AS-1157-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1157-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01020-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti paskirtą nuobaudą (papeikimą) ir priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuobauda jam buvo skirta už tai, kad jis, prisistatydamas konvojaus pareigūnams, pasakė tik savo vardą, pavardę ir gimimo metus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnai taip pat reikalavo pasakyti, kokiu straipsniu vadovaujantis yra nuteistas, ir nurodyti bausmės laiką, tačiau šie duomenys buvo surašyti dokumentuose. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai nuolat įvairiais būdais bandė jį pažeminti. Pareiškėjas skundą grindė ir tuo, kad nėra padaręs jokių nusikaltimų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. liepos 13 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesuformulavo aiškių skundo reikalavimų ir pagrindo, nesumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio, nepateikė motyvuoto ir atitinkamais įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, skundžiamo akto, įrodymų, ar yra pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

II. 2015 m. liepos 10 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. K. patikslintas skundas. Pareiškėjas pakartotinai išdėstė skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su nuobaudos skyrimu, tačiau jokių reikalavimų nesuformulavo, nenurodė atsakovo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvoje neegzistuoja teisingumas, todėl policijos pareigūnai sukūrė bylą, o „bolševikinė, totalitaristinė sistema nuteisė jį už pedofiliją“. Pareiškėjo nuomone, pagal įstatymus teismas privalo nagrinėti bet kokį Lietuvos piliečio skundą. Be to, pareiškėjas kartu su patikslintu skundu pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 68-1010 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo R. K. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau nepašalino nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, kaip pasireiškė neturtinė žala, atsakovo, tikslaus skundo reikalavimo, nepateikė įrodymų, jog yra pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kad sumokėtas žyminis mokestis, motyvuoto ir atitinkamais įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Pareiškėjas R. K. atskirajame skunde nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi jo skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėjas pakartoja skunde ir patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su nuobaudos skyrimu. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai siekia jį pažeminti, su juo susidoroti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam per metus buvo skirta 18 nuobaudų. Pareiškėjas reikalauja, kad būtų panaikintas papeikimas ir priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas R. K. atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Dėl pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad pagal įstatymus teismas privalo nagrinėti bet kokį Lietuvos piliečio skundą. Kaip jau minėta, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, teismas nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 68-1010 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirtas papeikimas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį ir priedą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su patikslintu skundu pateikė ginčijamą aktą – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 68-1010 „Dėl nuteistojo nubaudimo“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo keliamas ginčas dėl nuobaudos panaikinimo priskirtinas ginčams, kuriems taikytina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis yra pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi pareiškėjas nepašalino teismo nustatyto trūkumo, susijusio su įrodymų apie pasinaudojimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikimu.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas, vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, yra apmokestinamas 28 Eur žyminiu mokesčiu. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nurodė pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, patikslintame skunde nesuformulavo prašymo atleisti jį nuo šio mokesčio mokėjimo ir nepateikė sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Be to, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-672/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintame skunde pareiškėjas nesuformulavo jokių reikalavimų, išsamiau, negu buvo nurodęs pradiniame skunde, kuris neatitiko ABTĮ reikalavimų, nedetalizavo su galimu pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu susijusių aplinkybių. Įvertinusi pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš jo nėra aišku, dėl kokių konkrečių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kaip minėta žala pasireiškė, kokie įrodymai tai pagrindžia. Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodo abstraktaus pobūdžio aplinkybes apie neteisingą jo nuteisimą, apie tai, kad Lietuvoje neegzistuoja teisingumas, apie politinę sistemą. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Faktinių aplinkybių, susijusių su teismo procesiniais veiksmais baudžiamojoje byloje, vertinimas taip pat nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo), t. y. nesuformulavo jo taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo dalykas, (skundo pagrindo), o būtent skundo dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti administracinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėjas iš dalies pakartojo tiek skunde, tiek patikslintame skunde išdėstytus argumentus, tačiau iš esmės nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis galėtų būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2015 m. liepos 14 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė