

Visi šie skirtumai lemia, kad minėtos teisės normos -Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalis, yra skirtos reguliuoti skirtingus teisinius santykius, todėl jos negali būti tarpusavyje tapatinamos, pakeisti viena kitą ir pan.. Priešingai, kiekviena iš jų turi būti taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie atitinka jų dispozicijoje nurodytas sąlygas.

Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 884 buvo pradėta VSDFV Biržų skyrius reorganizacija, kurios išdavoje Biržų skyrius nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo prijungtas prie VSDFV Panevėžio skyriaus, o pareiškėjos užimta pareigybė panaikinta.

Kadangi šios aplinkybės atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas sąlygas, todėl pareiškėjos siekis nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas, galėjo būti įgyvendintas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, o ne Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Visa tai savo ruožtu lemia, kad atsakovo 2011 m. gruodžio 27 d. atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2011 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl jos perkėlimo į VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus vedėjo pareigas tarnybinio kaitumo būdu, t. y., remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės yra pagrįstas ir teisingas. Dėl paminėtų priežasčių, pareiškėjos subjektinėms teisėms įtakos nedaro ir atsakovo 2011 m. gruodžio 21 d. pareiškėjai duotas sutikimas dėl jos perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į minėtas pareigas, kurį jis vėliau, 2011 m. gruodžio 27 d., atšaukė (t.1 b. l. 9; t.2 b. l. 140).

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu nuo 2011 m. gruodžio 30 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė), tačiau šio įsakymo, o tuo pačiu ir atleidimo iš valstybės tarnybos, teismui nustatytu laiku neapskundė. Nesant nustatyta tvarka pradėto teisminio ginčo, nėra ir teisinių prielaidų teismine tvarka revizuoti pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo bei pagrįstumo klausimus.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas