A-662-1830-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A662-1830/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03312-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Marijampolės AVPK) viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 6 punktą ir Marijampolės AVPK Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvadą Nr. 64-IL-4857 (toliau – ir Išvada) bei įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui 2-ąją kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas prašyme paaiškino, jog jam buvo suteikta 3-ioji kvalifikacinė kategorija. Pareiškėjas pareigūnų kvalifikavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m lapkričio 19 d. posėdyje siekė pasikelti turimą kvalifikacinę kategoriją į aukštesnę – antrąją. Komisija nusprendė patvirtinti turimą 3-iąją kvalifikacinę kategoriją ir aukštesnės nesuteikė. Skundžiamo Įsakymo 6 punktu buvo patvirtinta 3-ioji kvalifikacinė kategorija. Komisija nepatikrino pareiškėjo profesionalumo pagal keliamus reikalavimus ir neįvertino tiesioginio vadovo išvados teisingumo.

Skundžiamas Įsakymas ir Išvada nemotyvuoti. Statutinių valstybės tarnautojų kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, VTS) ir Kvalifikacinių kategorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 25 punktas numatė, kad kvalifikacinės kategorijos suteikimo procedūrą sudaro komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir komisijos narių pokalbis su pareigūnu, skirtas įvertinti pareigūno profesionalumą.

Pagal Nuostatų 26 punktą, komisija, nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą, pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti. Nuostatų 31 punktas nustato sąrašą kriterijų, pagal kuriuos turi būti įvertinta pareigūno profesinė kvalifikacija. Komisijos posėdžio metu turėjo būti vertinama pareiškėjo dalykinė kompetencija, tarnybinė disciplina, tarnybinės veiklos krūvis, operatyvumas, savarankiškumas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, pareiškėjo organizaciniai įgūdžiai, gebėjimas planuoti, fizinis, taktinis, kovinis pasirengimas ir kvalifikacijos kėlimas, tačiau Komisija tokio vertinimo neatliko.

Komisijos klausimai buvo tik dėl norminių teisės aktų išmanymo. Akivaizdu, kad visi šie klausimai susiję su vienu iš vertinimo kriterijumi – dalykine kompetencija, tačiau Komisija nepatikrino pareiškėjo profesionalumo pagal kitus kriterijus. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas neatsakė iš esmės tik į du klausimus – apie Policijos generalinio komisaro įsakymą ir akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir gabenimo kiekius. Nurodytų aktų išmanymas tiesiogiai nepriskirtas kriminalinės policijos pareigūno kompetencijai. Taip pat Komisijos posėdžio protokole nėra užfiksuoti pareiškėjui užduoti klausimai ir jo atsakymai į juos.

Pareiškėjo tiesioginio vadovo – Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkės pateiktoje profesionalumo vertinimo išvadoje Nr. 64-56-IL-4446 buvo siūloma suteikti pareiškėjui 2-ąją kvalifikacinę kategoriją. Išvadoje pareiškėjo profesionalumas buvo įvertintas atskirai pagal kiekvieną vertinimo kriterijų. Komisija turėjo įvertinti minėtą išvadą ir nustačiusi, kad ši išvada teisinga, turėjo siūlyti suteikti 2-ąją kvalifikacinę kategoriją, jei ne – argumentuoti, kurie aspektai, pagal Nuostatuose įvardintus kriterijus, neatitinka faktinio profesionalumo.

Komisijos Išvada neargumentuota. Komisijai atliekant profesionalumo vertinimą buvo pažeistos Nuostatuose nustatytos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Komisijos išvados pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pasisakęs (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A14-736/2004, Nr. A17-816/2007), kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo teisėtumą.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atstovas atsiliepime į prašymą paaiškino, jog vidaus tarnybos pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Jų suteikimo (patvirtinimo) sąlygas, patvirtinimo tvarką, pareigūnų kvalifikavimo komisijos sudarymo ir organizavimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnis bei Nuostatai, kurių 4, 6, 3 punktus ir V skirsnio nuostatas išdėstė. Vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, Marijampolės AVPK pareigūnų profesionalumui vertinti ir pasiūlymams dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo buvo sudaryta Komisija.

Komisija 2013 m. lapkričio 19 d. posėdyje vertindama pareiškėjo profesionalumą savo veikloje vadovavosi anksčiau minėtais Nuostatais, nepažeisdama juose nustatytos tvarkos. Nuostatų 17 punktas numato reikalavimą posėdį protokoluoti, tačiau jo rašymo tvarkos nereglamentuoja, apsiribojant imperatyviu reikalavimu protokole pažymėti, kaip balsavo kiekvienas Komisijos narys. Komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. posėdžio protokole buvo pažymėti balsavimo rezultatai. Komisijos protokolas atitinka minėto Nuostatų 17 punkto reikalavimus.

Pareigūnų kvalifikavimo Komisijų protokolai turi atspindėti konkretų juridinę reikšmę turintį faktą. Faktas patvirtinti pareiškėjui trečią kvalifikacinę klasę yra užfiksuotas. Komisijos išvada suprantama kaip atliktos pareigūno profesionalumo vertinimo procedūros galutinis rezultatas, kitaip tariant, vienokio ar kitokio konkretaus sprendimo rezoliucinė dalis, kuri negali ir neturi būti kaip nors motyvuojama. Komisijos nariai, susipažinę su pareiškėjo tiesioginės viršininkės 2013 m. lapkričio 5 d. išvada Nr. 64-56-IL-4446, ją išnagrinėjo.

Nuostatų 25 punktas numato, kad pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir komisijos narių pokalbis su pareigūnu, skirtas įvertinti pareigūno profesionalumą. Tiesioginio viršininko išvada yra rekomendacinio pobūdžio, o jos vertinimas priskiriamas Komisijos kompetencijai. Patikrinusi ir įvertinusi R. B. tiesioginio viršininko išvadą bei išklausiusi patį pareigūną, Komisija sprendė, jog šioje išvadoje nurodytas pareigūno profesionalumo apibūdinimas yra pernelyg formalaus pobūdžio, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais.

Komisijos narių balsavimo objektyvūs rezultatai pagrindžia išvadą, kad pareiškėjas neatitinka pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijų, numatytų Nuostatų 31 punkte, visumos, kuri leistų siūlyti turimą kvalifikacinę kategoriją pakelti aukštesne kvalifikacine kategorija. Komisija turi teisę siūlyti suteikti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją pareigūnui (Nuostatų 2 p.), tačiau neprivalo tai padaryti, kitaip tariant, siūlyti suteikti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją yra jos teisė, be ne pareiga, ypač tais atvejais, kai pareigūnas atitinka tik formaliuosius reikalavimus, o pareigūno profesionalumas, lyginant su tais, kurie atitiko reikalavimus turėtai kvalifikacinei kategorijai, neišaugo.

Komisija tinkamai vykdė reikalavimus, numatytus Vidaus tarnybos statute bei Nuostatuose, ir nepažeidė numatytos pareigūno profesionalumo vertinimo procedūros. Išvada ir Įsakymo 6 punktas yra visiškai teisėti bei pagrįsti. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo pareiškėjui suteikti 2-ąją kvalifikacinę kategoriją teisme iš esmės nenagrinėtinas, nes kvalifikacinės kategorijos suteikimas nėra priskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo“ 6 punktą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvadą Nr. 64-IL-4857 dalyje dėl 3-iosios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo pareiškėjui bei įpareigojo atsakovą Marijampolės AVPK iš naujo organizuoti pareiškėjo 2-osios kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 1 ir 4 dalis, Nuostatų 3, 4, 6, 13, 17, 25, 31, 26 punktus ir pažymėjo, jog Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro komisijos narių pokalbis su pareigūnu, skirtas įvertinti pareigūno profesionalumą (Nuostatų 25 p.). Kadangi komisija savo veiklą vykdo posėdžiuose, kurie pagal Nuostatų 17 punktą protokoluojami, todėl pokalbio turinys su pareiškėju, jo profesionalumo ir pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados vertinimas turėjo būti nurodytas Komisijos protokole. Pareiškėjo ir atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo profesionalumą pokalbio metu, pareiškėjui buvo užduodami klausimai, į kuriuos jis atsakinėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. 64-14-IL-316 nėra fiksuotas posėdyje vykusio pokalbio turinys, jo eiga su pareiškėju. Taip pat minėtame protokole nėra jokių duomenų ar informacijos apie Komisijoje nagrinėtą pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą bei jos įvertinimą, kaip to reikalauja Nuostatų 26 punktas (b. l. 11-13, 15). Nors atsakovo atsiliepime teismui nurodyta, kad Komisija sprendė, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo išvada formali, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų Komisijos posėdyje nurodytus teiginius ar išvadas, nėra nustatyta (b. l. 18-22). Akivaizdu, jog Komisijos pokalbio su pareiškėju turinys ir jo eiga, taip pat pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados vertinimas nebuvo fiksuojami komisijos posėdžio protokole, pažeidžiant esminius Nuostatų 17, 25, 26 punktų reikalavimus.

Iš Komisijos posėdžio protokolo turi būti aišku, kaip balsavo kiekvienas iš Komisijos narių, jame turi būti nurodyti balsavimo rezultatai (Nuostatų 17 p.). Tačiau, kaip matyti iš Komisijos protokolo ir šios Komisijos balsavimo protokolo, jokių duomenų apie komisijos narių balsus ir balsavimo rezultatus nėra nurodyta (b. l. 11-14). Komisijos balsavimo protokole nurodyti komisijos narių vertinimai ir kategorijos suteikimo/nesuteikimo rezultatai, tačiau nenurodyti Komisijos narių balsai. Iš šio dokumento turinio galima spėti apie galimą Komisijos narių balsų pasiskirstymą, tačiau protokole nėra fiksuoti balsavimo rezultatai. Nėra abejonių, jog atsakovas nesilaikė Nuostatų 17 punkto reikalavimų. Byloje nenustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, pagrindžiančių Komisijos išvados, patvirtinti pareiškėjui turimą 3-iąją kvalifikacijos kategoriją, pagrįstumą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 22 d. nutarimu ir vertino, jog priimant į valstybės tarnybą ar sprendžiant kvalifikacijos statutiniam valstybės tarnautojui suteikimą turi būti laikomasi tų pačių viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų skaidrios veiklos principų, kurių šio ginčo atveju nebuvo laikytasi. Komisijos posėdyje vertinant pareiškėjo profesionalumą pokalbio metu, nagrinėjant pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą bei ją vertinant, nefiksuojant komisijos narių balsavimo rezultatų, buvo iš esmės pažeistos Nuostatuose nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Komisijos išvados pagrįstumą. Konstatuota, jog pareiškėjo veikla ir gebėjimai buvo vertinami nesilaikant Nuostatuose nustatytų reikalavimų. Komisija pareiškėjo profesionalumą kvalifikacinei kategorijai gauti vertino nesilaikydama Nuostatuose numatytų pagrindinių procedūrų reikalavimų, todėl yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Išvados dalį dėl 3-iosios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo pareiškėjui ir Įsakymo šeštąją dalį, priimtą Komisijos Išvados pagrindu (Nuostatų 32 p.). Tačiau pareiškėjo prašymas dalyje dėl įpareigojimo atsakovą suteikti pareiškėjui 2-ąją kvalifikacinę kategoriją tenkintas iš dalies. Visų pirma, teismas neturi pakankamai objektyvių duomenų spręsti apie pareiškėjo profesionalumą ir 2-osios kvalifikacinės kategorijos suteikimo galimybę pareiškėjui, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui 2-ąją kvalifikacinę kategoriją. Antra, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams kvalifikacinių kategorijų suteikimas vykdomas kolegialaus organo – komisijos Nuostatuose reglamentuotų administracinių procedūrų tvarka. Trečia, kvalifikacinių kategorijų suteikimas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Siekiant užtikrinti pareiškėjo pažeistų teisų ginimą bei išspręsti ginčą iš esmės, atsižvelgiant į Nuostatų 21 punktą, įpareigojantį pareigūno profesionalumo vertinimą organizuoti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, atsakovas įpareigotas iš naujo organizuoti pareiškėjo 2-osios kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą.

III. Atsakovas Marijampolės AVPK apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog 2013 m. lapkričio 19 d. Komisijos posėdžio protokolas atitinka Nuostatų 17 punkto reikalavimus. Komisijos Išvada suprantama kaip atliktos pareigūno profesionalumo vertinimo procedūros galutinis rezultatas, kuri negali ir neturi būti kaip nors motyvuojama. Dėl Išvados patvirtinti turėtą kvalifikacinę klasę pagrįstumo nurodo, jog daugumos Komisijos narių balsavimo objektyvūs rezultatai suponuoja pagrįstą išvadą, kad pareigūnas R. B. neatitinka pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijų, numatytų Nuostatų 31 punkte, visumos, kuri leistų siūlyti turimą kvalifikacinę kategoriją pakelti aukštesne kvalifikacine kategorija. Komisija tik turi teisę siūlyti suteikti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją pareigūnui (Nuostatų 2 p.), tačiau neprivalo to padaryti.

Komisijos protokole atsispindi pakankamai duomenų, kurie Komisijai (jos nariams) leido pagrįstai nuspręsti, kurios kvalifikacinės kategorijos reikalavimus atitinka R. B., o vien detalus posėdžio eigos nefiksavimas nereiškia, kad pareiškėjo teisme kelti klausimai sprendžiant šį klausimą nebuvo nagrinėjami ar tinkamai svarstomi, ar nebuvo kiekvieno jos nario balsuojama. Toks posėdžių, kuriuose svarstomi kvalifikacinių kategorijų suteikimo klausimai, eigos protokolavimas leistinas, kadangi protokole atsispindi visi reikalingi, o kartu ir būtini (esminiai) posėdžio eigos rezultatai, kuriais Komisija grindžia savo išvadą, juo labiau kad toks protokolavimas atitinka susiklosčiusią praktiką. Darant prielaidą, kad detalus posėdžio eigos nefiksavimas laikytinas Nuostatų pažeidimu, pastebėtina, kad tokio pobūdžio pažeidimai aprašytoje teisinėje situacijoje laikytini formaliais, tačiau tikrai ne esminiais, kadangi jie patys savaime negali pagrįstai lemti galutinio sprendimo – Komisijos išvados pagrįstumo, kurį, iškilus abejonėms, teismas galėjo ir gali patikrinti ištyręs kitus leistinus įrodymus (apklausęs Komisijos narius ir pan.). Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimo nuostatomis, kadangi jos susijusios su skaidrios veiklos teisės principo įgyvendinimo aiškinimu, priimant asmenis į valstybės tarnybą. Pripažįstant, kad šio principo turi būti laikomasi ir svarstant kvalifikacinių kategorijų patvirtinimo klausimus pareigūnams, Komisijos posėdžio eiga ir taikytas protokolavimo būdas šiuo atveju tokio principo nepažeidė, juo labiau kad tarnyba policijoje yra specifinė, lyginant ją su valstybės tarnyba. Visa tai leidžia manyti, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog Komisijos priimta Išvada nėra motyvuota ir todėl naikintina kaip nepagrįsta ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, kartu naikintinas ir jos pagrindu priimtas Įsakymas. Komisija netinkamai protokoluodama posėdį ir pateikdama nemotyvuotą Išvadą pažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius valstybės tarnybos skaidrumo ir asmens teisės kreiptis į teismą principus, kas sudaro pakankamą pagrindą naikinti skundžiamus administracinius aktus. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, motyvuotai pripažino, jog Komisijos posėdžio protokolas neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo ir pagrįstai panaikino skundžiamus administracinius aktus. Pareiškėjo manymu, teismas savo sprendime turėjo plačiau pasisakyti ir dėl Komisijos Išvados atitikimo individualių administracinių aktų reikalavimams, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo“ 6 punkto ir Marijampolės AVPK Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvados Nr. 64-IL-4857 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo suteikti pareiškėjui 2-ąją kvalifikacinę kategoriją.

Įsakymo 6 punktu patvirtinta ir Išvada siūlyta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. B. patvirtinti 3-iąją kvalifikacinę kategoriją.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Komisija pareiškėjo profesionalumą kvalifikacinei kategorijai gauti vertino nesilaikydama Nuostatuose numatytų pagrindinių procedūrų reikalavimų, todėl yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Išvados dalį dėl 3-iosios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo pareiškėjui ir Įsakymo šeštąją dalį, priimtą Komisijos Išvados pagrindu (Nuostatų 32 p.).

Atsakovas Marijampolės AVPK su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Vidaus tarnybos pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, už kurią mokamas nustatyto dydžio pareiginės algos priedas. Jų tipus, suteikimo (patvirtinimo) sąlygas, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką, pareigūnų kvalifikavimo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnis bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 patvirtinti Kvalifikacinių kategorijų nuostatai. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-ioji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos (VTS 36 str. 1 d., Nuostatų 2 p.).

Pažymėtina, kad pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai (VTS 36 str. 2 d.). Pagal Nuostatų 19, 20 punktus, pareigūnų profesionalumo įvertinimas yra grindžiamas pareigūnų savanoriškumo principu, t. y. pareigūnas, kuris nepageidauja būti įvertintas, turi teisę atsisakyti šio vertinimo. Kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, išlaikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija (Nuostatų 3 p.). Pagal Nuostatų 4.1 punktą, pareigūnų profesionalumui vertinti ir pasiūlymams dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo teikti vidaus reikalų įstaigose vidaus reikalų įstaigų vadovų įsakymais sudaromos pareigūnų kvalifikavimo komisijos. Kaip matyti iš Nuostatų, Komisija savo veiklą vykdo posėdžiuose. Nuostatų 25 punkte nustatyta, kad pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir komisijos narių pokalbis su pareigūnu, skirtas įvertinti pareigūno profesionalumą. Nagrinėjamoje byloje itin svarbu pažymėti tai, jog Komisijos posėdžiai yra protokoluojami, komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas komisijos narys (Nuostatų 17 p.). Taigi protokolas yra procedūrinis dokumentas, fiksuojantis balsavimą, įskaitant ir posėdžio eigą. Tačiau pareiškėjo atžvilgiu surašytas protokolas neatitinka viešojo administravimo principų, kadangi neužtikrintas priimto sprendimo ir procedūros skaidrumas bei viešumas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi komisija savo veiklą vykdo posėdžiuose, kurie pagal Nuostatų 17 punktą protokoluojami, pokalbio turinys su pareiškėju, jo profesionalumo ir pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados vertinimas turėjo būti nurodytas Komisijos protokole. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. 64-14-IL-316 nėra fiksuotas posėdyje vykusio pokalbio turinys ir jo eiga su pareiškėju. Pagal Nuostatų 26 punktą, nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, komisija turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti, tačiau minėtame protokole taip pat nėra jokių duomenų ar informacijos apie Komisijoje nagrinėtą pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą bei jos įvertinimą, kaip to reikalauja Nuostatų 26 punktas, protokole apskritai nenurodyta ir nėra aišku, ar buvo nagrinėjamas tiesioginio vadovo išvados pagrįstumas, ar buvo nustatyta ir kokiais faktiniais duomenimis remiantis nustatyta, ar tiesioginis vadovas teisingai, objektyviai buvo įvertinęs pareiškėjo profesionalumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose pabrėžiama, kad pareigūno profesionalumo vertinimas turi būti atliekamas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintų procedūrų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir išvados pagrįstumą. Tiesioginio pareigūno viršininko išvada turi būti analizuojama pagal vertinimo kriterijus, t. y. turi būti tinkamai patikrinta, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą, kaip to reikalauja Nuostatų 26 punktas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1272/2010).

Be to, Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. 64-14-IL-316 (b. l.

14) nėra nurodyta, kaip balsavo kiekvienas komisijos narys ir kokie buvo tokio sprendimo argumentai (motyvai), nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš komisijos posėdžio protokolo turi būti aišku, kaip balsavo kiekvienas iš Komisijos narių, jame turi būti nurodyti balsavimo rezultatai (Nuostatų 17 p.). Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie komisijos narių balsus ir balsavimo rezultatus nėra nurodyta (b. l. 11-14), Komisijos balsavimo protokole nurodyti tik galutiniai komisijos narių vertinimai ir kategorijos suteikimo/nesuteikimo rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Komisijos pokalbio su pareiškėju turinys ir jo eiga, taip pat pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados vertinimas, Komisijos narių balsavimo rezultatai nebuvo fiksuojami komisijos posėdžio protokole, taip pažeidžiant esminius Nuostatų 17, 25, 26 punktų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Konstatavimas, kad pareigūnų kvalifikavimo komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško pareigūno R. B. profesionalumo kvalifikacinei kategorijai gauti įvertinimo, yra esminis pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas. Individualaus administracinio akto dalis, kuria pareiškėjui patvirtinta 3-ioji kvalifikacinė kategorija, priimta vadovaujantis Komisijos išvada, kuri neatitinka Statuto bei Nuostatų reikalavimų ir yra pateikta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, yra neteisėta, todėl pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo“ 6 punktą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo organizuoti pareiškėjo 2-osios kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą, kadangi vidaus tarnybos sistemos pareigūnams kvalifikacinių kategorijų suteikimas vykdomas Komisijos Nuostatuose reglamentuotų administracinių procedūrų tvarka ir kvalifikacinių kategorijų suteikimas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo praktika (2008 m. sausio 22 d. nutarimas), kadangi joje yra apskritai kalbama apie skaidrumą valstybės tarnybos sistemoje, kas yra aktualu ir nagrinėjamu atveju, t. y. sprendžiant dėl statutinio valstybės tarnautojo profesionalumo kvalifikacinei kategorijai gauti įvertinimo.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo“ 6 punktą ir įpareigojo atsakovą Marijampolės AVPK iš naujo organizuoti pareiškėjo 2-osios kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą dėl šios teismo sprendimo dalies, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Nors pirmosios instancijos teismas panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvadą Nr. 64-IL-4857 dalyje dėl 3-iosios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo pareiškėjui, teisėjų kolegijos vertinimu, byla dėl šio pareiškėjo reikalavimo turėjo būti nutraukta, kadangi minėta išvada negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Kaip matyti iš Nuostatų, Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, raštu pateikia siūlomą sprendimą – išvadą (priedas) komisiją sudariusiam asmeniui priimti atitinkamą sprendimą (Nuostatų 29 p.). Nagrinėjamu atveju Komisija taip pat pateikė siūlymą patvirtinti pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją, tačiau tokio pobūdžio aktas laikytinas procedūrinio pobūdžio, kvalifikavimo komisijos išvada traktuojama individualaus administracinio akto dalimi, kuri statutiniam valstybės tarnautojui pati savaime tiesioginių pasekmių nesukelia ir Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku (teismui gali būti skundžiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis išvada ir sukelia teisines pasekmes).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai teismai nenagrinėja tam tikrų procedūrinių sprendimų ar veiksmų, kurie atliekami valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu (Valstybės tarnybos 22 str.). Pažymėtina, jog atsisakant priimti minėto pobūdžio reikalavimus, asmenims nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes šiais reikalavimais keliami klausimai iš esmės teisme gali būti išnagrinėti, tačiau tai turi būti daroma ne pagal atskirus prašymo reikalavimus, o sprendžiant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros galutinių sprendimų teisėtumo klausimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vertinimo komisijos sprendimai gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalyku tik kaip atitinkamo sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertinimo komisijos priimto sprendimo argumentai ir išvados teismo turi būti įvertinami kaip skundžiamo sprendimo (pvz., įsakymo) argumentai ir išvados (2007 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-230/2007).

Taigi nagrinėjamu atveju Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvada Nr. 64-IL-4857 yra vertintina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo“ kontekste, t. y. kaip sudėtinė Įsakymo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1217/2014), kas ir buvo atlikta nagrinėjant šią bylą. Nustačius, kad tam tikras aktas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose ginčą sprendžiant iš esmės, pradėta byla turi būti nutraukta, kadangi toks skundas yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 101 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-59/2010), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvadą Nr. 64-IL-4857 nutrauktina, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvada Nr. 64-IL-4857 dalyje dėl 3-iosios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo pareiškėjui panaikinta, ir bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. išvadą Nr. 64-IL-4857 nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė