3K-3-164/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-164/2014

Teisminio proceso numeris: 2-08-3-06905-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

21.4.1.1; 22.3.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės notarės V. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“ ieškinį atsakovei notarei V. J., trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl notarės išduoto vykdomojo įrašo atitikties Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos nuostatoms.

2008 m. birželio 6 d. ieškovai V. J. įmonė (dabar – UAB „V. J. ir Ko“) ir V. J. AB Ūkio banko Panevėžio filialui (toliau – ir vekselio davėjas; laiduotojas; bankas) išdavė 270 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio apmokėjimo terminas – jį pateikus. Bankas 2008 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. (toliau – ir notarė) pateikė prašymą suformuoti vykdomąjį įrašą vekselio davėjui ir laiduotojui. Kartu su prašymu notarei pateiktas paprastasis vekselis ir 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimas „Dėl paprastojo vekselio apmokėjimo“. Notarė 2008 m. gruodžio 19 d. suformavo vykdomąjį įrašą, pagal kurį pareikalauta banko naudai išieškoti, be kita ko, 289 872 Lt solidariai iš vekselio davėjo ir laiduotojo. Bankas 2008 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą antstoliui S. R. išieškoti pagal šį vykdomąjį įrašą.

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento 2008 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį įrašą; nurodė, kad jis buvo išduotas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo. Bankas 2008 m. gruodžio 15 d. registruotu paštu išsiuntė ieškovams pranešimus, pareikalavo apmokėti vekselį, nurodė, kad priešingu atveju pateiks jį apmokėti. Pranešimai išsiųsti vekselyje nurodytais jo davėjo ir laiduotojo adresais. Teismas nenustatė, kad ieškovai neturėjo galimybės bankui pranešti apie adreso pasikeitimą; sprendė, kad vekselio davėjas, laiduotojas ir bankas, kaip kredito sutarties šalys, tarpusavyje turėjo bendradarbiauti keičiantis informacija apie adreso pasikeitimus. Nurodęs, kad įstatyme nenustatyta, kokiu būdu vekselis turi būti pateiktas apmokėti jo davėjui, teismas laikė, jog vekselio pateikimas apmokėti registruotu laišku yra tinkamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 ir 47 straipsnių nuostatų įgyvendinimas. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad pareiga apmokėti vekselį neapsiriboja vien formalaus veiksmo atlikimu, t. y. laiško išsiuntimu, o turi būti įvykdyta realiai įteikiant, nes skolininkas galbūt vengtų priimti jam siunčiamus ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose nurodytus dokumentus.

Nustatęs, kad 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimu bankas kreipėsi į ieškovus dėl 289 872 Lt neapmokėtos vekselio sumos; nurodytas vekselio apmokėjimo terminas – iki 2008 m. gruodžio 18 d.; 2008 m. gruodžio 19 d. įregistruotas banko kreipimasis į notarę dėl vykdomojo įrašo įforminimo, teismas atmetė ieškovų argumentą, kad kreiptasi nepasibaigus nustatytam terminui vekseliui apmokėti. Teismo vertinimu, notarė pagrįstai 2008 m. gruodžio 19 d. padarė vykdomąjį įrašą; priverstinis skolos išieškojimas pagal 2008 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį įrašą vykdomas iki šiol, todėl, net nustačius formalius vykdomojo įrašo padarymo pažeidimus, jie negalėjo lemti ieškovų galėjimo tinkamai atsiskaityti su banku, nes ieškovai tiek vykdomojo įrašo padarymo, tiek pranešimo išsiuntimo metu buvo nemokūs. Kitus ieškovų argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisakė.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino.

Remdamasi CK 1.105 straipsnio 1, 4 dalimis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1, 4 dalimis, 40 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsniu, 77 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko, be kita ko, turi būti nurodyta, ar buvo įvykdyti ĮPVĮ reikalavimai, t. y. ar vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėti; atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras taip pat turi pareigą patikrinti, ar vekselio turėtojas tinkamai įvykdė ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. ar vekselio turėtojas pranešė indosantui, iš kurio gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų” ar „neprotestuotinas”, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti; jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8 punktai), notaras tokio prašymo nepriima. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatose įtvirtintas vienintelis imperatyvas – notarui turi būti pateikiami įrodymai apie tai, kad pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, jog vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas; notaro suformuotas vykdomasis įrašas gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, kai jį atlikdamas notaras nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, neatliko visų būtinų procedūrų arba jas atliko netinkamai.

Teisėjų kolegija sprendė, kad notarė, 2008 m. gruodžio 18 d. gavusi vekselio turėtojo (banko) prašymą kartu su vieninteliu 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimu vekselio davėjui ir laiduotojui, nepareikalavo pateikti įrodymus, kad šiems subjektams 2008 m. gruodžio 25 d., t. y. per keturias darbo dienas po pateikto protesto, buvo pranešta, jog vekselis neapmokėtas; vekselio turėtojas reikalavimą apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį turėjo pateikti vekselio davėjui ir laiduotojui, tačiau iš pranešimo „Dėl paprastojo vekselio apmokėjimo“ matyti, kad toks reikalavimas pateiktas tik vekselio davėjui – išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini); tai, kad laiduotojo adresas yra kitas ((duomenys neskelbtini)), notarei buvo žinoma, nes šie adresai buvo nurodyti vykdomajame įraše.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 177, 178 straipsniais, nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog vykdomąjį įrašą išdavė nepažeisdama įstatymo reikalavimų, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo, t. y. banko pranešimų ieškovams apie tai, kad vekselis neapmokėtas.

Iš byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija sprendė, kad notarė banko prašymą suformuoti vykdomąjį įrašą priėmė pažeisdama pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, vykdomasis įrašas pagal pateiktą vekselį suformuotas ir išduotas nesilaikant ĮPVĮ reikalavimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė notarė V. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Dėl ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 2, 6 dalių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8, 6 ir 8 punktų normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 2, 6 dalis. Šalių ginčas kilo dėl to, kad, ieškovų teigimu, notarė, išduodama 2008 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį įrašą, pažeidė imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, neįsitikinusi, ar vekselio turėtojas laiku pranešė pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, jog šis neapmokėtas. Vykdomasis įrašas išduotas pagrįstai, nes vekselio turėtojo pareiga informuoti pagal jį įsipareigojusius asmenis buvo tinkamai įvykdyta. Šis faktas byloje teisingai nustatytas pirmosios instancijos teismo. Tuo pačiu pranešimu vekselio davėjas ir laiduotojas buvo informuoti apie tai, kad vekselis privalo būti apmokėtas, t. y. vekselio turėtojas pateikė vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) bei nurodė, kad vekselis yra neapmokėtas (47 straipsnio 1, 2 dalys). Tokio turinio pranešimas buvo tinkamas ir pakankamas, kad būtų galima vekselio turėtojui išduoti vykdomąjį įrašą, nes pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalį pranešimas, kad vekselis neapmokėtas, turi būti pateiktas per keturias darbo dienas po jo pateikimo apmokėti, taigi darytina išvada, jog toks pranešimas gali būti pateiktas tą pačią dieną, kaip ir pranešimas dėl vekselio apmokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalimi, termino pranešti apie vekselio neapmokėjimą praleidimas (ar atitinkamai informavimas anksčiau nei įstatyme nustatytas keturių darbo dienų terminas) negali turėti įtakos vekselio turėtojo teisėms (jis šių teisių nepraranda), darytina išvada, jog tai apskritai nėra kliūtis notarui išduoti vykdomąjį įrašą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselis apmokėti, kaip ir pranešimas dėl neapmokėto vekselio, buvo tinkamai ir laiku pateiktas vekselio davėjui ir laiduotojui, t. y. siunčiant 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimą. Net sutinkant su nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reikalavimas apmokėti vekselį buvo pateiktas tik jo davėjui, ši aplinkybė reikštų tik tai, kad vekselio turėtojas praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui. Nepagrįsta ir apeliacinės instancijos išvada, kad vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie jo neapmokėjimą veiksmai turėjo būti atliekami laiduotojo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Savo adresą ((duomenys neskelbtini)) laiduotojas pats įrašė vekselyje, todėl juo ir buvo siunčiamas vekselio turėtojo 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimas.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ĮPVĮ, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8 punktus. Jie taikytini vekselio turėtojui, pateikiančiam prašymą, o ne notarui, kuriam šis prašymas pateikiamas. Notaro pareigos nustatytos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 ir 8 punktuose ir jas kasatorė įvykdė tinkamai – patikrino atitinkamas aplinkybes bei įsitikino, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims 2008 m. gruodžio 15 d. banko pranešimu pranešta, jog jis neapmokėtas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą kasatorei. Priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, jog nesilaikyta vekselio pateikimo apmokėti ir (ar) pranešimo apie vekselio neapmokėjimą terminų, turi įrodyti tas, kuris šia aplinkybe remiasi ginče su vekseliu turėtoju. Šis ginčas kilęs tarp vekselio davėjo ir laiduotojo bei notarės, išdavusios vykdomąjį įrašą neapmokėto vekselio pagrindu, o vekselio pateikimo apmokėti ir (ar) pranešimo apie neapmokėjimą buvimo (nebuvimo) faktą ir terminus gali įrodinėti tik sandorio šalys, t. y. vekselio davėjas ir jo turėtojas. Notarei vykdomajam įrašui atlikti pakako vekselio turėtojo pateiktos informacijos, kurios tikrinti ji įstatymo neįpareigota (turi patikrinti tik Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją). Kadangi skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta netiksli informacija, taikomos netinkamos teisės normos, tai laikytina, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai pritaikęs materialiosios teisės normas, priėmė neteisėtą sprendimą. Pvz., sprendime ne kartą pasisakoma apie protestą, jo įforminimo tvarką, tačiau ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas paprasto neprotestuotino vekselio pagrindu, todėl teisės normos, reglamentuojančios protesto įforminimą ir tolesnius veiksmus, neaktualios, netaikytinos; teismas nepagrįstai rėmėsi ne ĮPVĮ 36, o 40 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju vekselis mokėtinas jį pateikus.

2. Apeliacinės instancijos teismo sprendime neteisingai aiškintos ir taikytos CPK 98 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1, 2 dalimis, iš antrosios šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1000 Lt minimali mėnesinė alga. Iki 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko ir užsibaigė 2012 m., todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžiui apskaičiuoti taikytini bylos nagrinėjimo ir faktinio išlaidų patyrimo metu galioję koeficientai bei jų apskaičiavimo pagrindas – MMA.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų priteisiamos išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi atitikti ir negali viršyti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2013; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2012; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismas konstatavo, kad ieškovai už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 143 Lt žyminio mokesčio; ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme – 8080,87 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 6162,54 Lt; nors nurodė, kad atsižvelgta į Rekomendacijų nuostatas, tačiau priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo advokatas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dirbo 4 valandas, kas sudaro 0,6 koeficiento (4 x 0,15 = 0,6), už ieškinio ir apeliacinio skundo surašymus taikytinas koeficientas – 6, už atskirųjų prašymų byloje surašymą – 2, bendras koeficientas – 8,6 (0,6 + 6 + 2); MMA yra 1000 Lt, todėl už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovui priteistina 8600 Lt (1000 x 8,6). Teismui nustačius, kad ieškovų atstovas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose dirbo po 2 valandas, vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.18 punktais, iš atsakovės galėjo būti priteista maksimali suma atitinkamai 240 Lt (2 val. x 0,15 koef. x 800 Lt) ir 300 Lt (2 val. x 0,15 koef. x 1000 Lt).

Už ieškovų atstovo surašytą ieškinį maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, galėjo būti 2400 Lt (3 koef. x 800 Lt). Teismas nepagrįstai taikė Rekomendacijų 8.9 punkte nustatytą koeficientą 3, neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliacinį skundą parengė ir teismui pateikė tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovų interesams ir pirmosios instancijos teisme, todėl už apeliacinio skundo surašymą maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu, galėjo būti ne daugiau kaip 2000 Lt (2 koef. x 1000 Lt).

Teismas ieškovams priteisė 2000 Lt už prašymų byloje surašymą (2 koef. x 1000 Lt), tačiau nenurodė, kiek ir kokių konkrečių prašymų buvo pateikta. Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyta, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,5 koef., t. y. maksimali priteistina suma už tokio dokumento parengimą šiuo metu – 500 Lt (0,5 x 1000 Lt), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo 400 Lt (0,5 x 800 Lt). Pagal teismo apskaičiavimus ieškovų atstovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams turėjo pateikti ne mažiau kaip keturis tokius dokumentus, o pateikė tik vieną (atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl teismas galėjo priteisti už jį ne daugiau kaip 400 Lt.

Taigi maksimali priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose galėjo būti ne didesnė nei 5340 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė 61 proc. didesnes, nei Rekomendacijose nustatytos maksimalios, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovės kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatorės pateiktas ĮPVĮ nuostatų interpretavimas nenuoseklus, prieštaraujantis jų esmei, kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011. Vienu ir tuo pačiu pranešimu bankas negalėjo vekselio davėjui ir laiduotojui pateikti vekselį apmokėti ir kartu informuoti, kad šis neapmokėtas. Tokios išvados negalima daryti ir iš 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimo turinio.

2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8 punktus. Šios Tvarkos 4 punkto nuostatos aiškintinos kartu su 1, 5, 6, 8 punktais. Notarams skirta ir taikytina Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka nustato konkrečius reikalavimus vekselio turėtojo prašymo išieškoti pinigus iš skolininko turiniui, todėl akivaizdu, kad būtent notaras privalo patikrinti ir įsitikinti, jog vekselio turėtojo prašymas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatęs neatitiktį, imtis priemonių jai pašalinti arba atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). 2008 m. gruodžio 18 d. banko prašymą atlikti vykdomąjį įrašą notarė gavo faksu, taigi negalėjo pradėti vykdymo veiksmų, neįsitikinusi pateikto prašymo tikrumu.

3. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad pranešimas buvo siųstas vekselio davėjui ir laiduotojui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiems subjektams 2008 m. gruodžio 15 d. raštas apskritai neįteiktas. Teismai nenustatė fakto, kad ieškovas V. J. pats įrašė vekselyje adresą: (duomenys neskelbtini).

4. Iš notarės gautais dokumentais ieškovai įrodė, kad bankas notarei nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, o šių duomenų, kaip nustatyta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte, notarė iš banko nepareikalavo. Priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų, grįsdama savo atsikirtimus, notarė nepateikė. Taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos CPK nuostatos, reglamentuojančios įrodinėjimo naštos paskirstymą.

5. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo ir paskirstė tinkamai, vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis, atsižvelgęs į taikytinus kriterijus (2, 8 punktai). Priešingai nei teigia kasatorė, ieškovų atstovas parengė ir pateikė ne tik atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pagrįstai įvertino pateiktų prašymų kiekį bei apimtį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą galiojant patvirtintai 1000 Lt minimaliai mėnesinei algai, pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ši sprendimo dalis įsiteisėjo 2013 m. birželio 27 d., tai teismas pagrįstai taikė sprendimo priėmimo metu galiojantį MMA dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimų apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį pateikimo ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos

Ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu kasatorės (notarės) išduotą vykdomąjį įrašą, ieškinio pagrindu nurodė aplinkybę, kad trečiasis asmuo AB Ūkio bankas, kaip vekselio turėtojas, kreipėsi į notarą neatlikęs Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 47 straipsnyje nustatytos pareigos per įstatyme nustatytą terminą pateikti pranešimą apie neapmokėtą vekselį jo davėjui ir laiduotojui. Dėl to nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo aktualūs ĮPVĮ normų, reglamentuojančių pranešimo apie neapmokėtą vekselį pateikimo tvarką bei terminus, ir notaro veiksmus, gavus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, aiškinimo klausimai.

Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (solo) (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis ĮPVĮ 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. įmonė (dabar – UAB „V. J. ir Ko“) ir laiduotojas V. J. 2008 m. birželio 6 d. AB Ūkio banko Panevėžio filialui išdavė 270 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui pareikalavus sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Taigi V. J. įmonė išdavė atsakovui vekselį, kuris laikomas mokėtinu jį pateikus (ĮPVĮ 4 straipsnio 2 dalis). Vekselį įmonės ir laiduotojo vardu pasirašė V. J., tiek įmonės, tiek laiduotojo adresas ranka padarytu prierašu nurodytas (duomenys neskelbtini).

ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja vekselio gavėją pranešti vekselio davėjui apie vekselio neapmokėjimą. Toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalis) ar išsiunčiant pranešimą paštu (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis), tačiau vekselio gavėjui tenka pareiga įrodyti, kad pranešimas buvo įteiktas laiku (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros laikymasis, nors ir privalomas visais vekselių neapmokėjimo atvejais (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis), ypač reikšmingas tada, kai išrašyto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio gavėjas, bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai (kaip yra nagrinėjamu atveju), kurių atsakomybė vekselio gavėjui yra solidarioji kartu su vekselio davėju (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis), todėl apmokėti vekselį vekselio gavėjas gali pareikalauti bet kurio jų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. gruodžio 18 d. AB Ūkio banko Panevėžio filialas notarei V. J. pateikė prašymą, kuriuo prašė suformuoti vykdomąjį įrašą vekselio davėjui V. J. įmonei ir laiduotojui V. J.. Prie prašymo AB Ūkio bankas pridėjo 2008 m. birželio 6 d. paprastąjį vekselį ir 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimą „Dėl paprastojo vekselio apmokėjimo“, kuris vekselio davėjui ir laiduotojui buvo išsiųstas registruotu laišku vekselyje nurodytu adresu. Minėta, vekselį įmonės ir laiduotojo vardu pasirašė V. J., tiek įmonės, tiek laiduotojo adresas ranka padarytu prierašu nurodytas (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad V. J., nurodydamas savo kaip laiduotojo adresą įmonės registracijos adresu, žinojo, jog įmonei siunčiama su vekseliu susijusi korespondencija jį pasieks vekselyje nurodytu adresu, ir to siekė . Dėl to teisėjų kolegija, atmesdama V. J. argumentą, kad jam apie vekselio apmokėjimą buvo pranešta netinkamu adresu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmiau aptartas aplinkybes, banko siųstą pranešimą laiduotojui pagrįstai pripažino tinkamu.

Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar nustatytu terminu pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, nes vekselio turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimus ne ginčo tvarka tik tuo atveju, jeigu įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, bankui teikiant prašymą, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusius pagal vekselį asmenis – vekselio davėją ir laiduotoją, tačiau notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, nepareikalavo iš banko duomenų, kad vekselio davėjas ir laiduotojas realiai gavo pranešimą apie vekselio neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis, Tvarkos 8 punktas). Sprendžiant dėl šio pažeidimo reikšmės pažymėtina, kad, net ir nepateikęs pranešimo apie vekselio neapmokėjimą, vekselio gavėjas savo teisių nepraranda. Jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai nurodė, jog vekseliai ir juose nurodytos sumos įstatyme nustatyta tvarka neginčijami, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, o priverstinis skolos išieškojimas pagal 2008 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį įrašą, padarytą 2008 m. birželio 6 d. vekselio pagrindu, vykdomas iki šiol. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vekselio turėtojas, pateikdamas prašymą suformuluoti vykdomąjį įrašą, ir notaras (atsakovas), išduodamas vykdomąjį įrašą, be to, kas pirmiau nurodyta, padarė ir kitų reikalavimų apmokėti vekselį pateikimo ir vykdomojo įrašo išdavimo procedūrų pažeidimų (vienas tokių – banko prašymas suformuoti vykdomąjį įrašą kasatorės biurui pateiktas 2008 m. gruodžio 18 d., o biure gautas (registruotas) 2008 m. gruodžio 19 d. ir tą dieną kasatorė išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo, toks veiksmas neatitiko ĮPVĮ 47 straipsnio nuostatų), tačiau jie nepripažintini esminiais, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo įpareigojimas iš naujo atlikti įstatymo nustatytas procedūras būtų tik formalus: netgi nustačius tam tikrus procedūrų pažeidimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie yra neesminiai ir nepaneigia ieškovų pareigos atsiskaityti pagal išduotą vekselį, 2008 m. gruodžio 19 d. vykdomojo įrašo pripažinimas negaliojančiu neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyti formalūs vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomuosius įrašus, neteisėtumo.

Remdamasi pateiktų teisinių argumentų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino aptartas teisės normas, reglamentuojančias vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimą, ir pernelyg sureikšmino byloje nustatytus formalius vykdomojo įrašo išdavimo procedūrų pažeidimus, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas.

Paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kasatorės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo nustatymo neaktualūs ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas kasacinio teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atsakovės bei valstybės patirtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovų V. J. ir UAB „V. J. ir Ko“.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir patyrė 3620,93 Lt atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 1000 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.12 papunktyje nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 3,5) dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, sprendžia, kad atsakovei (kasatorei) iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 144 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 3144 Lt, taigi iš abiejų ieškovų po 1572 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme patirta 28,12 Lt, o kasaciniame teisme – 18,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 46,77 Lt. Šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 23,38 Lt priteistinos iš ieškovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei notarei V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „V. J. ir Ko“ (juridinio asmens kodas 168681499) po 1572 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „V. J. ir Ko“ (juridinio asmens kodas 168681499) po 23,38 Lt (dvidešimt tris litus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas