A-143-642-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-642/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00525-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6; 15.2.3.2; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. prašymą atsakovams Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Kretingos rajono savivaldybei dėl atleidimo iš pareigų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su prašymu (1 t., b. l. 6–18), kurį patikslino (2 t., b. l. 81–94), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. A2-131 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūnijos seniūnui K. G. ir jo atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti jį į Salantų seniūno pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės 41 399,71 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos vidutinį tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš seniūno pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant priverstinės pravaikštos laiką į tarnybos stažą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A2-197 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę Salantų mieste iškirstų medžių kiekiui įvertinti, kuri 2013 m. balandžio 12 d. surašė protokolą Nr. D8-240. Protokole nurodyta, kad darbo grupė nuvyko į Salantų miesto parką, jog įvertintų nukirstų medžių kiekį, ir nustatė, jog iš viso iškirsti 937 medžiai, kurių bendras kiekis 504,84 kietmetriai – iš jų 417,35 m3 likvidinės medienos, kurios bendra vertė su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) lygi 41 399,71 Lt.

Pareiškėjas teigė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A2-104 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam nusižengimui ištirti“ buvo sudaryta komisija, kuri 2013 m. gegužės 13 d. priėmė išvadą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuria pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte – atleidimą iš pareigų, ir kurioje nurodė, kad jis, priimdamas sprendimą dėl iškirstų medžių medienos panaudojimo, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, t. y. veikė pažeisdamas teisės aktus, viršydamas suteiktus įgaliojimus ir savivaliaudamas.

Pareiškėjas nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, remdamasis išvada, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo jį nuo 2013 m. gegužės 15 d. atleido iš Salantų seniūnijos seniūno pareigų. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdant Salantų miesto parko Salantų mieste, Kretingos rajone, statybos projekto įgyvendinimo darbus pagal užsakovo Salantų regioninio parko direkcijos užsakymą buvo kertami parke augantys medžiai ir krūmai, darbus vykdė rangovas UAB „Rekreacinė statyba“, kuri buvo pasitelkusi subrangovą UAB „Svaruna“ kirtimo darbams.

Teigė, jog, vykdydamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūno pareigas, priėmė sprendimą perduoti nukirstus medžius Salantų ugniagesių komandai – 12 m3, Salantų gimnazijai – 9 m3, Salantų parapijai – 20 m3 ir papildomai 10 m3 bei dalį palikti seniūnijos reikmėms – 32 m3, kuriuos UAB „Svaruna“ sutiko išvežioti nurodytiems asmenims. Nurodė, kad likusių medžių ir krūmų, t. y. didesnės jų dalies, UAB „Svaruna“ išvežti neatlygintinai nesutiko, kadangi tai būtų lėmę didelius šios bendrovės kaštus, todėl neprieštaravo, kad UAB „Svaruna“ likusius nukirstus medžius, jo žiniomis, išvežtų biokuro gamintojams, taip pasidengdama išvežimo sąnaudas.

Nurodė, kad dalis medienos dar yra likusi neišvežta Salantų parke. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas neatitinka įsakymui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kuo konkrečiai pažeidimas pasireiškė bei kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjas nurodė, kad nepagrįsti teiginiai, jog leidimas kirsti medžius buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir kad projekte numatyta iškirsti 63 medžius, o papildomas 873 medžių kirtimas nenumatytas.

Pažymėjo, kad, be pavienių medžių, t. y. be konkrečiai projekte numatytų kertamų 63 medžių, numatyti taip pat ir sanitariniai, ugdomieji bei kraštovaizdžio formavimo kirtimai ir kad tokiems kirtimams, gavus Salantų regioninio parko direkcijos prašymą, leidimas buvo išduotas nepažeidžiant teisės aktų nustatytos procedūros ir buvo suderintas su Salantų regioninio parko direkcija. Pareiškėjas nurodė, jog išvada yra nenuosekli, dėl to darytina išvada, jog komisija nėra tikra, kad kirtimai buvo atlikti neteisėtai. Be to, atkreipė dėmesį, kad galimas leidimo kirsti medžius neteisėtumas nebuvo nurodytas 2013 m. balandžio 17 d. pranešime Nr. D13 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame prašoma tik pateikti paaiškinimą dėl leidimo išdavimo medžiams kirsti, ir kad pranešime nėra nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės, o tik duodama nuoroda į protokolą, kuriame nieko neužsimenama apie galbūt neteisėtą leidimą kirsti medžius.

Pareiškėjas nesutiko su teiginiais, jog sprendimą dėl nukirstų medžių panaudojimo priėmė vienasmeniškai, nesant nustatytos tvarkos, neįvertinęs bendruomenės, socialiai remtinų asmenų poreikio, ekonomiškai nepagrindęs sprendimo. Teigė, kad nesant aiškaus reglamentavimo ir esant, jo nuomone, nepagrįstam Kretingos rajono savivaldybės mero pageidavimui medieną skirti socialiai remtiniems asmenims, galiausiai esant Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymui pačiam spręsti, kaip elgtis šioje situacijoje, turėjo priimti sprendimą, ką daryti su nukirstais medžiais, ir priimti sprendimą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, remiantis Kretingos rajono savivaldybės ir Salantų interesais bei motyvais, kurie pateikti Kretingos rajono savivaldybei 2013 m. balandžio 23 d. raštu Nr. V4-29 ir kurių komisija netyrė bei nevertino.

Pareiškėjas nesutiko ir su teiginiais, kad galbūt padaryta 41 399,71 Lt žala savivaldybei, kadangi medienos tūrio matavimai yra nepagrįsti, t. y. dalis medienos nustatant vertę buvo nepagrįstai priskirta prie padarinės medienos, t. y. apvaliosios medienos, skirtos perdirbimui. Be to, teigė, kad medienos pavertimas malkomis būtų reikalavęs papildomų sąnaudų ir jos būtų viršiję medienos vertę, t. y. tai būtų savivaldybei ekonomiškai nenaudingas sprendimas. Pažymėjo, jog dėl priimto sprendimo jokios asmeninės naudos neturėjo ir viską darė skaidriai.

Pareiškėjas, atsižvelgęs į viešus pasisakymus, teigė, kad komisijai spaudimą darė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Kretingos rajono savivaldybės meras. Komisija visiškai netyrė galimo tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, jo veiklos iki tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Išvadoje neaptarta tokios griežtos nuobaudos – atleidimo iš pareigų – būtinybė ir kad komisija konstatavo, jog pažeidimas yra šiurkštus, tačiau visiškai nepasisakė, kuo tas šiurkštumas pasireiškė.

Apibendrindamas pareiškėjas teigė, jog komisijos parengta išvada neatitinka teisės aktų ir yra nepagrįsta, o tai suponuoja, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius negalėjo ja remdamasis atleisti jo iš einamų pareigų. Be to, pareiškėjas teigė, kad neteisėtas jo atleidimas iš pareigų lėmė jam nepatogumus, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, pamynė jo garbę ir orumą. Dėl šių priežasčių bei nepagrįstų Kretingos rajono savivaldybės administracijos kaltinimų, kad jis Kretingos rajono savivaldybei galbūt padarė 41 399,71 Lt dydžio turtinę žalą, teismo prašė priteisti jam 41 399,71 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (2 t., b. l. 46–52; 3 t., b. l. 88) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kretingos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, jog jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – veikė pažeisdamas teisės aktus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir savivaliaudamas, t. y. vykdant projekto įgyvendinimo darbus, pažeisdamas nustatytą tvarką, užsakovui išdavė leidimą kirsti medžius, neapskaitė likvidinės medienos ir vienasmeniškai, neturėdamas įgaliojimų, priėmė sprendimą likvidinę medieną neatlygintinai perduoti bendrovei, atlikusiai kirtimo darbus – UAB „Svaruna“, dėl to Kretingos rajono savivaldybė patyrė galbūt 41 399,71 Lt su PVM dydžio žalą.

Nurodė, kad galimybė kirsti pavienius medžius papildomai projekte nenumatyta, t. y. kad sanitarinių, ugdomųjų ir kraštovaizdžio formavimo kirtimų metu pagal projektą buvo numatyta kirsti tik krūmus, o ne medžius, todėl šių kirtimų metu jokie papildomi medžiai negalėjo būti kertami. Teigė, kad pareiškėjas užsakovui būtų galėjęs išduoti 2012 m. gruodžio 6 d. leidimą Nr. 4 pagal projektą neatlygintinai kirsti papildomus 837 medžius tik tuo atveju, jei tokių medžių kirtimas būtų buvęs numatytas projekte, tačiau projekte buvo numatytas 63 pavienių medžių kirtimas, kuriems iškirsti pareiškėjas išdavė 2012 m. lapkričio 21 d. leidimą Nr. 3, o papildomų 837 saugotinų medžių kirtimas projekte nebuvo numatytas.

Pažymėjo, jog medžiai, esantys Salantų miesto parko teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Kretingos rajono savivaldybei, kuri ir įgyvendina šio turto savininko teises. Seniūnija tik prižiūri, kad būtų tinkamai saugomas ir eksploatuojamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis arba patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, esantis seniūnijai priskirtoje teritorijoje, ir kad seniūnija teikia Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl nereikalingo turto panaudojimo arba nurašymo, o pareiškėjo kompetencija, vykdant jam ir seniūnijai priskirtas funkcijas, apsiriboja tik Kretingos rajono savivaldybės nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo bei saugojimo priežiūra.

Teigė, kad nukirtus medžius susidarė likvidi mediena, kuri yra turtas, todėl privalėjo būti apskaityta ir įtraukta į buhalterinę apskaitą taip, kaip numatyta Buhalterinės apskaitos įstatyme. Pareiškėjas, būdamas seniūnas, turėjo pareigą užtikrinti, kad apskaita būtų vedama seniūnijoje, kad vėliau atsakovas turtą įtrauktų į savo apskaitą, tačiau pareiškėjas likvidžios medienos apskaitymo neužtikrino, ir parke iškirtus medžius susidariusi likvidi mediena seniūnijoje nebuvo apskaityta, dėl to Kretingos rajono savivaldybės administracija negalėjo šios medienos apskaityti savo buhalterinės apskaitos registruose ir dėl to patyrė galbūt 41 399,71 Lt su PVM dydžio žalą.

Atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju teisiškai nėra reikšminga, ar socialiai remtinų asmenų aprūpinimas malkomis būtų buvęs nuostolingas ir kokia yra medienos vertė, nes ginčas yra kilęs ne dėl medienos vertės ar atsakovo nurodymo aprūpinti malkomis socialiai remtinus asmenis nevykdymo, bet dėl pareiškėjo įgaliojimų vienasmeniškai priimti sprendimą ir realizuoti medieną (neatlygintinai perduoti kirtimo darbus atlikusiai bendrovei) viršijimo. Nurodė, kad išvados turinys patvirtina, kad joje yra aiškiai nurodyta, kokius pažeidimus pareiškėjas padarė ir kokias normas šiais pažeidimais pažeidė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Teigė, kad iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio aišku ir suprantama, jog pareiškėjo veikloje keliami du teisėtumo klausimai, t. y. dėl pareiškėjo sprendimo pavesti tvarkyti medieną kirtimo darbus atlikusiai bendrovei ir dėl leidimo kirsti medžius išdavimo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taip pat teigė, kad išvadoje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. seniūnas veikė pažeisdamas teisės aktus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir savivaliaudamas, o išvados motyvuojamojoje dalyje atskleista, kuo pasireiškė pareiškėjo įgaliojimų viršijimas, savivaliavimas ir veikimas ne pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad nors išvadoje tiesiogiai neaptarta pareiškėjo kaltė ir jos forma, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes iš visų aplinkybių matyti, kad išvada pareiškėjas yra pripažįstamas veikęs esant kaltei. Iš išvados turinio matyti, kad komisija, siūlydama pareiškėjui skirti tarnybinės nuobaudos rūšį – atleidimą iš pareigų – įvertino padarytų tarnybinių pažeidimų pobūdį, aplinkybes bei padarinius ir būtent šie kriterijai nulėmė pasiūlymą dėl griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad išvadoje nėra nurodyti tarnybinės nuobaudos parinkimo motyvai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (3 t., b. l. 101–109) atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą; atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nusprendė išnagrinėti gavus teisme prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A2-131 pripažinta, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūnas K. G. padarė tarnybinį nusižengimą, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – už tai, kad pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, piktnaudžiavo tarnyba ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. seniūnas veikė pažeisdamas teisės aktus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir savivaliaudamas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 15 d. atleistas iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų seniūnijos seniūno pareigų. Teismas atsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės). Nustatė, kad, vykdant Salantų miesto parko Salantų mieste, Kretingos rajone, statybos projekto įgyvendinimo darbus, pagal užsakovo Salantų regioninio parko direkcijos užsakymą buvo kertami parke augantys medžiai ir krūmai, darbus vykdė rangovas UAB „Rekreacinė statyba“, kuri buvo pasitelkusi kirtimo darbams subrangovą UAB „Svaruna“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 6 d. išdavė leidimą Nr. 4 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo pagal užsakovo prašymą Salantų parke leido iškirsti 873 medžius. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas priėmė sprendimą perduoti dalį nukirstos medienos Salantų ugniagesių komandai – 12 m3, Salantų gimnazijai – 9 m3, Salantų parapijai – 20 m3 ir papildomai 10 m3 bei dalį palikti seniūnijos reikmėms – 32 m3, o likusią, t. y. didesnę visos po medžių kirtimo likusios likvidinės medienos dalį, perduoti kirtimo darbus atlikusiam subrangovui – UAB „Svaruna“. Teismas nurodė, jog pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – jam paskirta nepagrįstai, bei tuo, kad nesilaikyta šiai procedūrai keliamų teisės aktų reikalavimų.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, taip pat Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A2-40 patvirtintų Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūnijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.21, 8.22, 8.28.5, 9.2, 9.10, 9.16, 9.26 punktais, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A2-351 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5, 7.3, 7.5, 7.20 punktais, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-198 patvirtintų Kretingos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – ir Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės) 70, 69.18, 78.2 punktais.

Nurodė, jog pareiškėjas nesutiko su teiginiais, kad jis neteisėtai užsakovui išdavė 2012 m. gruodžio 6 d. leidimą Nr. 4 Salantų parke iškirsti 873 medžius, kadangi projekte, be numatytų iškirsti 63 pavienių medžių, buvo numatyti sanitariniai, ugdomieji ir formavimo kirtimai, todėl, be pavienių projekte numatytų 63 medžių kirtimų, buvo galimi ir kitų papildomų medžių kirtimai, atitinkantys sanitarinių, ugdomųjų ir kraštovaizdžio kirtimų požymius. Nustatė, kad projekto aiškinamojo rašto 3.2.3 punkte numatyta atlikti sanitarinius, ugdomuosius ir kraštovaizdžio kirtimus.

Projekto suvestiniame darbų ir medžiagų kiekių žiniaraštyje, darbų ir medžiagų kiekių žiniaraštyje bei sanitarinių, ugdomųjų ir kraštovaizdžio formavimo kirtimų žiniaraštyje numatyta, kokie kirtimai bus atliekami ir koks jų pobūdis. Šiuose žiniaraščiuose numatyta atlikti sanitarinius–ugdomuosius kirtimus ir kraštovaizdžio formavimo kirtimus. Prie šių kirtimų yra pateiktos pastabos, kad jų metu numatoma kirsti tankius krūmus, o pavienių medžių kirtimas išskirtas ir numatyta, jog ketinama iškirsti 63 pavienius medžius.

Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 21 d. išdavė leidimą Nr. 3 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo pagal užsakovo prašymą Salantų parke leido iškirsti 63 medžius. Atsižvelgęs į Želdynų įstatymo 2 straipsnio 6, 10 dalis, teismas padarė išvadą, kad krūmų ir medžių sąvokos nėra tapačios, be to, kitų galimybių kirsti pavienius medžius papildomai projekte nenumatyta. Taigi pareiškėjas, išduodamas užsakovui 2012 m. gruodžio 6 d. leidimą Nr. 4 kirsti papildomus 837 saugotinus medžius ir krūmus, kurių kirtimas projekte nebuvo numatytas, pažeidė Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 70 ir 78.2 punktų, Pareigybės aprašymo 7.20 punkto reikalavimus.

Nurodė, kad pareiškėjas taip pat nesutiko su teiginiais, jog jis priėmė neteisėtą sprendimą po medžių kirtimo darbų susidariusią likvidinę medieną perduoti kirtimo darbus vykdžiusiai UAB „Svaruna“, nes niekur nėra reglamentuota, kaip turėtų būti naudojama nukirsta parko mediena ir šakos, o atsakovas išreiškė poziciją, kad pareiškėjas gali elgtis, kaip jam atrodo geriau, be to, šios medienos pavertimas malkomis būtų buvęs ekonomiškai nenaudingas. Remdamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013 m. liepos 3 d. išrašo ir projekto duomenimis, teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra Salantų parkas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo, naudoja ir disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 2010 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. PN 56/2010-20/V7-18 paminėtas žemės sklypas perduotas neatlygintinai valdyti ir naudotis Kretingos rajono savivaldybei;

šios sutarties 6 punkte nurodyta, kad nėra nustatyta disponavimo sąlygų iš šio žemės sklypo gautoms pajamoms ir išaugintai produkcijai. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad nukirsti medžiai, esantys Salantų miesto parko teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Pažymėjo, jog, pagal Nuostatų 8.21 ir 8.22 punktus, pareiškėjo kompetencija, vykdant jam ir seniūnijai priskirtas funkcijas, apsiriboja tik savivaldybei priklausančio nuosavybės teise ar kita teise valdomo turto naudojimo bei saugojimo priežiūra, tačiau realizuoti tokį turtą pareiškėjas neturi teisės, o manydamas, kad tam tikras turtas, esantis jo veiklos teritorijoje, nėra reikalingas, turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, siūlydamas tokį turtą panaudoti vienokiu ar kitokiu būdu ar nurašyti.

Dėl to pareiškėjas, manydamas, kad ekonomiškai naudingiausia parko kirtimo metu susidariusią likvidžią medieną neatlygintinai atiduoti medžių kirtimo darbus atlikusiai bendrovei, prieš atiduodamas medieną, privalėjo informuoti savivaldybę, kaip šios medienos savininką, apie pasirinktą medienos realizavimo būdą bei gauti savivaldybės administracijos pritarimą tokiems veiksmams atlikti. Pareiškėjas sprendimą realizuoti medieną, ją atiduodant medžių kirtimo darbus atlikusiai bendrovei, priėmė savarankiškai ir vienasmeniškai, t. y. pareiškėjas neinformavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apie šį savo sprendimą ir šiam sprendimui negavo pritarimo, dėl to, teismo nuomone, pagrįsta išvada, kad pareiškėjas viršijo savo įgaliojimus, numatytus Nuostatų 8.21, 8.22 punktuose, bei pažeidė Nuostatų 9.2 punktą ir Pareigybės aprašymo 5, 7.3 ir 7.5 punktus.

Be to, nurodė, kad pareiškėjas taip pat teigė, jog sprendimas neatlygintinai atiduodi medieną medžio kirtimo darbus atlikusiai bendrovei teisėtas dėl to, kad socialiai remtinų asmenų aprūpinimas malkomis būtų ekonomiškai nenaudingas, nes seniūnija patirtų papildomų kaštų, susijusių su medienos pjaustymu, kapojimu, dalijimu ir kt. Taip pat teigė, kad yra klaidingai apskaičiuota susidariusios medienos vertė, t. y. ne 41 399,71 Lt su PVM, o yra tik keli tūkstančiai litų. Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju teisiškai nėra reikšminga, ar socialiai remtinų asmenų aprūpinimas malkomis būtų buvęs nuostolingas ir kokia yra medienos vertė, nes ginčas yra kilęs ne dėl medienos vertės ar savivaldybės administracijos nurodymo aprūpinti malkomis socialiai remtinus asmenis nevykdymo, o dėl pareiškėjo įgaliojimų vienasmeniškai priimti sprendimą ir realizuoti medieną (neatlygintinai perduoti kirtimo darbus atlikusiai bendrovei) viršijimo bei 2012 m. gruodžio 6 d. leidimo Nr. 4 išdavimo, todėl plačiau nepasisakė dėl medienos vertės ir socialiai remtinų asmenų aprūpinimo malkomis kaštų.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, tarnybinę padėtį naudodamas ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, bei nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų ir tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Teismas atsižvelgė į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau nenurodyta, kuo šis nusižengimas pasireiškė, manė, kad nei vienas išvadoje nurodytų pažeidimų nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje pateiktą šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą, tačiau, teismo vertinimu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas, be to, išvadoje nurodyta: „<...> piktnaudžiavo tarnyba ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. seniūnas veikė pažeisdamas teisės aktus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir savivaliaudamas“.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi įsakyme nenurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo nusižengimas ir kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos, o nuoroda į išvadą neatleidžia nuo pareigos pačiame įsakyme laikytis šio reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame sprendime, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nurodyta, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius pripažįsta pareiškėją padariusį tarnybinį nusižengimą, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo motyvuotą išvadą.

Išvadoje nurodyta, kokius pažeidimus pareiškėjas padarė ir kokias normas šiais pažeidimais pažeidė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas yra sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-583/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Be to, pareiškėjas teigė, kad apie leidimo kirsti papildomus medžius neteisėtumą nenurodyta 2013 m. balandžio 17 d. pranešime Nr. D13 apie tarnybinį nusižengimą, nenurodytas pats nusižengimas ir aplinkybės, nuoroda į protokolą, kuriame nieko nėra apie neteisėtą leidimą kirsti medžius. Teismas pažymėjo, jog iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio matyti, kad pareiškėjo veikloje keliami teisėtumo klausimai dėl pareiškėjo sprendimo pavesti tvarkyti medieną kirtimo darbus atlikusiai bendrovei ir dėl leidimo kirsti medžius išdavimo.

Taigi pareiškėjas buvo informuotas apie kaltinimą dėl leidimo kirsti medžius neteisėtumo ir turėjo galimybę dėl šio kaltinimo pateikti paaiškinimus. Niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo principai, komisijai buvo daromas spaudimas, komisija buvo neobjektyvi ir šališka. Teismo vertinimu, tai, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Kretingos rajono savivaldybės meras iki komisijai surašant išvadą viešoje spaudoje išsakė savo nuomonę, nelaikytina aplinkybe, suteikiančia pagrindą tikėti nurodytais pareiškėjo teiginiais.

Be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptarta jo kaltė bei nenurodyti konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimo motyvai. Teismas pažymėjo, kad nors tarnybinio patikrinimo išvadoje tiesiogiai neaptarta pareiškėjo kaltė, jos forma ir kt., tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes iš visų aplinkybių matyti, kad išvada pareiškėjas yra pripažįstamas veikęs esant kaltei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-736/2004).

Iš išvados turinio matyti, kad komisija, siūlydama pareiškėjui skirti tarnybinės nuobaudos rūšį – atleidimą iš pareigų, įvertino padarytų tarnybinių pažeidimų pobūdį, aplinkybes bei padarinius, ir būtent šie kriterijai nulėmė pasiūlymą dėl griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taigi, teismo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo teigimas, kad išvadoje nėra nurodyti tarnybinės nuobaudos parinkimo motyvai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. A2-131, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, šis aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti šį ginčijamą sprendimą. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių pareiškėjo reikalavimų – grąžinti pareiškėją į Salantų seniūno pareigas, priteisti pareiškėjui iš Kretingos rajono savivaldybės 41 399,71 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti pareiškėjui iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos vidutinį tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš seniūno pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant priverstinės pravaikštos laiką į tarnybos stažą. Konstatavus, jog nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimų, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl teismo sprendimas yra priimtas atsakovų Kretingos rajono savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 45 str. 2 d.). Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 4, 6 dalimis, 45 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas nurodė, jog atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų bus išnagrinėtas gavus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 114–131) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tiesiog perrašė atsakovo atsiliepimo į prašymą argumentus. Toks teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

2. Teismas neatsižvelgė į paties pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas faktines ginčo aplinkybes (ABTĮ 57 str. 2 d.). Paaiškinimais apeliuojama į tai, kad tikrosios tarnybinės nuobaudos skyrimo priežastys susijusios ne su tarnybiniu nusižengimu, o su siekiu susidoroti su neįtinkančiu tarnautoju. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti vertinami ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas nevertino jo paaiškinimų patikimumo, siejant juos su rašytiniais byloje esančiais įrodymais ir tariamo tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus priežastimis.

3. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nevertino argumentų, jog nebuvo nustatyti visi galimo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis. Atleidus iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, neabejotinai kyla itin sunkios pasekmės. Neadekvatus atleidimas iš tarnybos už menkaverčius pažeidimus arba netinkamas tariamo tarnybinio nusižengimo ištyrimas neabejotinai gali būti laikomas Konstitucijos 48 straipsnio pažeidimu. Teismas išsamiai netyrė tariamo pareigų neatlikimo jo darbą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Atsakovui net nesugebėjus pateikti konkrečių ir aiškių teisės normų, kurias jis neabejotinai pažeidė, teismas turėjo vertinti tai kaip abejotiną pagrindą konstatuoti šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Teismo išvada, kad pareiškėjas viršijo savo įgaliojimus, numatytus Nuostatų 8.21, 8.22 punktuose, bei pažeidė Nuostatų 9.2 punktą ir Pareigybės aprašymo 5, 7.3 ir 7.5 punktus, padaryta akivaizdžiai neanalizuojant nurodytų teisės aktų nuostatų. Neįžvelgtinas jo savivaliavimas, piktnaudžiavimas tarnyba ar apskritai neracionalus elgesys, sprendžiant Salantų parke iškirstos medienos panaudojimo klausimą. Paskirta tarnybinė nuobauda kaip už šiurkštų tarnybinį pažeidimą yra per griežta. Teismas netyrė, kaip atsakovas vertino jo kaltę, kuo ji pasireiškė ir kokia jos forma, ar tinkamai atsakovas vertino pažeidimo pasekmes (žalą), priežastinį ryšį, lengvinančias aplinkybes, jo veiklą iki pažeidimo padarymo. Teismas netinkamai konstatavo, jog nebuvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo principai. Kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to byla išspręsta neteisingai, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 143 straipsnyje numatytu pagrindu.

4. Teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų įrodymų, todėl pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 57 str. 4 d.). Medžių tūrio/kiekio matavimai, medienos kokybės nustatymas atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nukirstų medžių supjovimo, sukapojimo ir išvežimo kaštai yra didesni už nukirstų medžių vertę. Kretingos rajono savivaldybės administracijoje jau ir anksčiau buvo praktika nukirstą medieną perduoti rangovui, ir tai nebuvo laikoma tarnybiniu nusižengimu. Teismas nevertino reikšmingų įrodymų, dėl to byla išspręsta neteisingai, todėl sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5. ABTĮ suteikia teisę šalims teikti prašymus kviesti liudytojus (60 str. 2 d.), skirti ekspertizę (62 str. 2 d.), išreikalauti įrodymus (53 str. 4 d.). Pareiškėjas yra pateikęs šiuos prašymus, kurių teismas nepagrįstai nepatenkino. Nepatenkindamas šių prašymų, teismas nebuvo aktyvus tiriant bylai reikšmingus įrodymus bei nustatant svarbias aplinkybes. Teismo veiksmais nebuvo sudarytos galimybės pagrįsti ar paneigti bylai svarbias aplinkybes, dėl to byla yra išspręsta neteisingai, todėl sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 140–149) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; taip pat priteisti 2 247,01 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylinėjantis pirmosios instancijos teisme, ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį nurodys apeliacinio proceso metu. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl pagrindo teigti, jog sprendimas be motyvų, nėra. Vien aplinkybė, kad teismas formuluodamas išvadas kartu pritarė atsakovo pozicijai ir rėmėsi jo išsakytais argumentais (teismo sprendimas nėra grindžiamas vien tik atsakovo atsiliepimo ir vėliau proceso metu išsakytais argumentais), nereiškia, kad jis neįvertino pareiškėjo prašyme ar patikslintame prašyme pateiktų argumentų bei neatsižvelgė į juos.

2. Pareiškėjo argumentai, kad iš užimamų pareigų jis buvo atleistas ne dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, o dėl siekio su juo politiškai susidoroti, teisiškai nereikšmingi ir nevertintini, kadangi yra tik jo asmeninė nuomonė ir interpretacijos, bandant pateisinti padarytą tarnybinį nusižengimą, bei yra niekuo nepagrįsti. Aplinkybė, jog teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atsakovo siekiu tariamai politiškai susidoroti su pareiškėju, pati savaime nereiškia, kad teismas į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio ar kad priėmė neteisėtą sprendimą.

3. Kadangi leidime kirsti medžius nurodytų papildomų 873 medžių vertinimas nebuvo atliktas, pareiškėjas, vadovaudamasis Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 69.8 punktu ir projektu, išduoti leidimo kirsti papildomai 873 medžius negalėjo. Pastaba „tankūs krūmai“ negali žymėti pavienių medžių, o tai patvirtina, kad projekte numatytų sanitarinių, ugdomųjų ir kraštovaizdžio kirtimų metu buvo galimas tik krūmų, tačiau ne pavienių medžių kirtimas. Pareiškėjas neturėjo įgaliojimų ir kompetencijos pats nuspręsti dėl atsakovo turto panaudojimo bei jo realizavimo, o norėdamas atlikti tokius veiksmus turėjo gauti atsakovo pritarimą. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas su atsakovu dėl iškirstos medienos panaudojimo būdo tarėsi ar informavo jį apie ketinimą medieną neatlygintinai perleisti kirtimo darbus atlikusiai bendrovei. Viešų mero ir administracijos direktoriaus pasisakymų turinys taip pat paneigia pareiškėjo argumentus, kad atsakovas jo veiksmams tariamai taiko dvigubus standartus. Pareiškėjo kompetencija, vykdant jam ir seniūnijai priskirtas funkcijas, apsiriboja tik atsakovui priklausančio nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo bei saugojimo priežiūra. Įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimą ir realizuoti atsakovui priklausantį turtą pareiškėjas neturi. Tai, kad šių įgaliojimų neturi, suvokia bei netiesiogiai pripažįsta ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas sprendimą medieną realizuoti ją atiduodant medžių kirtimo darbus atlikusiai bendrovei priėmė savarankiškai ir vienasmeniškai. Pareiškėjas viršijo savo įgaliojimus, numatytus Nuostatuose, bei piktnaudžiavo tarnyba.

4. Pareiškėjas, skųsdamas teismo sprendimą, yra nenuoseklus. Pareiškėjo veiksmai yra piktnaudžiavimas tarnyba, o tai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi, laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjas sąmoningai (o ne dėl suklydimo), suvokdamas, kad veikia viršydamas turimus įgaliojimus, priėmė sprendimą realizuoti atsakovo turtą. Tai liudija, kad niekaip kitaip, nei tik esant kaltei, pareiškėjas negalėjo veikti. Jei pareiškėjas nebūtų priėmęs sprendimo ir atidavęs medienos kirtimo darbus atlikusiai bendrovei, atsakovas nebūtų netekęs medienos ir jam nebūtų kilusi žala dėl prarasto turto. Šios aplinkybės, liudijančios priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių padarinių (žalos), yra akivaizdžios, todėl papildomas jų neplėtojimas nereiškia jokio pažeidimo. Faktas, kad pareiškėjas teismui yra nurodęs, jo manymu, lengvinančias aplinkybes bei aptaręs savo veiklą iki nusižengimo padarymo, savaime nepaneigia tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai patikimai patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog komisija nusižengimo padarymą konstatavo ne nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, o dėl atsakovo direktoriaus išreikštos nuomonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjo skundžiamame atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. A2-131 nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūno pareigų – pareiškėjui paskirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą - piktnaudžiavimą tarnyba, kuris pasireiškė tuo, kad jis veikė pažeisdamas teisės aktus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir savivaliaudamas. Šiame atsakovo įsakyme nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti pažeidimai yra atskleisti atsakovo sudarytos komisijos tarnybiniam nusižengimui ištirti 2013 m. gegužės 13 d. išvadoje (toliau – ir Išvada), kuri yra atsakovo patvirtinta ir pagal administracinių teismų praktiką yra laikytina paminėto atsakovo įsakymo motyvuojamąja dalimi.

Todėl, sprendžiant klausimą dėl nurodyto atsakovo įsakymo pagrįstumo, yra būtina remtis Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie, pagal ją, patvirtina, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio taikymo prasme yra priskirtinas šiurkščių tarnybinių nusižengimų kategorijai. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo ir Išvados matyti, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.) bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.), taip pat (kaip jau buvo paminėta aukščiau) piktnaudžiavo tarnyba.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą piktnaudžiavimo sąvokos apibūdinimą, piktnaudžiavimas tarnyba - valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Kolegija, atsižvelgdama į paminėtą pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo ir Išvados tarpusavio sąsają bei Išvadoje aptartus pareiškėjo tariamai neteisėtus veiksmus ir neveikimą (neišeidama iš tų kaltinimo ribų, kurios yra apibrėžtos pačioje Išvadoje), pripažįsta būtina aptarti išvardytų teisės normų aiškinimą ir jų taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Pasisakydama dėl aukščiau nurodytų materialinės teisės normų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimas reglamentuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje (bylai aktuali šio straipsnio 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija). Šio straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų - gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibūdinimas yra pateiktas aptariamo straipsnio 5 dalyje, pagal kurią šiurkštus tarnybinis nusižengimas - tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Aiškindama Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad joje nurodyti valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatų ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principų pažeidimai (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. taikymo požiūriu, tai yra valstybės tarnautojui nustatytų pareigų nesilaikymas, kuris gali būti pakankamu pagrindu patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jam kitokią, negu atleidimas iš pareigų, tarnybinę nuobaudą) savaime (išskyrus šiai bylai neaktualią situaciją, kai prieš padarius tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas) negali būti laikomi šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais.

Tam, kad tokie pažeidimai (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. nustatytų pareigų pažeidimai) būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementai, t. y. įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nėra pateiktas šiurkštaus tarnybinio pažeidimo sąvokos apibūdinimas. Tačiau jo 6 dalyje (bylai aktuali 2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) yra pateiktas šiurkščių tarnybinių nusižengimų (pažymėtina, kad nebaigtas) sąrašas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju turi būti taikomas, sprendžiant klausimą, ar valstybės tarnautojo padarytas tarnybinis nusižengimas gali būti priskirtas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų.

Kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje ir pareiškėjo skundžiamame įsakyme yra nurodyta, jog pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktualus šios dalies 4 punkto (kuriame nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomas piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas) taikymas.

Nagrinėjamoje situacijoje (kaip matyti iš aukščiau nurodytos 2013-05-13 tarnybinio tyrimo išvados reziumuojamosios dalies) pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad „aplaidžiai vykdė pareigas, priėmė sprendimą dėl medienos panaudojimo vienasmeniškai, nesant nustatytos tvarkos, neįvertinęs bendruomenės, socialiai remtinų asmenų poreikio, ekonomiškai nepagrindęs priimto sprendimo. Neinformavo savivaldybės administracijos dėl likvidinės medienos inventorizavimo, todėl likvidinė mediena savivaldybės buhalterinėje apskaitoje neapskaityta ir buhalterinės apskaitos registruose neužregistruota. Savo neteisėtais veiksmais padarė galimą 41 399,71 Lt žalą savivaldybei“.

Pasisakydama dėl Išvadoje nurodytų (kolegijos pacituotų) kaltinimų pareiškėjui reikšmės Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo prasme, kolegija pirmiausia akcentuoja, kad juose (kaip matyti iš bylos pagrįstai) nurodyta, kad medžių kirtimo metu gautos medienos (likvidinės medienos) panaudojimo tvarka atsakovo nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad pareiškėjo (kaip seniūno) elgesys esant situacijai, kai reikia spręsti likvidinės medienos panaudojimo klausimus, atsakovo nebuvo tinkamai sureglamentuotas. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui, susidūrus su tokia situacija, buvo palikta tam tikro apsisprendimo elgtis vienaip arba kitaip teisė. Pastebėtina, kad tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir pačiame, kolegijos pacituotame, Išvados kaltinime išvardyti keli galimo, tačiau pareiškėjo nepasirinkto, elgesio variantai (bendruomenės, socialiai remtinų asmenų poreikio įvertinimas, ekonomiškas sprendimo pagrindimas). Nurodyti pareiškėjo (kaip seniūno) elgesio aptariamoje situacijoje apibūdinimo argumentai, kolegijos manymu, yra taikytini ir likvidinės medienos buhalterinei apskaitai. Pastarajame kontekste pažymėtina, kad paminėto kirtimo būdu gauta likvidinė mediena, nesant jos tvarkymą nustatančio specialiojo reglamentavimo (kaip jau buvo paminėta, Išvadoje nėra pateikti duomenys apie tokį reglamentavimą), Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 4 dalies (joje yra pateiktas sąvokos buhalterinė apskaita apibūdinimas) ir 16 dalies (joje yra pateiktas šiame įstatyme taikytinos turto sąvokos apibūdinimas) taikymo požiūriu nelaikytina šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotinu turtu. Todėl Išvadoje nurodyti kaltinimai pareiškėjui dėl Nuostatų 8.21, 8.22 ir 9.2 punktų pažeidimų (šiuose punktuose yra nurodytos seniūnijos funkcijos prižiūrėti, kad būtų tinkamai saugomas ir eksploatuojamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis arba patikėjimo teise valdomas valstybės turtas <...> (8.21 p.), teikti savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl nereikalingo turto panaudojimo arba nurašymo (8.22 p.), užtikrinti seniūnijai priskirtų funkcijų vykdymą <...> (9.2 p.) kolegijos pripažintini nepagrįstais dėl savo nekonkretumo.

Atsižvelgdama į nurodytus Išvados vertinimo bei aukščiau pateiktus Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 ir 6 dalių ypatumų aiškinimo argumentus, kolegija daro išvadą, kad šio straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto taikymo požiūriu Išvadoje nurodytas (aprašytas kaip neteisėtas) elgesys negali būti pripažintas ir laikomas piktnaudžiavimu tarnyba, o tuo pačiu ir šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Pasisakydama dėl Išvadoje nurodytos (ginčo šalių nekvestionuojamos) aplinkybės, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 6 d. išdavė leidimą Nr. 4 iškirsti Salantų parke 873 medžius, kurių (tokio iškirstinų medžių skaičiaus) nebuvo numatyta iškirsti 2012 m. lapkričio 9 d. patvirtintame projekte „Salantų parko tvarkymo, Salantų miesto parko Salantų, Kretingos r., statybos projektas (korektūra)“ (toliau – ir Projektas), kolegija, viena vertus, pažymi, kad šis kaltinimas nėra nurodytas Išvados reziumuojamojoje dalyje (3 t., b. l. 14-18). Kita vertus, pažymėtina, kad Išvados aprašomojoje dalyje yra nurodytas tik pats šis faktas ir, be nuorodos į pareiškėjo funkciją išduoti tokio pobūdžio leidimus, nėra nurodytos jokios, šį pareiškėjo veiksmą kvalifikuojančios kaip tarnybinį ir, tuo labiau, kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą, aplinkybės (kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė, jo piktnaudžiavimas tarnyba ir pan.). Iš bylos matyti, kad nurodytas leidimas (taip pat, kaip ir prieš tai pareiškėjo 2012-11-21 išduotas leidimas Nr. 3, kuris atsakovo nėra kvestionuojamas) buvo išduotas Projekto užsakovo Salantų regioninio parko direkcijos (2012-12-03) prašymu. Šiame prašyme yra nurodyta, kad prašomų iškirsti 873 medžių iškirtimas yra nustatytas Projekte, kuris yra pateikiamas kartu su šiuo prašymu (1 t., b. l. 145-147). Pareiškėjas paminėtu leidimu Nr. 4 šį prašymą patenkino. Esant tokia situacijai, pareiškėjo elgesyje yra įžvelgtini aplaidumo, o ne piktnaudžiavimo tarnyba požymiai, nes pareiškėjas turėjo patikrinti, ar šis prašymas iš tikrųjų atitinka Projektą, ir nustatęs tokį neatitikimą turėjo atsisakyti išduoti leidimą arba paprašyti papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ir valdytojo ar sukviesti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją, kaip to reikalauja Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 78.2 punktas. Taigi ir šiame (kaip pastebėta, Išvadoje netinkamai suformuluotame) kaltinime pareiškėjui nėra kolegijos aukščiau aptartos šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėties,

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. įsakymas negali (teismo negalėjo) būti pripažintas pagrįstu. Todėl jis turi būti panaikintas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį pareiškėjo prašymo reikalavimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai materialinė teisės normą (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 5 d. ir 6 d. 4 p.), todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ABTĮ 143 straipsnyje numatytu pagrindu.

Pasisakydama dėl kitų pareiškėjo prašymo reikalavimų, kolegija pirmiausia pažymi, kad jie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti išvestiniais iš pirmojo (kolegijos aukščiau aptarto) reikalavimo, todėl teismo nebuvo nagrinėjami iš esmės. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų (įrodymų), leidžiančių teisingai apskaičiuoti pareiškėjui priklausančių išmokų dydžius. Todėl yra naikintina ir kita pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis, o ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. A2-131 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūnijos seniūnui K. G. ir jo atleidimo iš pareigų“.

Grąžinti pareiškėją K. G. į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūnijos Salantų seniūno pareigas.

Kitą bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė