AS-858-136-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-136/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00338-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Č.) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2013 m. spalio 31 d. pateikė skundą (b. l. 2-6), prašydamas:

1) panaikinti iš dalies Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Anykščių vedėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 38VĮ-(14.38.2)-1741 „Dėl pretendentų, kuriems rengiant Kurklių kadastro vietovės žemės reformos projektui prilyginamą planą, suprojektuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo A. Č. yra suprojektuotas pirkimui žemės sklypas Nr. 620-5, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r.;

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyrių atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo Nr. 620-5, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r., pareiškėjui R. Č. suprojektavimu ir pardavimu.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimus, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 27-28) įpareigojo pareiškėją iki 2013 m. lapkričio 25 d. pašalinti skundo trūkumus.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį pareiškėjui nustatyta pareiga kartu su skundu pateikti skundžiamą aktą bei dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Pareiškėjas skunde prašė išreikalauti iš atsakovo ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių vedėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 38VĮ-(14.38.2)-1741 „Dėl pretendentų, kuriems rengiant Kurklių kadastro vietovės žemės reformos projektui prilyginamą planą, suprojektuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai, sąrašo patvirtinimo“ su visais jo priedais, tačiau išvardintus duomenis teismas gali šalies prašymu išreikalauti iš atsakovo, jeigu jų pareiškėjas negali gauti, kai atsakovas atsisako juos pateikti. Pareiškėjas nenurodė skunde priežasčių, dėl kurių jis negalėjo gauti prašomų dokumentų, nepateikė šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Atitinkamai, pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti skundžiamą aktą – Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių vedėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 38VĮ-(14.38.2)-1741 „Dėl pretendentų, kuriems rengiant Kurklių kadastro vietovės žemės reformos projektui prilyginamą planą, suprojektuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai, sąrašo patvirtinimo“ su visais jo priedais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b. l. 30-31) pareiškėjo R. Č. skundą atsisakė priimti ir nurodė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsniu ir nurodė, kad iš skundo ir prie jo pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija žemės reformos vykdytojo priimtą administracinį aktą, kuriuo patvirtintas pretendentų, kuriems rengiant Kurklių kadastro vietovės žemės reformos projektui prilyginamą planą, suprojektuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai, sąrašas. Šis dokumentas parengtas žemės reformos vykdymo metu iki sprendimo A. Č. valstybinės žemės sklypo pardavimo. Taigi, sprendžiant skundo dėl Anykščių skyriaus, kaip Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, priimto administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo nagrinėjimui teisme klausimą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas yra pasinaudojęs įstatymo nustatyta išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nenurodė duomenų ir nepridėjo dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis yra pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Dėl šių aplinkybių teismas buvo pareiškėją įpareigojęs pareikti įrodymus, kad jis yra pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau pareiškėjas per teismo paskirtą terminą nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis yra pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atitinkamai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir šiuo pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, jog, atsisakius priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas R. Č. atskiruoju skundu (b. l. 42-43) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir tenkinti prašymą pratęsti jam terminą pateikti skundžiamo akto kopiją su priedais. Pareiškėjas taip pat prašo pakeisti atsakovą ir į administracinę bylą atsakovu įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą ir tuo pagrindu pratęsti jam terminą iki 2013 m. gruodžio 18 d. patikslinti pradinį skundą ir pateikti dokumentus, gautus iš Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas per savo atstovus Panevėžio apygardos administracinio teismo nustatytu laiku išsiuntė prašymą pratęsti terminą pateikti skundžiamo akto kopiją su jo priedais iki 2013 m. gruodžio 9 d. Prašyme dėl termino pratęsimo buvo išdėstyti motyvai, dėl kurių pareiškėjas prašė pratęsti terminą iki 2013 m. gruodžio 9 d., taip pat buvo pateikti ir pareiškėjo skundo, pateikto 2013 m. spalio 29 d. Nacionalinei žemės tarnybai, kopija su įteikimo žyma, nurodžius, kad terminas atsakyti į jo skundą pasibaigia 2013 m. lapkričio 27 d. (20 darbo dienų, tačiau paprastai Nacionalinė žemės tarnyba vėluoja su atsakymais, todėl terminą prašoma pratęsti iki 2013 m. gruodžio 9 d.). Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. skundą Nacionalinei žemės tarnybai jis pateikė, nes iš Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus jis jokios informacijos negauna. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba atsakymą į pareiškėjo skundą pateikė tik 2013 m. lapkričio 29 d. ir tik po to, kai pareiškėjas papildomai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pateikti teismui reikalingų dokumentų kopijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. Č. skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo inicijuojam ginčui yra taikytina privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, o pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis šia tvarka pasinaudojo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą pateikti įrodymus dėl pasinaudojimo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau pateiktas prašymas nebuvo tenkintas.

Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, kaip jau minėtą teisę į teisminę gynybą, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja ABTĮ. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (ABTĮ 5 str.).

Viena tokių sąlygų yra laikymasis atitinkamai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi tokios tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas priimti skundą atsisako (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, jam nepateikus duomenų apie tai, kad jis pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (2012 m. lapkričio 24 d. redakcija) (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje. Atitinkamai, teisėjų kolegija turi pirmiausiai įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo inicijuojam ginčui tokia tvarka yra privaloma.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių vedėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 38VĮ-(14.38.2)-1741, kuriuo A. Č. yra suprojektuotas pirkimui žemės sklypas Nr. 620-5, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r., ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyrių atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo Nr. 620-5, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r., pareiškėjui R. Č. suprojektavimu ir pardavimu. Šiuo atveju pareiškėjo interesas buvo nukreiptas į tai, kad jam būtų suprojektuotas ir parduotas nurodytas žemės sklypas. Pareiškėjas teigė, kad žemės sklypo suprojektavimu ir jo galimu pardavimu A. Č. yra pažeidžiamas, be kita ko, Žemės reformos įstatyme nustatytas eiliškumas (b. l. 2-6).

Teisėjų kolegija pastebi, kad iš pradinio pateikto pareiškėjo skundo turinio galima matyti, kad šiuo atveju pagrindinis teisinis santykis, kurį turėtų spręsti bylą nagrinėjantis teismas, yra kilęs būtent viešosios teisės reglamentavimo srityje (atsakovo veiksmų teisėtumas vykdant žemės reformą, eiliškumo pagal Žemės reformos įstatymą, administracinio pobūdžio prielaidų įsigyti valstybinės žemės sklypą buvimo nustatymas). Tik išsprendęs šį klausimą teismas galėtų vertinti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo (įpareigoti sudaryti sutartį) pagrįstumą (išvestinis reikalavimas). Iš esmės analogiškos išvados yra padarytos ir Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2009 m. kovo 20 d. nutartyje, 2007 m. vasario 15 d. nutartyje.

Atsižvelgusi į teisinius santykius, kurių plotmėje kyla ginčas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2012 m. birželio 30 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi žemės sklypai laisvoje valstybinėje žemėje pardavimui fiziniams asmenims kaimo vietovėje yra formuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus (Žemės reformos įstatymo 8 str. 1 d., 10 str.), todėl pretendentai pirkti laisvą valstybinę žemę dėl skundų padavimo terminų ir tvarkos turi vadovautis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, 1 dalis numato, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į skundu ginčijamo akto pobūdį, aptartas teisės aktų nuostatas, tai, kad ginčijamu aktu nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti ją neatlygintinai naudotis, tačiau buvo patvirtintas tik suprojektuotas žemės sklypas, sudarant sąlygas ateityje priimti atitinkamą sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo inicijuojam ginčui taikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka ir tik pasinaudojęs šia tvarka pareiškėjas galėtų kreiptis teisminės gynybos į teismą (ABTĮ 5 str.). Pažymėtina, jog tokia pareiga pareiškėjui tiesiogiai kyla iš Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies. Teisėjų kolegija, be kita ko, pastebi, kad toks teisinis reguliavimas nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba. Atitinkamai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti duomenis dėl pasinaudojimo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog jis nustatyta tvarka kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Tačiau pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog jis, po to kai buvo priimta ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. lapkričio 29 d. raštą, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 38VĮ-(14.38.2)-1741 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra nepagrįstas (b. l. 44-48). Atitinkamai, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas iš esmės pasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, siekdama tinkamai įgyvendinti proceso operatyvumo principą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, siekdama užtikrinti pareiškėjui teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad, nepaisant to, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. lapkričio 29 d. raštą gavo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreipimosi su skundu į teismą metu pareiškėjas nebuvo pasinaudojęs privaloma ikiteismine tvarka, nagrinėjamu atveju yra tikslinga panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra vertinamas tik priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas, teisėtumas, šiuo atveju negali būti tenkinami pareiškėjo atskirajame skunde pateikti procesinio pobūdžio prašymai, t. y. prašymai pakeisti atsakovą ir į administracinę bylą atsakovu įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, pratęsti terminą patikslinti pradinį skundą ir pateikti dokumentus, gautus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. Č. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys