AS-143-530-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-530/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01153-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. vasario 20 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – atsakovas, Generalinė prokuratūra) 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 17.2-1597 „Dėl skundo persiuntimo“; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2014 m. vasario 4 d. gautą jo skundą, reg. Nr. 5.6-484.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Generalinės prokuratūros 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 17.2-1597, kuriuo atsisakoma nagrinėti 2014 m. vasario 4 d. gautą jo skundą, reg. Nr. 5.6-484, ir kuris persiunčiamas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai. Teigė, kad Kauno apygardos prokuratūra negali objektyviai ir nešališkai tirti baudžiamojo proceso medžiagos Nr. 7.6-47-10, todėl skundas nagrinėtinas Generalinėje prokuratūroje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui, o sumokėtą žyminį mokestį grąžino jį sumokėjusiam asmeniui – J. G. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 4 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo skundas (reg. Nr. 5.6-484) dėl Kauno apygardos prokuratūros medžiagoje Nr. 7.6-47-10 paaiškėjusių naujų aplinkybių. Generalinė prokuratūra skundžiamu 2014 m. vasario 7 d. raštu Nr. 17.2-1597 „Dėl skundo persiuntimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.4 punktu, persiuntė 2014 m. vasario 4 d. pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai.

Teismas vadovavosi Nuostatų 7.3, 7.4 punktais, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Pažymėjo, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, ar veiksmų. Nustačius, jog skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar tam tikras veiksmas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, toks aktas ar veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o tokiu atveju skundas atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytą ginčo situaciją, keliamų reikalavimų pobūdį, padarė išvadą, kad Generalinės prokuratūros 2014 m. vasario 7 d. raštas Nr. 17.2-1597 tik patvirtina pareiškėjo skundo persiuntimo faktą, t. y. pareiškėjo skundžiamas raštas (sprendimas) laikytinas lydraščiu, kuriuo persiunčiami dokumentai, kaip ir šiuo atveju, Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjo skundą persiųsti Kauno apygardos prokuratūrai. Pažymėjo, kad skundžiamame rašte (sprendime) nėra jokių suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, todėl Generalinės prokuratūros raštas (sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundas buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo ir tai, kad Generalinė prokuratūra, 2014 m. vasario 7 d. raštu nuspręsdama persiųsti pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai, neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo, todėl šiuo raštu pareiškėjo Generalinei prokuratūrai adresuotame skunde išdėstytų argumentų nei tenkino, nei netenkino, t. y. šiuo atveju nebuvo priimtas konkretus pareiškėjo atžvilgiu neigiamas sprendimas, galintis sukelti tam tikras pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti Kauno apygardos prokuratūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus persiųstą 2014 m. vasario 4 d. pareiškėjo skundą.

Teismas, atsižvelgęs į skundo argumentaciją, suformuluotus reikalavimus, Generalinės prokuratūros 2014 m. vasario 7 d. rašto turinio pobūdį (skundžiamu raštu pareiškėjo 2014 m. vasario 4 d. skundas tik persiųstas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai) bei tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto individualaus pobūdžio akto ar veiksmo, kur aiškiai bei imperatyviai suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, teisės bei pareigos, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi skundžiamas 2014 m. vasario 7 d. raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, tuo pačiu pagrindu teismas atsisakė priimti ir reikalavimą, susijusį su įpareigojimu Generalinei prokuratūrai išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 4 d. skundą.

Teismas nustatė, kad už pareiškėją žyminį mokestį sumokėjo J. G., todėl, vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžino sumokėtą žyminį mokestį J. G.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog skundžiami atsakovo veiksmai ir sprendimai nesukelia jam teisinių pasekmių. Jam trukdoma įgyvendinti žmogaus, pilietines bei procesines teises, jas ginti nuo daugybinių ir sistemingų nusikalstamų ar neteisėtų Generalinėje prokuratūroje ir Kauno apygardos prokuratūroje dirbančių asmenų veikų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės ginčija Generalinės prokuratūros 2014 m. vasario 7 d. raštą Nr. 17.2-1597 „Dėl skundo persiuntimo“. Šiuo raštu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vadovaudamasis Nuostatų 7.4 punktu (ši teisės norma nustato, kad Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) paveda vadovaujamo padalinio prokurorui ar prokuratūros personalui, apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui nagrinėti asmenų skundus), persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai nagrinėti 2014 m. vasario 4 d. Generalinėje prokuratūroje gautą pareiškėjo skundą (reg. Nr. 5.6-484) dėl, jo nuomone, Kauno apygardos prokuratūros medžiagoje Nr. 7.6-47-10 paaiškėjusių naujų aplinkybių; apie skundo persiuntimą informuotas ir pareiškėjas (b. l. 2). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pagrindinį ir išvestinį reikalavimus) pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Remiantis šia teisės norma, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Šiuo atveju akivaizdu, kad Generalinės prokuratūros 2014 m. vasario 7 d. raštas Nr. 17.2-1597 (pareiškėjo atveju) yra informacinio pobūdžio dokumentas (pareiškėjas tik informuotas apie jo paduoto skundo nagrinėjimo procesą – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją kitam subjektui), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi nėra jokių jam skirtų patvarkymų (įpareigojimų), todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Šį reikalavimą, taip pat ir išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-443/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-377/2014).

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 4 dalimi, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo spręstinas tik teismui priėmus skundą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė