AS-552-623-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-623/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00465-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Trakų vidurinės mokyklos skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Trakų vidurinė mokykla pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pradėti Trakų vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą: uždrausti atsakovui nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti Trakų rajono vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos vykdymą ir priimti teisės aktus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių priėmimo į Trakų vidurinės mokyklos 11-tą klasę.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2014 m. balandžio mėn. sprendimo dėl Trakų r. Paluknio ir Trakų vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo projekto 2 punktu ketina pradėti Trakų vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą: nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti vidurinio ugdymo programos vykdymą ir neorganizuoti mokinių priėmimo į 11-tą klasę. Minėto sprendimo projekto 3 punkte yra numatoma įpareigoti Trakų r. Paluknio ir Trakų vidurinių mokyklų direktorius iki 2015 m. rugsėjo 1 d. pateikti tvirtinti Tarybai mokyklų nuostatų pakeitimus dėl vidaus struktūros pertvarkos.

Pareiškėjas paaiškino, kad šie sprendimų projektai yra numatomi priimti per 2014 m. balandžio mėn. vyksiantį Tarybos posėdį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Tarybos sprendimo projekto „Dėl Trakų r. Paluknio ir Trakų vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo“ 2014 m. kovo 18 d. aiškinamajame rašte nurodoma, jog šio sprendimo projekto tikslas ir uždaviniai yra suderinti Tarybos priimtus teisės aktus ir įteisinti, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Paluknio ir Trakų vidurinėse mokyklose nebus vykdomas mokinių priėmimas į 11-tą klasę.

Be to, pasak pareiškėjo, iš Tarybos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, klasių komplektų ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse nustatymo 2014-2015 mokslo metais projekto matyti, jog 2014-2015 mokslo metais yra siekiama uždrausti pareiškėjui komplektuoti 11-tą klasę. Pareiškėjas paaiškino, kad tuo atveju, jei nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas nebegalės komplektuoti 11-tos klasės, dar po metų jis nebegalės teikti vidurinio ugdymo Trakų miesto ir aplinkinių vietovių mokiniams tautinės mažumos kalba, nes joje nebus nei 11-tos, nei 12-tos klasių mokinių.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Trakų vidurinė mokykla faktiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, reglamentuojančius mokinių, besimokančių 11-tose ir 12-tose klasėse skaičių. Pareiškėjo teigimu, atsakovo veiksmai, nepagrįstai siekiant uždrausti pareiškėjui komplektuoti 11-tą klasę, sukeltų itin sunkias pasekmes ir mokyklą lankantiems mokiniams, ir aplinkinių gyvenviečių ugdymo įstaigų moksleiviams, kurie vidurinį išsilavinimą lenkų kalba Trakų mieste gali įgyti tik pareiškėjo ugdymo įstaigoje. Pareiškėjo manymu, būtų pažeisti šių asmenų teisėti lūkesčiai įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba arčiausiai namų esančioje mokymo įstaigoje.

Be to, neleidus komplektuoti 11-tos klasės, būtų pakenkta ir pareiškėjo kaip mokymo įstaigos prestižui. Pareiškėjas pažymėjo, kad dalis mokytojų, mokykloje nelikus 11-tos ir 12-tos klasių, galėtų netekti darbo, kitai daliai mokytojų turėtų būti mažinamas darbo valandų skaičius, be to, mokykla netektų mokinio krepšelio lėšų, todėl turėtų peržiūrėti savo išlaidas, galimai netgi mažinti techninio personalo darbuotojų skaičių. Anot pareiškėjo, priėmus jam palankų teismo sprendimų iki teisės aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų labai sudėtingas, o tam tikru aspektu netgi neįmanomas, kadangi 2014-2015 metais mokslus tęsiantys moksleiviai, siekiantys pareiškėjo ugdymo įstaigoje įgyti vidurinį išsilavinimą lenkų kalba, būtų priversti vykti į kitas rajono gyvenvietes, o dėl to būtų neteisėtai ribojama moksleivių teisė įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba arčiausiai namų esančioje ugdymo įstaigoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė Tarybai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti Trakų vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos vykdymą ir priimti teisės aktus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių priėmimo į Trakų vidurinės mokyklos 11-tą klasę. Teismas nurodė, kad nutartis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra skubaus vykdymo. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisinos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nustatė, kad nagrinėjamoje byloje teismas turės spręsti, ar atsakovas pagrįstai neakredituoja Trakų vidurinės mokyklos, tačiau byloje esantys atsakovo sprendimų projektai patvirtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad Trakų vidurinės mokyklos akreditacijai nepritarta, yra rengiamasi pradėti pareiškėjo vidaus struktūros pertvarkymą ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti vidurinio ugdymo programos vykdymą bei neorganizuoti mokinių priėmimo į 11-tą klasę.

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei byloje, nagrinėjamoje iš esmės, pareiškėjo skundas būtų tenkinamas ir atsakovas turėtų iš naujo spręsti Trakų vidurinės mokyklos akreditavimo klausimą ir akredituoti Trakų vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programą, iki tol buvusi padėtis negalėtų būti atkurta, nes de facto mokykloje jau nebebūtų sukomplektuotos 11-tos klasės ir visi būsimi 11-tų klasių mokiniai jau mokytųsi kitoje mokykloje – Lentvario Henriko Sinkevičiaus gimnazijoje. Jeigu skundas būtų atmestas, pareiškėjo struktūros pertvarkymas būtų vykdomas toliau ir iš esmės vienintelė problema taptų vėlesnis 11-tos klasės mokykloje neformavimas, taip pat galimai pavėlintas mokyklos reorganizavimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat spręstina, kokiu atveju – taikant ar netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – būtų padaryta mažesnė žala proceso dalyvių ir visuomenės interesams. Teismo manymu, šiuo atveju pirmiausia turėtų būti išspręstas ginčas iš esmės, nes, priešingu atveju, pareiškėjo skundo tenkinimas netektų prasmės, o galimybė mokiniams vėl rinktis į Trakų vidurinės mokyklos 11-tą klasę įvestų didelę sumaištį Trakų rajono savivaldybės švietimo sistemoje, be to, tokia situacija būtų labai sunkiai įgyvendinama praktiškai – reikėtų keisti ne tik vienos mokyklos, bet ir kitų mokyklų mokinių skaičių skirtingose klasėse.

Teismas pabrėžė, kad tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog mokinių persikėlimas į kitą mokyklą yra labai sudėtingas tiek socialiniu, tiek psichologiniu požiūriu vaikams bei jų tėvams, faktiškai toks persikėlimas būtų nevykdomas arba vykdomas ypač sunkiai. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų, todėl darė išvadą, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas.

III.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės taryba atskiruoju skundu (b. l. 103-109) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsakovo teigimu, iš teismo nutarties nėra aiškios ginčo ribos, t. y. kokį teisės aktą ar neveikimą skundžia pareiškėjas ir kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taryba nėra priėmusi jokio sprendimo dėl Trakų vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkos. Atsakovas remiasi ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o teismas turi atsisakyti priimti skundą.

Atsakovo manymu, jei skundžiamas tik Tarybos projektas, kuris nelaikomas teisės aktu ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku, toks ginčas nenagrinėtinas teisme, ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra neįmanomas. Atsakovo manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, kai joks sprendimas dar nėra priimtas, yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui, suteikia galimybę pareiškėjui piktnaudžiauti jo teisėmis, nepagrįstai riboja ir pažeidžia savivaldybei įstatymais priskirtų funkcijų vykdymą, neužtikrina proceso šalių interesų bei viešųjų interesų pusiausvyros.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytos švietimo įstaigos vidaus struktūros pertvarkos procesas šiuo metu yra objektyviai pradėtas ar rengiamasi jį nedelsiant pradėti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo argumentai grindžiami tik prielaidomis. Atsakovas pažymi, kad jei bylos ginčo objektas – reikalavimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti vidurinio ugdymo programos akreditacijos klausimą, tai net ir tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, byloje nepateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių Taryba negalėtų išnagrinėti prašymo.

Pareiškėjas Trakų vidurinė mokykla atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad neskundė jokių Tarybos sprendimų projektų. Pareiškėjo manymu, teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad grėsmė, jog atsakovas imsis konkrečių veiksmų, kuriais bus uždraustas mokinių priėmimas į 11 ir 12 klases, yra reali, todėl byloje egzistuoja reali grėsmė būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas gali išnagrinėti pareiškėjo akreditacijos klausimą bet kuriuo metu, tačiau dėl politinių priežasčių šios savo pareigos nevykdo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė Tarybai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti Trakų vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos vykdymą ir priimti teisės aktus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių priėmimo į Trakų vidurinės mokyklos 11-tą klasę. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymų suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat akcentuojama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S1-331 nusprendė pritarti Trakų rajono Aukštadvario vidurinės, Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės, Onuškio Donato Malinausko vidurinės ir Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimui ir akredituotų mokyklų pagrindu steigti gimnazijas. Tačiau šiuo Tarybos sprendimu pareiškėjo – Trakų vidurinės mokyklos, akreditavimui nebuvo pritarta. Tokia aplinkybė pažymėta ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimo projekto dėl Trakų r.

Paluknio ir Trakų vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo aiškinamajame rašte, kuriame taip pat nurodyta, kad Tarybai nepritarus, Trakų vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa nebus akredituojama (b. l. 87-88). Pažymėtina, kad Tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. posėdžio metu buvo svarstytas ir alternatyvus sprendimo projektas, į kurį buvo įtraukta Trakų vidurinė mokykla, tačiau tokiam sprendimo projektui nebuvo pritarta. Byloje nėra kitų Tarybos sprendimų, pritariančių šios mokyklos akreditavimui. Priešingai, iš atsakovo atsiliepimo į skundą bei kitų byloje esančių duomenų matyti Tarybos pozicija nepritarti Trakų vidurinės mokyklos akreditavimui.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti Trakų vidurinės mokyklos akreditacijos klausimą ir priimti dėl to motyvuotą sprendimą. Tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. S1-10 patvirtinto Trakų rajono mokyklų reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2012-2015 metų bendrojo plano 1.16 punkte nustatyta, kad akreditavus 2013-2014 m. m. mokyklos vidurinio ugdymo programą, Trakų vidurinės mokyklos pagrindu steigiama gimnazija (planuojama reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo pabaigos data – 2014 m. rugsėjo 1 d.).

Neakreditavus vidurinio ugdymo programos, atliekamas vidaus struktūros pertvarkymas: nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokykla tampa Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos skyriumi. Byloje pateiktas Tarybos 2014 m. balandžio mėn. sprendimo projektas (b. l. 86), kuriame nurodytas Tarybos sprendimas pradėti Trakų vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą: nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti vidurinio ugdymo programos vykdymą ir neorganizuoti mokinių priėmimo į 11 klasę. Taip pat Trakų vidurinės mokyklos direktorius įpareigotas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. pateikti tvirtinti Tarybai mokyklų nuostatų pakeitimus dėl vidaus struktūros pertvarkos.

Pagal Tarybos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo projekto priedą Trakų vidurinėje mokykloje nenumatyta komplektuoti 11-tą klasę (b. l. 89-96). Kaip minėta, pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę

– uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. uždrausti atsakovui pradėti Trakų vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą: uždrausti Tarybai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti Trakų vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos vykdymą ir priimti teisės aktus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių priėmimo į Trakų vidurinės mokyklos 11-tą klasę. Įvertinus byloje esančią medžiagą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovas buvo pradėjęs imtis veiksmų inicijuoti Trakų vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą.

Tai patvirtina byloje esantys aukščiau paminėti Tarybos sprendimų projektai. Tokia atsakovo veiksmų seka Tarybai nepritarus Trakų vidurinės mokyklos akreditacijai atitiktų ir Tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. S1-10 patvirtinto Trakų rajono mokyklų reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2012-2015 metų bendrojo plano 1.16 punkte numatytą mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą Tarybai neakreditavus vidurinio ugdymo programos. Tai rodo realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir neuždraudus Tarybai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutraukti Trakų vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos vykdymą ir priimti teisės aktus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių priėmimo į Trakų vidurinės mokyklos 11-tą klasę, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje neišvengiamai atsirastų tam tikrų pakeitimų Trakų vidurinėje mokykloje: Tarybai nepritarus akreditacijai, būtų pradėta vykdyti mokyklos vidaus struktūros pertvarkymą, nusprendus neformuoti 11-tos klasės, dalis mokinių būtų perkelta į kitas mokyklas, atsirastų pakeitimų mokyklų darbuotojų struktūroje.

Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti Trakų vidurinės mokyklos viduriniojo ugdymo programos akreditacijos klausimą ir priimti dėl to motyvuotą sprendimą toks įpareigojimas Trakų vidurinėje mokykloje panaikinus 11-tą klasę nebetektų prasmės ir buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų, nes nebebūtų sukomplektuotos 11-tos klasės. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjo skundą, bendrajame plane numatytas mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas galės būti tęsiamas toliau.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjo skundo tenkinimas netektų prasmės, galimybė mokiniams vėl rinktis į Trakų vidurinės mokyklos 11-tą klasę įvestų didelę sumaištį Trakų rajono savivaldybės švietimo sistemoje, reikėtų keisti ne tik vienos mokyklos, bet ir kitų mokyklų mokinių skaičių skirtingose klasėse, toks persikėlimas būtų ypač sudėtingas dėl socialinių ir psichologinių priežasčių. Pažymėtina, jog proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo.

Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba esamą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008). Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones.

Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo

31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas