A-143-680-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-680/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00431-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–7), kurį patikslino (b. l. 60), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir atsakovas, Varėnos rinktinė, apeliantas) vado 2013 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. TE-56 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo“ 1.1 punktą, kuriuo pripažintas negaliojančiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, ir 1.2 punktą, kuriuo pripažintas negaliojančiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes kenkia jo, kaip ilgamečio statutinio valstybės tarnautojo, reputacijai ir įvaizdžiui. Pareigūnas, atleistas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 31 str. 1 d. 7 p.), todėl ginčijamas atsakovo sprendimas jam sukelia neigiamas teisines pasekmes. Pažymėjo, jog įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013.

Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas ir atmestas skundas dėl Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktų, kuriais jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, panaikinimo, jo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir įpareigojimo atsakovui išduoti siuntimą į specializuotą medicininės ekspertizės komisiją (toliau – ir MSEK).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nebuvo duoti jokie įpareigojimai atsakovui, taip pat nebuvo pasisakyta dėl Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 teisėtumo, todėl atsakovo nuoroda į paminėtos nutarties vykdymą yra nepagrįsta. Nurodė, kad, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą skubos tvarka, atsakovas panaikino 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktus, kuriais jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, grąžino jį į tarnybą ir nusiuntė į MSEK, kuri savo išvadoje dėl objektyvių sveikatos būklę apibūdinančių faktorių pripažino jį netinkamu tolesnei tarnybai.

MSEK išvados pagrindu jis ir buvo atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Pareiškėjo nuomone, naikinti paminėto įsakymo nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris gali veikti tik pagal suteiktus įgalinimus ir tik teisės aktuose nustatytu būdu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklostę tarnybiniai santykiai, kuriuos reglamentavo Statutas.

Šie santykiai buvo nutraukti Statuto numatytu pagrindu ir nustatyta tvarka atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl jo negalėjimo tęsti vidaus tarnybą dėl sveikatos būklės. Nei Statutas, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia atsakovui kokių nors įgaliojimų priimti sprendimus pareiškėjo atžvilgiu tarnybos santykių srityje, šiems santykiams pasibaigus. Priešingai, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 19 dalis valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (pareiškėjas tokius įgaliojimus tarnyboje turėjo), ginčus su administracija dėl statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo apibrėžia kaip tarnybinius ginčus, o ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas tokių ginčų nagrinėjimą priskiria administracinių teismų kompetencijai.

Vadinasi, jo statuso pasikeitimo klausimai, o nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas dėl atleidimo pagrindo ar formuluotės pakeitimo gali būti išspręstas tik teismine tvarka ir tik teismo sprendimu, o ne atsakovo leidžiamų aktų pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas, nesant konkretaus įpareigojančio teismo sprendimo, neturėjo teisės priimti sprendimo dėl nutrūkusių tarnybos santykių pakeitimo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 13–14) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Varėnos rinktinės vadas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013, 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. TE-56 pripažino negaliojančiais Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 ir 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183 bei įpareigojo Varėnos rinktinės Finansų skyriaus vedėją pateikti pažymą apie išmokas, sumokėtas pareiškėjui nuo 2012 m. liepos 2 d. (nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2872-171/2012 priėmimo dienos).

Varėnos rinktinės vadas, nepriimdamas individualaus teisės akto (įsakymo), negalėtų įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties. Tik pripažinęs negaliojančiais 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 ir 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183, Varėnos rinktinės vadas paliko galioti 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. TE-76. Varėnos rinktinės Finansų skyriaus vedėja 2013 m. kovo 20 d. pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 2 d. pareiškėjui buvo išmokėti (atskaičius mokesčius) 23 473,05 Lt.

Varėnos rinktinė 2013 m. kovo 25 d. pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. (21/19-1.28)-12-879, kuriuo jį informavo ir tuo pačiu paaiškino, kad, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2872-171/2012, Varėnos rinktinės vadas 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. TE-183 nuo 2012 m. liepos 11 d. jį grąžino į statutinio valstybės tarnautojo pareigas, kurias Varėnos rinktinėje užėmė iki 2012 m. spalio 29 d. Grąžinus į pareigas, Varėnos rinktinė išmokėjo 23 473,05 Lt įvairių išmokų (darbo užmokestis, nedarbingumas, išeitinė pašalpa, atostoginiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas, bylinėjimosi išlaidos).

Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas buvo apskųstas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pakeistas (iš Varėnos rinktinės pareiškėjui yra priteista tik 250 Lt bylinėjimosi išlaidų), todėl pareiškėjas privalo į Varėnos rinktinės kasą grąžinti 23 223,05 Lt. Varėnos rinktinės vadas pasiūlė pareiškėjui atvykti į Varėnos rinktinę ir susitarti dėl pinigų grąžinimo gera valia, taip pat rašte pažymėjo, kad jeigu jis neatvyks ir nesutiks gera valia grąžinti pinigų, tuomet Varėnos rinktinė bus priversta su ieškiniu kreiptis į teismą.

Kadangi 2013 m. balandžio 15 d. Varėnos rinktinėje buvo gautas pareiškėjo įgalioto atstovo atsakymas, kad šis grąžinti pinigus į Varėnos rinktinės kasą neketina, nes pinigų grąžinimui nėra teisinio pagrindo, todėl Varėnos rinktinė, gindama viešąjį interesą ir siekdama susigrąžinti iš pareiškėjo be teisinio pagrindo įgytus ir gera valia negrąžinamus valstybės biudžeto pinigus, kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su ieškiniu. Pabrėžė, kad Varėnos rinktinė nesiekė ir nesiekia pažeisti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų ar kitaip pakenkti jo reputacijai ir įvaizdžiui.

Varėnos rinktinė kaip tik nuo pat pradžių siekė teisingumo, priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje, pakvietė pareiškėją atvykti į Varėnos rinktinę ir gražiuoju susitarti dėl pinigų grąžinimo, tačiau šis tai padaryti atsisakė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 62–66) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Varėnos rinktinės vado 2013 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. TE-56 1.1 ir 1.2 punktus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Varėnos rinktinės vado 2013 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. TE-56 1.1 ir 1.2 punktus. Teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. kovo 6 d. Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūno pareiškėjo elgesio ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-6. Varėnos rinktinės vadas 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. TE-76 atleido pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjas, ginčydamas atleidimą iš pareigų, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė: nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. pareiškėjui suteiktą poilsio laiką, kurio jis nepanaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną; kitą pareiškėjo skundo dalį patenkino: panaikino Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d.

įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktus; grąžino pareiškėją į Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas; įpareigojo Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją tam, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai; priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; nurodė sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai; priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Varėnos rinktinės 1 360 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vykdydamas šį teismo sprendimą (dalį, kuri vykdoma skubiai), Varėnos rinktinės vadas 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. TE-183 grąžino pareiškėją į pareigas, išmokėjo priteistas išmokas ir pareiškėjui buvo išduotas siuntimas pasitikrinti sveikatą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 m. spalio 25 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 5880 nustatyta, kad pareiškėjas negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado II skiltį.

Varėnos rinktinės vadas 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Nuo šio momento pareiškėjo tarnybos santykiai pasibaigė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi buvo patenkintas Varėnos rinktinės apeliacinis skundas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas pakeistas, o pareiškėjo skundas atmestas. Varėnos rinktinės vadas 2013 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. TE-56 laikė negaliojančiais: 1.1 punktu – Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252, 1.2 punktu – Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris gali veikti tik pagal suteiktus įgalinimus ir tik teisės aktuose nustatytu būdu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklostę tarnybiniai santykiai, kuriuos reglamentavo Statutas. Šie santykiai buvo nutraukti Statuto numatytu pagrindu ir nustatyta tvarka atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pareiškėjo negalėjimo tęsti vidaus tarnybą dėl sveikatos būklės. Taigi nuo 2012 m. spalio 29 d. pareiškėjo tarnybos santykiai pasibaigė.

Teismas pabrėžė, kad nei Statutas, nei kitas teisės aktas nesuteikia atsakovui įgaliojimų priimti sprendimus pareiškėjo atžvilgiu tarnybos santykių srityje, šiems santykiams pasibaigus. ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (pareiškėjas tokius įgaliojimus tarnyboje turėjo), ginčus su administracija dėl statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo apibrėžia kaip tarnybinius ginčus, o ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas tokių ginčų nagrinėjimą priskiria administracinių teismų kompetencijai.

Vadinasi, pareiškėjo statuso pasikeitimo klausimai, o nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo pagrindo ar formuluotės pakeitimo gali būti išspręstas tik teismine tvarka ir tik teismo sprendimu, o ne atsakovo leidžiamų aktų pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas, nesant konkretaus įpareigojančio teismo sprendimo, neturėjo teisės priimti sprendimo dėl nutrūkusių tarnybos santykių pakeitimo. Esant susidariusiai situacijai, atsakovas turėjo pats inicijuoti įsakymų panaikinimą teismine tvarka.

Teismas nustatė, jog ginčijamame įsakyme nurodytas jo priėmimo pagrindas – „vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013“. Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktų, kuriais pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, panaikinimo, jo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir įpareigojimo atsakovui išduoti siuntimą į specializuotą medicininės ekspertizės komisiją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nebuvo duoti įpareigojimai atsakovui, taip pat nebuvo pasisakyta dėl Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 teisėtumo, todėl atsakovo nuoroda į paminėtos nutarties vykdymą yra nepagrįsta. Kitoks teisinis pagrindas ginčo įsakyme nenurodytas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintinas.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 76–77) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas nurodo, kad Varėnos rinktinės vadas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo ir turi teisę priimti individualius teisės aktus (įsakymus) pagal kompetenciją. Varėnos rinktinės vadas, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013, pagrįstai ir teisėtai 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. TE-56 pripažino negaliojančiais 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 ir 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183. Įstaigos vadovas neprivalėjo kreiptis į administracinį teismą, nes jis veikė pagal įgaliojimus kaip viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 6 str.).

Jeigu įstaigos vadovas nebūtų išleidęs įsakymo, nebūtų įgyvendinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuria buvo pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas ir dėl kurio skubaus vykdymo buvo išleistas Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. TE-183, t. y. pareiškėjas buvo grąžintas į statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir panaikintas Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. TE-76. Pažymi, kad Varėnos rinktinės vadas 2013 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. TE-56 panaikino tik tuos įsakymus, kurie buvo tiesiogiai susiję su pareiškėjo tarnybos eiga ir teisminiu ginču. Atsakovas pabrėžia, kad akivaizdu, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. neskundžiamoje nutartyje neįpareigojo atsakovo panaikinti Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183, kadangi Varėnos rinktinė apeliaciniame skunde prašė panaikinti ne patį įsakymą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2872-171/2012, kurį vykdant ir buvo išleistas paminėtas įsakymas.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. neskundžiamoje nutartyje nedavė įpareigojimo atsakovui panaikinti Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252, kadangi 2012 m. liepos 13 d., paduodama apeliacinį skundą, Varėnos rinktinė negalėjo žinoti, kaip elgsis pareiškėjas iki kol bus išnagrinėtas skundas – ar prašys siuntimo vykti į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją ir ar toliau vykdys tarnybą. Jeigu Varėnos rinktinės vadas nebūtų panaikinęs 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252, tuomet pareiškėjas šią dieną galėtų gauti pareigūno pensiją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neturėtų jokios teisinės galios (nebūtų įgyvendintas teisingumas).

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 83–84) prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje iš tikrųjų nebuvo duoti jokie įpareigojimai Varėnos rinktinei dėl 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. TE-252 ir 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 panaikinimo. Motyvai, kad tokiu atveju jis galėtų gauti pareigūno pensiją ir tuomet nebūtų įgyvendintas teisingumas, nepagrįsti. Nuoroda į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnį, teigiant, jog Varėnos rinktinės vadas veikė pagal įgaliojimus, taip pat nepagrįsta. Varėnos rinktinės vado įgaliojimai pavaldinio atžvilgiu grindžiami šių subjektų pasirašyta tarnybos santykių sutartimi ir šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų šalims suteikiamomis teisėmis ir pareigomis. Nutraukus tarnybos sutartį teisės aktų nustatyta tvarka, jis tampa paprastu fiziniu asmeniu, kurio su atsakovu nesieja jokios pareigos, o Varėnos rinktinės vadas netenka jokių valdingų įgaliojimų jo atžvilgiu. Tokia padėtis reiškia, kad bet kokie teisiniai klausimai tarp lygiaverčių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų gali būti sprendžiami tik teisės aktų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju – teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas iki 2012 m. kovo 7 d. ėjo atsakovo Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, iš kurių buvo atleistas atsakovo 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. TE-76. Šis atsakovo įsakymas iš dalies buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjas buvo skubiai (t. y. nelaukiant šio sprendimo įsiteisėjimo) grąžintas į paminėtas pareigas, be kita ko, įpareigojant atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į Centrinę medicinos ekspertų komisiją, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi (priimta administracinėje byloje Nr. A146-395/2013) paminėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas buvo pakeistas, panaikinus jo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į nurodytas pareigas ir atmetus šį pareiškėjo skundo reikalavimą. Byloje nagrinėjamos faktinės situacijos ypatumas pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 11 d. (kai, vykdydamas paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareiškėjo skubaus grąžinimo į tarnybą, atsakovas 2012-07-11 įsakymu Nr. TE-183 grąžino pareiškėją į buvusias pareigas) iki 2013 m. kovo 12 d. (kai buvo priimta paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis) pareiškėjas atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. TE-252 buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl negalimumo tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Esant išvardytoms faktinėms aplinkybėms, susiklostė situacija, kai paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuri buvo nukreipta į galutinį tarnybinių santykių tarp šalių sureglamentavimą, buvo priimta tuo metu, kai šie santykiai jau buvo pasibaigę kitokiu, su teismo nagrinėjama administracine byla nesietinu, pagrindu.

Pasisakydama dėl tokios situacijos teisinio vertinimo ir jos išsprendimo būdo, kolegija pažymi, kad tokioms teisinėms situacijoms išspręsti yra skirtas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas. Šio instituto taikymas nagrinėjamai administracinei bylai nėra aktualus, nes byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo (kuriuo pareiškėjas buvo skubiai grąžintas į ankščiau eitas pareigas) įvykdymo atgręžimo. Todėl kolegija plačiau nepasisako dėl šio instituto taikymo ypatumų ir galimybės jį taikyti tarp šalių susiklosčiusioje situacijoje. Tačiau šis institutas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai ta prasme, kad, pagal jį, tik teismas, o ne darbdavys (darbo ar tarnybos santykiuose) gali spręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimus (Civilinio proceso kodekso 760-762 str.). (Šiame kontekste pastebėtina, kad administracinėje byloje Nr. A146-395/2013, kurioje buvo priimta paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, nėra duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo informuotas apie paminėtą tarnybinių santykių tarp šalių pasibaigimą). Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad atsakovas, kaip buvęs pareiškėjo darbdavys ir viešojo administravimo subjektas, neturėjo kompetencijos administraciniu būdu spręsti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimu sietinus klausimus. Todėl kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2013 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. TE-56 negali būti pripažintas teisėtu.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė ir kitų, atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė