A-556-298-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-298/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02996-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 1–2), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. TS-8 (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti šį klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimas priimtas objektyviai neištyrus visų pareiškėjos sutuoktinio R. J. mirties aplinkybių. Pagrindinė R. J. mirties priežasties išvada - išeminė širdies liga, pasireiškusi ūmia miokardo išemija dėl vainikinių arterijų aterosklerozės, komplikuotu ūmiu širdies veikos nepakankamumu ir plaučiu edema - iš esmės prieštarauja kitai Sprendimo daliai, kurioje nurodoma, kad R. J. tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą sveikatos būklę, tarnybai tarptautinėse operacijose. Iš to darytina išvada, kad tarptautinėse operacijose gali dalyvauti išemine širdies liga sergantys kariai, bet tai daryti yra kategoriškai draudžiama. Be to, D sveikatos būklės grupė negali būti nustatyta kariams, sergantiems išemine širdies liga, kadangi tokiems kariams yra nustatoma žemiausia sveikatos būklės grupė ir jie yra išleidžiami į atsargą. Sprendime nėra nurodyta, kad R. J. visą parą buvo tarnyboje ir vykdė budėtojo pareigas, po to, pavargęs, neišsimiegojęs, vykdydamas aukštesnio vado įsakymą, išvyko dalyvauti krepšinio varžybose. Tai galėjo būti papildomas faktorius, lėmęs jo mirtį. R. J. vykdė įsakymą, o ne savo noru išvyko žaisti krepšinį, tai reiškia, kad R. J. buvo tarnyboje ir vykdė tarnybines pareigas. Pareiškėjos manymu, tarnybinių pareigų vykdymo nereikia suprasti taip siaurai, kaip vien tik bėgiojimo su šautuvu po mišką. Vykimas į tarnybą, grįžimas iš tarnybos ir visa kita – kai karys išeina iš savo buto ir iki grįžimo į savo butą, yra tarnybinių pareigų vykdymas. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju yra visi būtini objektyvūs požymiai, patvirtinantys, kad srž. R. J. mirtis susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu.

Atsakovas Ministerija atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 10–13) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėja neįsigilino į Sprendimo esmę bei Komisijos kompetenciją, todėl nepagrįstai teigia, kad viena Sprendimo dalis iš esmės prieštarauja kitai. Komisija nesprendžia klausimų, susijusių su karių tinkamumo karo tarnybai (tarnybai tarptautinėse operacijose ir pan.) ar jų sveikatos būklės nustatymu. Šiuos klausimus nagrinėja Karinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir KMEK). Pareiškėja prieštaringomis Komisijos sprendimo nuostatomis laiko Sprendimo dėstomojoje dalyje aprašomas faktines aplinkybes, nustatytas kitų institucijų.

Tačiau, atsakovo teigimu, Sprendimo aprašomojoje dalyje yra tik cituojamos tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvados, tiek KMEK ekspertinio nutarimo nuostatos. Taigi Komisija, nustatydama R. J. mirties priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, tik vertino minėtų institucijų nustatytas faktines aplinkybes bei jomis rėmėsi. Komisija turėjo nustatyti, ar R. J. mirtis įvyko dėl jo vykdomų tarnybos pareigų (funkcijų), tarnybos sąlygų, ar ši mirtis yra susijusi su specifiniais kario veiklos požymiais.

Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad R. J. mirė tarnybos vietoje, tarnybos metu (dėl to ginčo nėra). Svarbu buvo nustatyti, dėl kokių priežasčių karys mirė, ir/ar šios priežastys yra susijusios su tarnyba. Dėl R. J. mirties Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio priimtų procesinių sprendimų pareiškėja neskundė. Išvadas dėl R. J. mirties priežasčių pateikė Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kuriose nurodyta, kad R. J. mirties priežastis yra išeminė širdies liga, pasireiškusi ūmia miokardo išemija dėl vainikinių arterijų aterosklerozės, komplikuotų ūmių širdies veiklos nepakankamumu ir plaučių edema.

Kaip matyti iš KMEK 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 5073/2011 bei Karo medicinos tarnybos 2012 m. gegužės 16 d. rašto Nr. MS-701 (1.12), R. J. sirgo ligomis (I laipsnio arterinė hipertenzija su didele rizika; hipertenzinė kardiopatija; cholesterolio kiekio padidėjimas), kurios pagal savo esmę yra laikomos širdies smūgio ar staigios mirties dėl širdies rizikos faktoriumi. Dėl minėtų ligų R. J. buvo rekomenduota arterinio kraujospūdžio korekcija, dieta cholesterolio kiekiui mažinti. Yra pripažįstama, kad širdies ir kraujotakos ligos laikomos pagrindine mūsų amžiaus sveikatos problema, nuo kraujotakos bei širdies ligų, tokių kaip aterosklerozė, širdies nepakankamumas, hipertenzija, miokardo infarktas, šiuo metu pasaulyje miršta daugiausia žmonių, o mirštamumo nuo šių ligų rodikliai Lietuvoje daugiau nei 2 kartus viršija Europos vidurkį.

Kardiologai nurodo, kad pagrindiniai šių ligų rizikos veiksniai - pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir t. t. Nustatyta, kad sportuojantys žmonės mažiausiai du kartus rečiau serga širdies ligomis. Taigi, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad R. J. mirties priežastys yra būdingos visoms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos ar veiklos specifikos. Be to, asmens sportinė veikla (fizinis aktyvumas) nelaikoma širdies smūgio priežastimi, o atvirkščiai, sumažina širdies ligų komplikacijų atsiradimo riziką.

KMEK 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertiniu nutarimu R. J., nors ir turėdamas išvardytus (bei kitus) sveikatos sutrikimus, buvo pripažintas tinkamu tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą D sveikatos grupę, galėjo tarnauti ir tarptautinėse operacijose. R. J. dėl jam diagnozuotų ligų ar sveikatos problemų nebuvo nustatyti kokie nors fizinio krūvio apribojimai atliekant karo tarnybą, kas reiškia, jog R. J. be apribojimų galėjo dalyvauti pratybose, sportuoti ir pan. Šias aplinkybes patvirtina ir R. J. 2011 m. lapkričio mėn. atlikto specialaus testo rezultatai, t. y. buvo patvirtinta, kad R.

J. fizinis pajėgumas yra labai geras. Be to, Karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centro Kaune dėl R. J. 2011 m. lapkričio 8 d. išduotos medicininės charakteristikos 7 punkte (karių fizinio parengimo testo laikymas) nurodyta, kad R. J. visada laikydavo visiems kariams privalomą fizinio parengimo testą (atsispaudimai, susilenkimai, 3000 m. bėgimas) ir šį testą išlaikydavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą kad R. J. pagal esamą sveikatos būklę galėjo užsiimti sportine veikla, atitinkamai, galėjo dalyvauti ir tarnybos vietoje organizuojamame krepšinio turnyre.

Be to, kaip matyti iš R. J. tarnybos kolegų, paramediko paaiškinimų, pats R. J. jokių nusiskundimų dėl galbūt netinkamos sveikatos būklės (nuovargio ir pan.) neturėjo. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje tyrimas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 66 straipsnio kontekste ir sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio nustatymas pagal KASOKTĮ 67 straipsnį yra skirtingi savarankiški institutai, todėl negali būti visada tapatinami. Be to, šių institutų taikymo teisinis reglamentavimas, sąlygos ir tvarka skiriasi.

Draudiminiais įvykiais gali būti pripažinti nelaimingi atsitikimai, įvykę tarnybos vietoje, einant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taigi, tiesioginis ryšys su tiesioginių pareigų vykdymu nebūtinas. Tas faktas, kad karys mirė ar patyrė traumą tarnybos metu ir tarnybos vietoje, dar nereiškia, jog mirtis ar trauma patirta dėl priežasčių susijusių su tiesioginių kario pareigų vykdymu ar tarnyba. Minėtas faktas gali turėti įtakos mirties ar traumos pripažinimui draudiminiu įvykiu, nelaimingo atsitikimo akto surašymui bei draudiminių išmokų mokėjimui.

Todėl atsakovas negali sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog tai, kad R. J. mirė tarnybos metu vykdydamas tarnybines pareigas, patvirtina priežastinio ryšio su tarnyba buvimą. Pagal Komisijos nuostatų 27 punktą, kadangi objektyviai buvo nustatyta, kad R. J. mirties priežastimi buvo širdies veiklos sutrikimas (liga), t. y. anatominiai kario sveikatos būklės pakitimai, kurie nebuvo netinkamų tarnybos sąlygų ar trečiųjų asmenų veiksmų priežastimi, Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo.

Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, papildomai paaiškino, jog R. J. KMEK buvo diagnozuoti daugybiniai širdies veiklos sutrikimai, jis turėjo būti siunčiamas į Nedarbingumo bei darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – ir NDNT); kas 6 mėnesiai turėjo būti atliekami kario sveikatos patikrinimai, bet jis nebespėjo, iš to atstovas padarė išvadą, jog karo medikai R. J. nestebėjo, nors dar 2012 m. kovo mėnesį daryta veloergometrija parodė, kad tyrimas buvo nutrauktas dėl krūvio hipertenzijos. Įvykio dieną 8.30 val. R. J. perdavė budėjimą ir iš karto vyko į varžybas. Tad yra priežastinis ryšys tarp tarnybos (naktinio budėjimo) ir mirties priežasties, tarnyba blogino jo sveikatos būklę. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas teismui pateikė jau po R. J. mirties patvirtintus pareiginius nuostatus.

Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, jog pareiškėja ir jos atstovas šioje byloje kelia klausimus, kurie nesusiję su Komisijos kompetencija (ar galėjo apskritai tarnauti kariuomenėje, ar tinkamai buvo stebimas bei gydomas medikų ir pan.). Yra nenuginčytas KMEK nutarimas, kuriuo konstatuotas faktas, jog R. J. buvo tinkamas karo tarnybai pagal tam tikrus apribojimus. Pvz. su „E“ sveikatos grupe kariuomenėje tarnauti gali net invalidumą turintys asmenys, medikai nustato, kokioms konkrečioms pareigoms yra tinkamas asmuo. R. J. priklausė rizikos grupei, todėl atliko iš esmės tik administracinio pobūdžio pareigas nuo 8 iki 17 val. Dėl „nuovargio“ faktoriaus - yra pateikti įrodymai dėl tarnybos trukmės. Poreikio nukreipti į NDNT nebuvo. Atstovas prieštaravo specialisto išvados davimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu (2 t., b. l. 72–78) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad R. J. krašto apsaugos sistemoje (KAS) tarnavo nuo 1997 metų, Karo policijoje vyriausiuoju karo policininku – nuo 2002 metų, 2011 m. kovo 15 d. trejiems metams sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. DS-10. Iš kario sveikatos ambulatorinės kortelės Nr. 165 žinoma, kad 2004 m. vasario 5 d. jis buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal „E“ sveikatos grupę, tuomet jam buvo diagnozuota hypertenzija primararia st. II; 2006 m. gegužės 16 d. jam buvo diagnozuota Myopia (trumparegystė), neurosensorinis prikurtimas, Žilberto sindromas, hipertenzinė širdies liga, pripažintas tinkamu tarnybai pagal „E“ sveikatos grupę, bet netinkamu tarnauti ITO Taikos palaikymo pajėgose; 2008 m. jam nustatyta hipertenzinė širdies liga, gryna hipercholesterolemija, Myopia (trumparegystė), neurosensorinis prikurtimas, 2008 m. lapkričio 17 d. pripažintas tinkamu tarnybai pagal „D“ sveikatos grupę, tinkamu tarnauti ITO Taikos palaikymo pajėgose.

R. J., 2011 m. lapkričio 7 d. pildydamas Medicinos ekspertizės akto Nr. 5073/2011 Specialiąją dalį, nurodė, kad turi aukštą kraujospūdį, sveikatos sutrikimų dėl širdies, skausmo širdies plote nenurodė, teigė nuo jokių ligų nesigydęs, vaistų nevartojąs, tuo tarpu medikai specialistai nustatė buvus tokias ligas: neryški antrinė adentija, I laipsnio arterinė hipertenzija su didele rizika, hipertenzinė kardiopatija, kepenų suriebėjimas, bilirubino ir cholesterolio kiekio padidėjimas, pradinis dešinio klausos nervo uždegimas.

KMEK gydytojų rekomenduota arterinio kraujospūdžio korekcija, dieta cholesterolio kiekiui mažinti, hepatoprotektoriai. KMEK 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 5073/2011 nurodyta, kad R. J. pagal ekspertinių išvadų lentelės 103.2, 82.2, 104.3, 28.2, 74.4, 6 straipsnių 3 skiltį yra tinkamas profesinei karo tarnybai, taip pat tarnybai tarptautinėse operacijose pagal nustatytą D sveikatos grupę; pažyma galioja iki 2015 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Kariuomenės (toliau – ir LK) Karo policijos vadas 2012 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. V-200 sudarė krepšinio turnyro dalyvių sąrašą (1.1 p.), kuriuo Karo policijos Kauno įgulai priskyrė srž. R. J. ir įsakė įgulų viršininkams užtikrinti pavaldžių karių dalyvavimą turnyre pagal patvirtintą krepšinio turnyro dalyvių sąrašą. 2012 m. gegužės 9 d. 12.47 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes R. J. nualpo. Gaivinimas truko 60 min. Taikytas dirbtinis širdies masažas, dirbtinė plaučių ventiliacija, EKG, defibriliacija, galutinė gaivinimo išvada – biologinė mirtis. Karo policijos Vilniaus įgulos 2-ojo būrio vadas kpt.

D. G. 2012 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu inter alia pranešė, kad 2012 m. gegužės 9 d. vyko krepšinio varžybos, D. G. bendravo su Kauno įgulos kariais, tarp jų - ir su srž. R. J., bet nepastebėjo, jog jis atrodytų pavargęs, nesiskundė nei nuovargiu, nei skausmais. I rolės 1 MPV III PEG vyresnysis paramedikas srž. G. Š. 2012 m. gegužės 21 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad jis 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-538 buvo paskirtas užtikrinti medicininę paramą KP krepšinio turnyre. Jis atvyko į sporto salę likus apie 10 minučių iki turnyro pradžios.

Srž. R. J. medicininės pagalbos prieš varžybas ar jų metu iki įvykio į jį nesikreipė. Karo policijos Kauno įgulos Karo policijos būrio I skyriaus vadas vyr. srž. A. V. 2012 m. gegužės 17 d. pranešė, kad 2012 m. gegužės 9 d. nuo rungtynių pradžios sporto salėje buvo ir paramedikas. A. V. R. J. sveikatos būklė tą dieną įtarimų nesukėlė, jis atrodė žvalus, niekuo nesiskundė. Apie 12.35 val. pradėjo žaisti KP Kauno ir KP Vilniaus įgulų komandos. Prieš šias rungtynes visa komanda apšilinėjo, atliko bendro pobūdžio pratimus širdies veiklai suaktyvinti.

R. J. šiose rungtynėse buvo startiniame penketuke. R. J. nesiskundė sveikata, atrodė taip pat, kaip ir prieš tai, t. y. gerai, pats pasisiūlė žaisti startiniame penketuke. R. J. pažaidus ne daugiau kaip keturias minutes, A. V. pasisiūlė jį pakeisti. R. J. atsisėdo ant atsarginių suolelio. A. V. pažaidus apie tris minutes, išgirdo šaukiant: „paramediką“, atsisuko ir pamatė R. J., kuris klūpėjo šalia suoliuko ant grindų ir sviro į priekį. Paramedikas pribėgo iš karto, R. J. buvo paguldytas ant nugaros. A. V. priėjus, R.

J. kvėpavimas buvo labai apsunkęs, o po 10-15 sekundžių dingo ir kvėpavimas. A. V. pulso neužčiuopė nei kaklo, nei riešo srityje. Tada kartu su mediku darė R. J. širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada ir perėmė R. J. gaivinimą. Perduodant R. J. GMP medikams, jis jau nekvėpavo ir pulso nečiuopė, tačiau medikai tęsė gaivinimą dar valandą. R. J. atgaivinti nepavyko. Kiek laiko iki GMP atvykstant R. J. gaivino jis, nežino, nes laiko nesekė. LK Karo policijos vado 2012 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-209 buvo sudaryta Nelaimingų atsitikimų tarnyboje tyrimo komisija, kuri 2012 m. gegužės 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. NA-2 nustatė, kad 2012 m. gegužės 9 d. organizuotame Karo policijos krepšinio turnyre apie 12.35 val., po apšilimo, pradėjo žaisti KP Kauno ir KP Vilniaus įgulų komandos. Srž. R. J. rungtynėse žaidė startiniame penketuke. Pažaidus apie keturias minutes, šis atsisėdo ant atsarginių suolelio. Netrukus greta sėdėjęs vrš. L. A. pastebėjo, kad srž. R. J. atsiklaupęs ant kelių, keistai svyra į šoną.

Srž. R. J. kūnas buvo paguldytas ant grindų, pradėtas gaivinimas. Tuo metu jis buvo be sąmonės. Srž. V. ir paramedikas srž. G. Š. darė širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Gaivinimą tęsė atvykę Jonavos greitosios medicinos pagalbos medikai. 14.05 val. buvo konstatuota biologinė srž. R. J. mirtis. Diagnozė - koronarinė širdies liga, biologinė mirtis, nelaimingo atsitikimo priežastis - nurodyta liga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas, ištyręs R. J. lavoną, 2012 m. gegužės 10 d. pateikė specialisto išvadą Nr. M 428/12(02), kurioje nustatyta pagrindinė diagnozė – išeminė širdies liga (širdies vainikinių arterijų aterosklerozė II stadija, siaurinanti spindį iki 50-75 proc., ūmi miokardo išemija, komplikacijos – ūmus širdies veiklos nepakankamumas, plaučių edema, gretutinė diagnozė – būklė po reanimacijos, aortos aterosklerozė).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2012 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 08-1-03006-12 dėl mirties priežasties nustatymo. Padaryta išvada, kad R. J. mirtis buvo jo sveikatos sutrikimo – koronarinės širdies ligos - pasekmė. Kadangi tiriamas įvykis vertinamas kaip mirtis dėl ligos, nutarimu buvo pripažinta, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Komisija dėl R. J. mirties atlikusi tyrimą 2012 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. TS-8, kad R.

J. mirtis yra nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba. Komisija, jį priimdama, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadomis. Sprendime Komisija nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog R. J. mirtis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, nes R. J. mirė ne dėl kario statuso ar netinkamų tarnybos sąlygų, o dėl ligos, kuri nėra susijusi su jo tarnyba. Pagal objekto Nr. 8 2012 m. gegužės mėn. budėjimo grafiką, R. J. buvo numatyti 24 val. budėjimai: gegužės 4 d., 8 d., 11 d., 16 d., 19 d., 22 d., 25 d., 29 d.

Lietuvos Kariuomenės karo policija 2013 m. gegužės 6 d. raštu Nr. IS-359 patvirtino, kad R. J. 2012 m. gegužės mėn. vykdė budėjimą pagal grafiką. 24 val. dienos tarnybos budėjimą R. J. turėjo vykdyti kas 4, 3 ir 5 paros. Budint kas 4 parą, jam buvo suteikiamos 3 laisvos nuo tarnybos dienos, budint kas 3 parą – 2, o budint kas 5 parą – 4 laisvos nuo tarnybos dienos. 2012 m. gegužės 8 d. R. J. vykdė 24 val. dienos tarnybos budėjimą Karo policijos Kauno įgulos saugomame objekte Nr.

8. Budėjimo metu jam buvo suteiktas nepertraukiamas 4 val. poilsis, po budėjimo buvo suteiktos dvi laisvos nuo tarnybos dienos. Kitas 24 val. dienos tarnybos budėjimas R. J. pagal grafiką buvo numatytas 2012 m. gegužės 11 d. Vykdant apklausą, R. J. patvirtino, kad norės dalyvauti 2012 m. gegužės 9 d. krepšinio turnyre, jam tai bus puiki proga prasiblaškyti, nes prieš porą mėnesių buvo miręs jo posūnis. Vyr. srž. A. V. pasiūlė sukeisti budėjimus, tačiau R. J. atsakė nenorįs, jog būtų keičiamas budėjimo grafikas ir jis žais po budėjimo.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos sutuoktinio R. J. mirties priežasties sąsajumo su jo tarnyba Lietuvos kariuomenėje, t. y. dėl Komisijos 2012 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. TS-8, kuriuo konstatuota, kad R. J. mirtis yra nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, teisėtumo. R. J. atstovės (kario našlės) suinteresuotumas šioje byloje pasireiškia tuo, kad dėl jai nepalankaus Komisijos sprendimo ji prarado galimybę gauti draudimo išmoką. Karo tarnybos teisinius santykius reglamentuoja inter alia 1998 m. gegužės 5 d.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas Nr. VIII-723 (toliau – ir KASOKTĮ). Teismas vadovavosi šio įstatymo 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 1 dalimi (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija), 67 straipsnio 3 dalimi (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-662, 2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija), 67 straipsnio 4 dalimi (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-662 redakcija), Vyriausybės 1998 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1397 1.3 punktu, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 3 punktu (1993 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 505, 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2088 redakcija), LR krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. V-1174 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 26, 27 punktais. Teismas, ištyręs į bylą surinktus įrodymus apie pareiškėjo sveikatos būklę iki mirties, sutiko su skundžiama atsakovo išvada, kad R. J. mirtis yra nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, R. J. mirė nuo jam ne anksčiau kaip 2004 metais diagnozuotos ir toliau besivysčiusios širdies ligos. R. J. 2008 metais teigė vaistų nevartojantis, 2011 metais teigė jokių problemų su širdimi ar širdies bei kraujospūdžio ligų neturįs, kas rodo ir jo paties požiūrį į savo sveikatą.

Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo ir būtinumo byloje gauti medicinos specialisto išvadą. Pareiškėjos atstovas kelia R. J. tinkamumo tarnybai kariuomenėje klausimą. R. J. tinkamu tarnybai kariuomenėje iki 2015 m. gruodžio 19 d. pagal nustatytą D sveikatos grupę paskutinį kartą buvo pripažintas KMEK 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 5073/2011. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinto Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo (toliau – ir Aprašymas) 9.2 punkte nustatyta, kad sveikatos grupė yra pagrindinis kriterijus nustatant asmens tinkamumą karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai ir karinei pareigybei pagal sveikatos būklę.

Aprašymo 9.3 punkte nustatyta, kad kokiai karinei pareigybei asmuo gali tikti, nustatoma vadovaujantis tinkamumo karinėms pareigybėms pagal sveikatos grupę kriterijais, kuriuos tvirtina krašto apsaugos ministras Karo medicinos tarnybos vado teikimu. Aprašymo 9.5 punkte nustatyta, kad sveikatos grupės žymimos raidėmis A, B, C, D, E, F, G, Z, O. Aprašymo 9.8 punkte inter alia nustatyta, kad asmenys, kuriems nustatyta sveikatos grupė: <...> D – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą D sveikatos grupę.

Tinkami dalyvauti tarptautinėse operacijose. Mokytis karo mokymo įstaigose netinkami; E – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą E sveikatos grupę. Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkami <...>. KMEK 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 5073/2011 bylos nagrinėjimo metu nėra nuginčyta. Tuo tarpu pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 4 dalį (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-662 redakcija), karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti apskundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

Taigi, R. J., 2011 m. gruodį manydamas, kad jo sveikatos būklė nebeleidžia tarnauti kariuomenėje arba nustatyta sveikatos grupė neatspindi jo susirgimų ar sveikatos problemų, galėjo reikalauti jį išleisti į atsargą, ginčyti KMEK 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 5073/2011 iš esmės ar reikalauti, jog būtų nurodyta kita (daugiau ribojimų tarnybai nustatanti) sveikatos grupė ir pan. Byloje nėra duomenų, kad R. J. kažkokį laikotarpį prieš 2011 m. gruodžio 5 d. ir po to būtų užsiėmęs aktyvia sportine veikla, todėl jo savanoriško (žr. sprendimo skyriaus „Faktinės bylos aplinkybės“ 6 punktą) epizodinio dalyvavimo krepšinio varžybose aktyvia sportine veikla laikyti negalima.

Teismo medikas negalėtų atsakyti į klausimą, ar R. J. pagal savo sveikatos būklę galėjo 2012 m. gegužės 9 d. po visos paros tarnybos nepailsėjęs žaisti krepšinio varžybose, nes nėra duomenų, kad jo sveikatos būklė tuoj po budėjimo ir prieš aktyvų žaidimą varžybose būtų tirta. Atsakant į klausimą, ar paros tarnyba ir po jos sekusios krepšinio varžybos turėjo įtakos R. J. ligos paūmėjimui, mirčiai, teismas pasisakė, kad R. J. 24 valandų budėjimas objekte 2012 m. gegužės 8 d. vyko po trijų parų poilsio (t. y. po 24 val. budėjimo gegužės 4 d.), 2012 m. gegužės 8 d. budėjimo metu jam buvo suteiktos 4 valandos nepertraukiamo poilsio; teismo nuomone, jei R.

J. po paros budėjimo būtų jautęs nuovargį ar turėjęs sveikatos sutrikimų, trukdžiusių jo dalyvavimui sporto varžybose, galėjo pareikšti prašymą atleisti jį nuo dalyvavimo varžybose, juolab, kad tokia galimybė jam buvo pasiūlyta.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 83–86) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. TS-8, ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad srž. R. J. mirtis susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, arba perduoti šį klausimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Komisijos sprendimas Nr. TS-8 priimtas objektyviai neištyrus visų pareiškėjos sutuoktinio srž. R. J. mirties aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neištaisė tų klaidų, kurios buvo padarytos nagrinėjant pareiškėjos prašymą Komisijoje, neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pateiktą prašymą skirti byloje medicinos specialistą pateikti išvadą ir nemotyvuotai atmetė teismo posėdžio metu šį pateiktą prašymą. Teismas pats ėmėsi teismo mediko funkcijų ir nusprendė, kad teismo medikas į pateikus klausimus neatsakys. Tai rodo teismo šališkumą ir neobjektyvumą, nes ne teismas, o būtent teismo medikas ir turi atsakyti į pateiktus klausimus. Tai yra gana rimtas procesinis pažeidimas, neleidęs pareiškėjai tinkamai įgyvendinti savo teisių, o teismas tiesiog atstovavo Ministerijos interesus ir nevykdė teismui skirtos prievolės - vykdyti teisingumą. Teismas turi prievolę padėti proceso šalims įgyvendinti savo teises ir, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 str. 1 d.). Teismas neįvykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė pareiškėjos teises teikti prašymus ir įrodymus, nes be teismo pagalbos tai padaryti neįmanoma.

2. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytas argumentas dėl sveikatos būklės tyrimo tuoj po budėjimo ir prieš aktyvų žaidimą yra absoliučiai nepagrįstas ir negali būti priimamas, kaip rimtas argumentas, kurio pagrindu galima atmesti pareiškėjos skundą. Norminiai aktai nenumato, kad prieš budėjimą, po budėjimo, prieš varžybas, po varžybų, prieš treniruotę ar po treniruočių ir panašiai, profesinės karo tarnybos kariui būtų atliekamas sveikatos būklės tyrimas. Daliniuose nėra nei specialistų, nei sąlygų, leidžiančių kiekvieną dieną profesinės karo tarnybos kariams atlikti sveikatos būklės tikrinimą. Be to, pagal galiojančius teisės aktus, sveikatos gydymo, konsultavimo, įvairių tyrimų procedūras gali atlikti tik atitinkamas licencijas turinčios sveikatos gydymo įstaigos, o kariniai daliniai tokių licencijų neturi.

3. Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, kurios veikla yra organizuota griežtu pavaldumo principu - vadas leidžia įsakymus, pavaldiniai juos vykdo. Lietuvos kariuomenėje profesinės karo tarnybos karys privalo besąlygiškai vykdyti vadų įsakymus. Dėl R. J. dalyvavimo krepšinio turnyre buvo vado įsakymas, o įsakymai yra vykdomi. Šiuo atveju R. J. neturėjo jokios galimybės pasirinkti, vykti į krepšinio turnyrą ar ne, nes jis privalėjo vykdyti vado įsakymą. Argumentas, kad srž. R. J. turėjo galimybę atsisakyti vykti į krepšinio turnyrą, yra bylą nagrinėjusio teismo nuomonė, neanalizuojant karių profesinę karo tarnybą reglamentuojančių norminių aktų ir nesuprantant statutinės organizacijos veiklos principų.

4. Teismas neobjektyviai atliko įrodymų tyrimą, pateiktus rašytinius įrodymus. Šioje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų ir yra visi būtini objektyvūs požymiai, patvirtinantys, kad R. J. mirtis susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu.

Atsakovas Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 97–101) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kaip matyti, apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys motyvai ir argumentai, kurie pareiškėjos ir jos atstovo buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja neįsigilino į šios administracinės bylos ginčo dalyką ir į ginčijamo Sprendimo esmę bei Komisijos kompetenciją. Svarbu pažymėti, kad R. J. jo karo tarnybos laikotarpiu apskritai nebuvo diagnozuotos pareiškėjos nurodytos ligos, dėl kurių R. J. turėjo būti pripažintas netinkamu karo tarnybai ir išleistas į atsargą. Pagal jau minėtą Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2011 m. gruodžio 19 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 5073/2011 bei Karo medicinos tarnybos 2012 m. gegužės 16 d. raštą Nr. MS-701 (1.12), R. J. buvo diagnozuotos šios ligos (sveikatos problemos): I laipsnio arterinė hipertenzija su didele rizika; hipertenzinė kardiopatija; cholesterolio kiekio padidėjimas. Dėl minėtų ligų R. J. karo gydytojų net buvo rekomenduota arterinio kraujospūdžio korekcija, dieta cholesterolio kiekiui mažinti. Pagal KMEK priimtą sprendimą, tokio pobūdžio sveikatos problemos leidžia R. J. tarnauti profesinėje karo tarnyboje ir užimti atitinkamas pareigas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos nurodytos ligos (t. y. išeminė širdies liga, pasireiškusi ūmia miokardo išemija dėl vainikinių arterijų aterosklerozės, ūmus širdies veiklos nepakankamumas ir plaučių edema) yra išvardytos tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktoje išvadoje, kurioje minėtos ligos (diagnozės) nurodytos kaip R. J. mirties priežastis, o ne ligos, kuriomis karys galėjo sirgti tarnybos laikotarpiu. Taigi pareiškėja nepagrįstai mirties priežastis (nustatytas mirties diagnozes) sieja su tinkamumo karo tarnybai klausimu. R. J. pagal esamą sveikatos būklę galėjo užsiimti sportine veikla, atitinkamai, galėjo dalyvauti ir tarnybos vietoje organizuojamame krepšinio turnyre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi 2012 m. spalio 26 d. Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo priėmimo metu) buvo nustatyta, kad kario žūties, ligos ar sveikatos problemos priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Taigi įstatymų leidėjas nurodė, jog pirmiau paminėtais atvejais priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba turi nustatyti specialus tam sukurtas subjektas, kurio darbo tvarka turi būti reglamentuota tą subjektą sudariusio teisinio vieneto.

Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 2003, Nr. 38-1681; 2004, Nr. 169-6215) 67 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo (Žin., 1997, Nr.69-1736; 2009, Nr. 95-4033) 34 straipsnio 6 dalimi, Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 buvo patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai.

Nuostatų 1 punkte pasisakyta, kad Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (toliau - ir Nuostatai (su pakeitimais galiojusiais tyrimo atlikimo metu) reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų pateikimą komisijai, darbo organizavimą, komisijos veiklos finansavimą ir atsakomybę.

Vienas iš Komisijos uždavinių - ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (Nuostatų 8.1 p.), kuriuo ir siekta 2012 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-8 (1 t, b.l. 3-4, 22-23).

Krašto apsaugos ministras Nuostatuose įtvirtino ir Komisijos sudėtį. Iš Nuostatų 16 punkto akivaizdu, jog Komisiją turi sudaryti 6 asmenys: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 4 nariai. O kai Komisijos pirmininko nėra (serga, išvykęs į komandiruotę ir kt.), jo pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas.

Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja sekretorius ir daugiau kaip pusė narių, įskaitant pirmininką arba pirmininko pavaduotoją. Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 17 p.).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pastarojo reikalavimo (dėl Komisijos sudėties), sprendžiant uždavinį įtvirtintą Nuostatų 8.1 punkte, vertinant tą faktinę medžiagą, kuri yra administracinėje byloje, nesilaikyta. Analizuojant Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimą Nr. TS-8, nesant posėdžio protokolo, kitų įrodymų dėl Komisijos sudėties, negalima teigti, kad Komisija veikė tokios sudėties, kurios turėjo būti. Vadinasi, klausimas, apibrėžtas Krašto apsaugos organizavimo sistemos ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje, spręstas netinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms, Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, teigtina, kad skundžiamas sprendimas (TS-8) buvo priimtas neteisėtos sudėties Komisijos ir jau vien šiuo pagrindu negalėjo būti paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Komisijos sudėties neteisėtumas galėjo sąlygoti neteisingų išvadų padarymą į ką privalėjo atkreipti dėmesį pirmosios instancijos teismas ir nepalikti galioti skundžiamo sprendimo Nr. TS-8 kaip teisėto bei pagrįsto.

V. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal Nuostatus Komisijos uždavinys inter alia ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (Nuostatų 8.1 p.). Ši teisės norma, kuri iš esmės atkartoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, teisėjų kolegijos nuomone, yra suprantama, kaip Komisijos pareiga išsiaiškinti bei nuspręsti, ar kario mirtis/žūtis, (sveikatos sutrikdymas) buvo priežastiniame ryšyje su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Kokius sprendimus turi teisę priimti Komisija, nurodyta Nuostatų 26 punkte.

Nuostatų 27 punkte pažymima, kad sprendimą, jog kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikdymo. Vadinasi, Komisija, spręsdama jai pavestą uždavinį, visų pirma, turi nustatyti, ar karys, kuris mirė (patyrė sveikatos sutrikdymą), vykdė pareigas, apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, ir tik tada spręsti dėl priežastinio ryšio susijusio su atitinkama teisiškai reikšminga faktine aplinkybe (mirtis, sveikatos problemos). 2012 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. TS-8 turinys apie tai neleidžia tvirtinti, nes iš šio dokumento nėra aišku, ar miręs karys vykdė pareigas pagal atitinkamus teisės aktus. Tai reiškia nebuvo nustatinėta viena iš aplinkybių, be kurios teisinis įvertinimas aiškiai negali būti laikomas tinkamu. Į šį momentą Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kaip ir neatsižvelgė į kitas Nuostatų normas, kurios išvardija atvejus, kada kario mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra laikomas susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (Nuostatų 29 – 29.9 punktai). Niekaip nebuvo vertinta, kodėl Komisija, pavyzdžiui, neaptarinėjo 29.6 punkte įtvirtintos sąlygos, kuri betarpiškai susijusi su Komisijos pareiga nustatyti aplinkybę, ar miręs/žuvęs karys vykdė pareigas, apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose.

Aptartas dalykas dar vienas (kuris galėtų būti ir savarankiškas) pagrindas skundžiamam teismo sprendimo naikinimui.

VI. Pareiškėja A. J., kreipdamasi į teismą, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. TS-8 ir perduoti šį klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 83–86) prašyta panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. TS-8, ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad srž. R. J. mirtis susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, arba perduoti šį klausimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėti iš naujo.

Taigi nėra jokių abejonių, kad pareiškėja (apeliantas) skundo padavimo metu siekė tik pakartotinio Komisijos tyrimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Apeliaciniame skunde nurodytas dar vienas reikalavimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra neatsiejamas nuo pirminio ir netgi kitu atveju galėtų bei turėtų būti sprendžiamas, tačiau ne šioje stadijoje, nes dėl to kad, ar kario žūtis, liga ar sveikatos problemos susijusios priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, turi iš pradžių pasisakyti teisėtos sudėties Komisija, laikantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Nuostatų reikalavimų bei kitų teisės aktų reguliuojančių šį visuomeninį santykį. Nesutinkant su pastarosios sprendimu ginčas galėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, o disputui persikėlus į apeliacinės instancijos teismą pastarasis jau galėtų pasisakyti iš esmės ir kito reikalavimo atžvilgiu (dėl priežastinio ryšio).

Tačiau turint omenyje, jog apeliaciniame skunde buvo pareikšti du vieno lygmens reikalavimai, nukreipti iš esmės į vieną ir tą patį siekį, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas turi būti tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

A. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. TS-8 ir perduoti šį klausimą Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius