AS-624-929-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-929/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01005-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–11), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė, atsakovas) vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-76) 1 ir 2 punktus, kuriais pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas; 2) įpareigoti VSAT Varėnos rinktinės vadą išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertų komisiją (toliau – ir CMEK), kad būtų nustatytas pareiškėjo tinkamumas tolesnei tarnybai, t. y. užbaigti pradėtas medicinines procedūras ir, priklausomai nuo CMEK išvadų, spręsti atleidimo iš tarnybos klausimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą arba 15 punktą; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos; 4) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas; 5) priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. pareiškėjui suteiktą poilsio laiką, kuriuo jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (I t., b. l. 148–161) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. pareiškėjui suteiktą poilsio laiką, kuriuo jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną. Kitą pareiškėjo E. K. skundo dalį teismas tenkino: panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus; grąžino pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas; įpareigojo VSAT Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai; priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; priteisė pareiškėjui iš atsakovo VSAT Varėnos rinktinės 1 360 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nusprendė sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

VSAT Varėnos rinktinė 2012 m. liepos 17 d. (pagal pašto spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. K. skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (I t., b. l. 178–179) atsakovo apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1 p.).

2012 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (I t., b. l. 184–185).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi (I t., b. l. 195–197) atsakovo VSAT Varėnos rinktinės prašymą tenkino ir atnaujino terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo paduoti ir atsakovo VSAT Varėnos rinktinės apeliacinį skundą priėmė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi (II t., b. l. 2–22) atsakovo VSAT Varėnos rinktinės apeliacinį skundą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą pakeitė. Pareiškėjo skundą dėl VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktų panaikinimo, pareiškėjo E. K. grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą priteisimo ir įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui siuntimą į specializuotą medicininės ekspertizės komisiją, atmetė. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistą.

II. Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė 2014 m. kovo 7 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo (II t., b. l. 26–29), kuriuo prašė išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisti atsakovui iš pareiškėjo E. K. 1 110 Lt.

E. K. atsiliepimu į pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo (II t., b. l. 75) informavo, kad sutinka su VSAT Varėnos rinktinės prašymu priteisti iš E. K. 1 110 Lt.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė 2014 m. gegužės 14 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimo dėl įvykdymo atgręžimo atsisakymą (II t., b. l. 76), kuriuo atsisakė pareiškimo dėl įvykdymo atgręžimo ir priteisimo atsakovui iš pareiškėjo E. K. 1 110 Lt, paduoto teismui 2014 m. kovo 7 d.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė 2014 m. gegužės 14 d. (pagal pašto spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo paduoti (II t., b. l. 79–81). Paaiškino, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo paduoti yra praleistas, tačiau nežymiai ir tai sąlygojo iki šiol tarp E. K. ir VSAT Varėnos rinktinės vykę teisminiai ginčai (galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-395/2013 buvo priimta 2014 m. gegužės 6 d.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi (II t., b. l. 118–120) atnaujino atsakovui VSAT Varėnos rinktinei terminą pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pateikti ir priėmė VSAT Varėnos rinktinės pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė pareiškime dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo (II t., b. l. 82–84) prašė išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimą bei panaikinti Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Pareiškėjas E. K. atsiliepime (II t., b. l. 122–126) su pareiškimu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nesutinka.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi (II t., b. l. 150–155) nutarė nutraukti bylos dalį dėl atsakovo VSAT Varėnos rinktinės prašymo išspręsti sprendimo atgręžimo klausimą ir priteisti iš E. K. 1 110 Lt. Likusią atsakovo VSAT Varėnos rinktinės pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo dalį tenkino iš dalies. Atgręžė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymą ir panaikino VSAT Varėnos rinktinės 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 4.1 punktą ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Likusią pareiškimo dalį atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 761 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas, skubiai vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ nuo 2012 m. liepos 11 d. grąžino E. K. į Varėnos rinktinės OVS vyriausiojo specialisto pareigas ir pervedė priteistą vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. VSAT Varėnos rinktinė 2012 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą suprašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tuo metu įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas ir VSAT Varėnos rinktinė 2012 m. rugsėjo 28 d. E. K. pervedė pinigų sumą už visą priverstinės pravaikštos laiką, o 2012 m. spalio 5 d. išdavė siuntimą į CMEK dėl jo tinkamumo tolesnei tarnybai. VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 pareiškėjas E. K. atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. kaip negalintį tarnauti dėl sveikatos būklės esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertų komisijos išvadai. VSAT Varėnos rinktinės vadas 2013 m. kovo 18 d. priėmė įsakymą Nr. TE-56 pripažinti negaliojančiais savo paties priimtus 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir įpareigojo Finansų skyriaus vedėją iki 2013 m. kovo 21 d. pateikti pažymą apie išmokas, sumokėtas E. K. nuo 2012 m. liepos 2 d.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas tenkino E. K. skundą ir 2013 m. spalio 1 d. sprendimu panaikino Varėnos rinktinės vado 2013 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. TE-56 1.1 ir 1.2 punktus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. neskundžiama nutartimi jį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartyje konstatavo, kad faktinės situacijos ypatumas pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 11 d. (kai atsakovas 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. TE-183 grąžino jį į buvusias pareigas) iki 2013 m. kovo 12 d. (kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis) pareiškėjas atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant CMEK išvadai). Susiklostė situacija, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuri buvo nukreipta į galutinį tarnybinių santykių tarp šalių sureglamentavimą buvo priimta, kai šie santykiai jau buvo pasibaigę kitokiu, su teismo nagrinėjama administracine byla nesietinu, pagrindu. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tokioms teisinėms situacijoms išspręsti yra skirtas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas, o atsakovas, kaip buvęs pareiškėjo darbdavys ir viešojo administravimo subjektas, neturėjo kompetencijos administraciniu būdu spręsti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimu sietinus klausimus.

Teismas pažymėjo, kad VSAT Varėnos rinktinė pirminiame prašyme atgręžti sprendimo įvykdymą prašė priteisti Varėnos rinktinei iš E. K. 1 110 Lt, tačiau vėliau atsisakė nurodytos prašymo dalies. Pagal analogiją vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bylos dalis dėl prašymo išspręsti sprendimo atgręžimo klausimą ir priteisti iš E. K. Varėnos rinktinei 1 110 Lt buvo nutraukta.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine ir neskundžiama nutartimi pripažinta, kad E. K. teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 4 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą – darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau šiuo metu nėra panaikinti ir VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. TE-183, kuriuo E. K. grąžintas į pareigas Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. TE-252, kuriuo E. K. atleistas iš vidaus tarnybos pagal CMEK išvadą kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo prašymas taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą ir panaikinti 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ tenkintas, nurodytas įsakymas, kaip prieštaraujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarčiai, naikintas. Teismas darė išvadą, kad dviejų galiojančių pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindų, kaip yra šiuo metu, negali būti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis privalo būti vykdoma.

Teismas rėmėsi CPK 762 straipsnio 4 dalimi, sprendė, jog šiuo atveju vertintina, ar E. K. buvo sąžiningas. Teismo nuomone, išvadą kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, leidžia daryti jo atleidimo pagrindas, t. y. jis atleistas dėl to, kad atvyko į darbą būdamas neblaivus, nors bandė tai nuslėpti ir šį faktą neigė. Atsižvelgus į tai, teismas darė išvadą, kad vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra įgytas nesąžiningai, todėl tenkinta atsakovo prašymo dalis ir VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 4.1 punktas, kuriuo VSAT Varėnos rinktinės Finansų skyrius įpareigotas išmokėti E. K. vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, naikintas. Teismas prašymą dėl kitų 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 punktų panaikinimo atmetė, kadangi nurodytas įsakymas sukėlė teisines pasekmes ne tik E. K., bet ir tretiesiems asmenims.

Teismas pažymėjo, kad sumos, kurios buvo išmokėtos 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 pagrindu, teismo manymu, yra įgytos sąžiningai, nes pareiškėjas atleistas iš tarnybos ne dėl savo nesąžiningų veiksmų.

IV. Pareiškėjas E. K. atskiruoju skundu (II t., b. l. 158–160) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį skundžiamoje dalyje panaikinti, atmetant prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja I. Paulauskienė 2012 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi. Tokiu būdu teisėja I. Paulauskienė, spręsdama sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nagrinėjo tą pačią bylą, negalėjo būti objektyvi ir turėjo nusišalinti.

Teigia, jog CPK 761 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis ir negalėjo būti atnaujinamas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog E. K. veikė nesąžiningai, nes atvyko į tarnybą neblaivus, niekuo nepagrindė tokios išvados. Pareiškėjas negali būti laikomas nesąžiningu vien dėl to, kad kreipėsi į teismą gynybos, o teisme jam nepavyko įrodyti pareiškime nurodytų aplinkybių egzistavimo.

Nurodo, kad teismo išvada, jog dviejų galiojančių pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindų, kaip yra šiuo metu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis privalo būti vykdoma, yra nepagrįsta, nes padaryta be kokios nors nuorodos į konkretų teisės aktą. Mano, kad galiojančiu laikytinas vėlesnis įsakymas dėl E. K. atleidimo iš tarnybos.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas apeliacinės instancijos teismo panaikinto jo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iki 2012 m. kovo 7 d. ėjo atsakovo Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, iš kurių buvo atleistas atsakovo 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. TE-76. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė: panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus; grąžinti pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas; įpareigoti VSAT Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai; priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjui iš atsakovo VSAT Varėnos rinktinės 1 360 Lt bylinėjimosi išlaidų; sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, atsakovas 2012 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. TE-183, kurio 1 punkte nurodė, kad grąžina pareiškėją į buvusias pareigas ir suteikia asmens ženklą, 3 punkte – kad laiko savo 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ negaliojančiu, 4.1 punkte – įpareigojo VSAT Varėnos rinktinės Finansų skyrių išmokėti E. K. vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Be to, atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl negalimumo tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas buvo pakeistas: pareiškėjo skundas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktų panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą priteisimo ir įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui siuntimą į specializuotą medicininės ekspertizės komisiją, buvo atmestas; pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dalis sumažinta iki 250 Lt.

Atsakovas, siekdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo, teismo prašė, be kita ko, panaikinti savo 2012 m. liepos 11 d. priimtą įsakymą Nr. TE-183 ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl negalimumo tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2014 m. birželio 30 d. nutarties dalimi nutarė atgręžti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymą ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 4.1 punktą bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ motyvuodamas tuo, kad: dviejų galiojančių pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindų negali būti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis privalo būti vykdoma, todėl atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. TE-252 naikintinas; 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 4.1 punktas naikintinas, kadangi vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra įgytas nesąžiningai. Prašymas dėl 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 punktų panaikinimo atmestas motyvuojant tuo, kad nurodytas įsakymas sukėlė teisines pasekmes ne tik E. K., bet ir tretiesiems asmenims, t. y. jo pagrindu pareiškėjas realiai dirbo, gavo atlyginimą už atliktas pareigas, atliko užduotis, vykdydamas pareigas, sukūrė teises ar pareigas tretiesiems asmenims.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011 išaiškino, jog pagal ABTĮ 97 straipsnį neįvykdyti teismo sprendimai vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu teismo sprendimai įvykdyti, sprendimų įvykdymo atgręžimas vykdomas Civilinio proceso kodekso LVI skyriaus nustatyta tvarka.

CPK 760 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 762 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. CPK 762 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas. CPK 761 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimą pirmosios instancijos teisme, 2 dalis nustato, kad jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems byloje asmenims. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, nurodo, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovo S. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-204/2010).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką, galima teigti, kad spręsdamas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, teismas gali išspręsti tik klausimus, betarpiškai susijusius su panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimu; šia tvarka taip pat nėra sprendžiama dėl šalių materialinių teisinių santykių, atsiradusių jau po panaikinto sprendimo įvykdymo, metu gautų lėšų, turto ir pan. – tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ne teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto, o kitų teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Civilinio kodekso VI knygos XX skyrius).

Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, VSAT Varėnos rinktinė jau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl lėšų, išmokėtų vykdant tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, tiek savo 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252, išieškojimo, šis ieškinys buvo atmestas motyvuojant tuo, kad: lėšų, išmokėtų vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, grąžinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimams spręsti nustatyta tvarka; 2012 m. spalio 29 d.

įsakymo Nr. TE-252 pagrindu gautų lėšų priteisti nėra pagrindo, kadangi tokiu būdu be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalaujamas dėl Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 nustatyto ribojimo. Pažymėtina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje be pagrindo teigiama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje konstatuota, jog 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 panaikinimo klausimas spręstinas teismo sprendimų vykdymo atgręžimo nustatyta tvarka: šioje byloje, kurioje ginčo dalykas buvo VSAT Varėnos rinktinės 2013 m. kovo 18 d.

įsakymas Nr. TE-56 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad esant išvardytoms faktinėms aplinkybėms, susiklostė situacija, kai paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuri buvo nukreipta į galutinį tarnybinių santykių tarp šalių sureglamentavimą, buvo priimta tuo metu, kai šie santykiai jau buvo pasibaigę kitokiu, su teismo nagrinėjama administracine byla nesietinu, pagrindu.

Pasisakydama dėl tokios situacijos teisinio vertinimo ir jos išsprendimo būdo, kolegija pažymėjo, kad tokioms teisinėms situacijoms išspręsti yra skirtas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas. Šio instituto taikymas jos nagrinėtai administracinei bylai nėra aktualus, nes byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo (kuriuo pareiškėjas buvo skubiai grąžintas į ankščiau eitas pareigas) įvykdymo atgręžimo, todėl kolegija plačiau nepasisakė dėl šio instituto taikymo ypatumų ir galimybės jį taikyti tarp šalių susiklosčiusioje situacijoje.

Tačiau kolegija pažymėjo, kad šis institutas yra reikšmingas jos nagrinėtai bylai ta prasme, kad, pagal jį, tik teismas, o ne darbdavys (darbo ar tarnybos santykiuose) gali spręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimus (CPK 760–762 str.), kas nagrinėtoje byloje reiškia, kad atsakovas, kaip buvęs pareiškėjo darbdavys ir viešojo administravimo subjektas, neturėjo kompetencijos administraciniu būdu spręsti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimu sietinus klausimus, t. y.

šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje tik konstatuota, kad su teismo sprendimo įvykdymo atgręžimu sietinus klausimus gali spręsti tik teismas, o ne darbdavys, tačiau nėra pasisakyta, kad Civilinio proceso kodekso 760–762 straipsniais gali ar turi būti sprendžiamas atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 panaikinimo klausimas.

Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje panaikintas atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. TE-252, negali būti pripažinta teisėta.

Pirmosios instancijos teismo nutartis kitoje dalyje, t. y. susijusioje su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimu, yra neaiški ir negali būti įvykdoma, todėl nutartis naikinama ir šioje dalyje klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: nors nei ABTĮ, nei CPK nenustato turinio reikalavimų pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus (CPK 762 str. 3 d. ir 4 d.), sprendžiami kiti klausimai (CPK 760 str. 2 d. ir 4 d.), taip pat kai kurių kategorijų byloje svarbios tam tikros aplinkybes – ieškovo nesąžiningumas, klaidos ir pan. (CPK 762 str. 3 d. ir 4 d.), toks pareiškimas turėtų atitikti bendrus reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams (CPK 111 str.), atitinamai – jame turi būti aiškiai suformuluotas pareiškimo pagrindas ir dalykas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo pareiškime iš esmės tik detalizuoja, kodėl prašo spręsti sprendimo vykdymo atgręžimą, tačiau, be prašymo panaikinti savo 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183 ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252, visiškai nenurodo, kokia apimtimi gali ir turi būti įvykdytas teismo sprendimo atgręžimas, kokios aplinkybės tai patvirtina, šie trūkumai nebuvo pašalinti ir teismo posėdžio metu; nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl išmokėto vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio grąžinimo, visiškai nemotyvuoja, kodėl nėra sprendžiamas klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 7 d. iki 2013 m. liepos 11 d., grąžinimo, nors atsakovas nurodo, kad išmokėjo visą priteistą išmoką. Be to, nors šiuo atveju pareiškimas dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio grąžinimo iš esmės yra tenkintas, nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, kokia suma priteisiama atsakovui iš pareiškėjo, todėl nėra aišku, kaip ji (nutartis) turi būti įvykdyta, ji taip pat negali būti įvykdyta priverstinai CPK nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad, kaip jau minėta šioje nutartyje, nagrinėjant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, turi būti sprendžiamas tik vykdant šį teismo sprendimą išmokėtų lėšų grąžinimo klausimas.

Atskirojo skundo teiginys, kad CPK 761 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, nėra pagrįstas teismų praktika, tokios išvados nėra galima padaryti analizuojant šios normos gramatinę ir loginę išraišką. Kiti skundo argumentai, nutartį panaikinus ir klausimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nėra šiuo atveju svarbūs, kadangi šį klausimą svarstys jau kitos sudėties teismas, o aplinkybės, reikšmingos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimui, turės būti vertinamos iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį dalyje, kurioje išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė