AS-1101-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1101-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03278-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame nurodė, kad: 1) Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos VPK) areštinėje norėtų būti laikomas vienvietėje arba dvivietėje kameroje; 2) Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) prieš konvojavimą norėtų būti laikomas atskirai nuo kitų, o parvežtas – laikomas atskirai arba bent jau dvivietėje kameroje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartyje (b. l. 4–5) konstatavo, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. liepos 2 d. skundo trūkumams pašalinti ir pateikti teismui skundą, kuriame: 1) būtų nurodytas institucijos (administravimo subjekto), kurios veiksmai ar sprendimai yra skundžiami, pavadinimas ir buveinės adresas; 2) formuluojamas skundo reikalavimas, atitinkantis ABTĮ 88 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, taip pat išaiškino pareiškėjui, kad tuo atveju, jeigu jis nesutinka su Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pateiktu atsakymu, teismui teikiamame skunde turėtų būti formuluojami reikalavimai minėtą sprendimą panaikinti (pakeisti) bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (priimti sprendimą), kuriais būtų pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimai, tokiu atveju pareiškėjas privalo pateikti teismui ginčijamą aktą (sprendimą), 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimo. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 3 d. buvo gautas pareiškėjo skundo patikslinimas (b. l. 10–11), kuriame pareiškėjas nurodė, kad: 1) Klaipėdos VPK areštinėje norėtų būti laikomas vienvietėje arba dvivietėje kameroje; 2) Šiaulių TI prieš konvojavimą norėtų būti laikomas atskirai nuo kitų, o parvežtas – laikomas atskirai arba bent jau dvivietėje kameroje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 15–16) atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl laikymo sąlygų Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinėje skundas gali būti teikiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje – Šiaulių apygardos administraciniam teismui; jeigu vienu skundu būtų reiškiami reikalavimai Klaipėdos VPK areštinei ir Šiaulių TI, toks skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti pateiktas vienam iš minėtų administracinių teismų.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl laikymo sąlygų Klaipėdos VPK areštinėje, Šiaulių TI, taip pat konvojavimo metu. Iš pateikto Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 2S-2515 teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine tokiems ginčams nagrinėti nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad tinkamais atsakovais laikytini Klaipėdos VPK ir Šiaulių TI; Kalėjimų departamentas į bylos nagrinėjimą trauktinas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato buveinė yra Jūros g. 1, Klaipėda, Šiaulių tardymo izoliatoriaus – Trakų g. 10, Šiauliai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją, Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Šiaulių miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad skundo dalis dėl laikymo sąlygų Klaipėdos VPK areštinėje nagrinėtina Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje – Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas, tuo atveju, jeigu skundo reikalavimai būtų reiškiami abiem atsakovams, turi teisę pasirinkti kuriam teismui – Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ar Šiaulių apygardos administraciniam teismui – teiktinas skundas.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde (b. l. 21–22) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį (pareiškėjas konkrečiai neįvardija, kurią nutartį jis prašo panaikinti, prie atskirojo skundo prideda tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, tiek 2015 m. liepos 9 d. nutartį).

Pareiškėjas paaiškina, kad teismui paduotame pirminiame skunde jis skundė Kalėjimų departamento sprendimą dėl laikymo sąlygų bei išdėstė konkrečias aplinkybes. Teismas nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau nenurodė, jog reikia su skundu kreiptis į kitą administracinį teismą. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, yra vilkinamas jo skundo išnagrinėjimo laikas. Pareiškėjas prašo išnagrinėti jo skundą, nepersiunčiant jo kitoms institucijoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, tačiau konkrečiai neįvardija, kurią būtent nutartį jis prašo panaikinti, prie atskirojo skundo prideda tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.), tiek 2015 m. liepos 9 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria nustatomi trūkumai, kurie turi būti pašalinti siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiama. Pareiškėjui pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS146-115/2011). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju tiek nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo, tiek nutartis dėl atsisakymo priimti skundą buvo priimtos sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme klausimą, teisėjų kolegija, tikrindama 2015 m. liepos 9 d. nutarties dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pačiu įvertins ir tai, ar pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartyje tinkamai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies normas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus ar skundas neatitinka kitų ABTĮ nustatytų skundo turinio bei formos reikalavimų, gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, taip pat pašalinti kitus skundo turinio bei formos neatitikimus ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Tačiau jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Taigi skundo trūkumų šalinimo institutas, be kita ko, skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra išvardyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalimi, skunde turi būti nurodyta: komisijos ar teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas; pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) <...>; 4) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, <...>; trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), <...>; konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas; pridedamų dokumentų sąrašas; skundo (prašymo) surašymo vieta ir data. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas <...>. Remiantis ABTĮ 24 straipsnio nuostatomis, prie skundo (prašymo) turi būti pridedami skundžiamas aktas, dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (1 dalis). Išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (2 dalis). ABTĮ 38 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.

Kaip minėta, remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, o pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas, kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis (LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009), t. y. asmuo skundu iš esmės gali prašyti teismo: panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar jo dalį, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), ar išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Taip pat pažymėtina, kad skundo reikalavimas turi būti reiškiamas tinkamam atsakovui (ABTĮ 23 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo 2015 m. birželio 15 d. skundu, kuris buvo gautas teisme 2015 m. birželio 17 d. (b. l. 1–2), sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje padaryta išvada, kad šis skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, nes pareiškėjas skunde nenurodė atsakovo (-ų), t. y. institucijos (-ų), kurios (-ių) veiksmai skundžiami, pavadinimo, buveinės, skunde nesuformulavo jokio reikalavimo, kuris atitiktų paminėtas ABTĮ 88 straipsnio nuostatas ir dėl kurio, jį patenkinus, galėtų būti priimtas konkretus teismo patvarkymas, skunde nurodė nesutinkąs su Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu, tačiau šio sprendimo prie skundo nepridėjo ir nenurodė jo priėmimo datos bei numerio, taip pat nenurodė ar prašo šį sprendimą panaikinti (pakeisti), prie skundo nepridėjo ir kitų įrodymų (dokumentų), iš kurių būtų matyti, kad Klaipėdos VPK ir Šiaulių TI yra atlikę neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nepateikė teismui dokumento, patirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už skundo padavimą teismui.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartyje teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Kolegija nemato pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad jis savo paduotame teismui pirminiame skunde neva išdėstė konkrečias su keliamu ginču susijusias aplinkybes bei skundė Kalėjimų departamento sprendimą, todėl teismas, pareiškėjo manymu, nepagrįstai nustatė jam terminą skundo trūkumams pašalinti. Minėta, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnyje nustatytų aiškių reikalavimų skundo turiniui ir formai, tai sudarė teismui objektyvias kliūtis priimti pareiškėjo skundą bei apibrėžti administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pasinaudojo skundo trūkumų šalinimo institutu (ABTĮ 37 str. 1 d.), kad būtų pašalintos minėtos procesinės kliūtys, trukdančios pradėti administracinės bylos procesą.

Pažymėtina ir tai, kad teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartyje įspėjo pareiškėją dėl skundo trūkumų nepašalinimo per teismo nustatytą terminą neigiamų pasekmių, t. y. išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2015 m. liepos 1 d. skundo patikslinimo, kuris buvo gautas teisme 2015 m. liepos 3 d. (b. l. 10–11), turinį, sprendžia, kad pareiškėjas, tokiu būdu patikslinęs skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. savo 2015 m. liepos 1 d. skundo patikslinime pareiškėjas: nenurodė atsakovo (-ų), kurio (-ių) veiksmai skundžiami, pavadinimo, buveinės; skunde nesuformulavo aiškaus, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis, reikalavimo; nors prie skundo patikslinimo pridėjo Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2S-2515, tačiau aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo dėl šio sprendimo (ar prašo šį sprendimą panaikinti / pakeisti); prie skundo nepridėjo jokių kitų įrodymų (dokumentų), patvirtinančių Klaipėdos VPK ir Šiaulių TI neteisėtus veiksmus, atliktus pareiškėjo atžvilgiu, arba dokumentų, patvirtinančių tarp pareiškėjo ir minėtų viešojo administravimo subjektų kilusį ginčą; nors skundo patikslinime pateikė prašymą atleisti jį nuo 28 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvavo ir nepagrindė įrodymais (patvirtinančiais sunkią turtinę padėtį ir pan.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjas savo 2015 m. liepos 1 d. skundo patikslinime, kuris buvo gautas teisme 2015 m. liepos 3 d., nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje įvardytų skundo trūkumų, todėl teismas turėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies normą ir nutartimi laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu bei grąžinti pareiškėjui. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje nepagrįstai ėmėsi vertinti pareiškėjo skundo teismingumo kitam administraciniam teismui klausimą ir todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsisakymas priimti skundą, tiek skundo laikymas nepaduotu sukelia pareiškėjui iš esmės vienodo pobūdžio neigiamas teisines pasekmes, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas proceso teisės normų netinkamas taikymas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Remiantis nurodytais motyvais, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis iš dalies keičiama, šios nutarties priėmimo teisinį pagrindą pakeičiant iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto į 37 straipsnio 1 dalį bei nurodant, kad pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį iš dalies, nurodant, kad pareiškėjo V. J. skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Stasys Gagys