AS-143-150-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-150/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07226-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės mero atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės mero skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės meras (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir atsakovas, Susisiekimo ministerija) pakeisti 2013 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 3-540 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 3-280 „Dėl svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir įtraukti Kauno miesto savivaldybės objektą – Panemunės tiltą per Nemuną, jungiantį A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, ir skirti šio objekto statybos finansavimui tikslines lėšas. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo 3 ir 5.2 punktų atitikties Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 3-540 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 3-280 „Dėl svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 3-280 „Dėl Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašo patvirtinimo“, ir išdėstė jį nauja redakcija. Skundžiamas įsakymas priimtas 2013 m. spalio 16 d., viešai, t. y. „Valstybės žiniose“ Nr. 111, paskelbtas 2013 m. spalio 24 d. ir nustatyta, kad įsigalioja nuo 2013 m. spalio 25 d. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nepraleisdamas nustatyto termino, teikia teismui šį skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais elektroninių ryšių priemonėmis grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Nustatė, kad pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Susisiekimo ministeriją atlikti veiksmus.

Pažymėjo, jog, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013 ir kt.). Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).

Teismo vertinimu, nors viešojo administravimo subjekto veiksmai gali būti administracinės bylos dalykas (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir ši atsisakė atlikti jo skundu prašomus atlikti veiksmus, nes tik atliekamų ar atliktų veiksmų teisėtumas gali būti teismo teisiškai įvertintas ir nustatyta, ar veiksmai yra teisėti bei pagrįsti. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus (pakeisti 2013 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 3-540 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. gegužės 8 d.

įsakymo Nr. 3-280 „Dėl svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir įtraukti Kauno miesto savivaldybės objektą – Panemunės tiltą per Nemuną, jungiantį A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, ir skirti šio objekto statybos finansavimui tikslines lėšas), nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Tai, kad Kauno miesto savivaldybė 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (A27V123)-R-4986 kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, nepatvirtina, kad būtent tarp pareiškėjo (Kauno miesto savivaldybės mero) ir atsakovo (Susisiekimo ministerijos) yra kilęs ginčas.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jam kreipusis į atsakovą ir šiam priėmus tam tikrus aktus, su kuriais pareiškėjas nesutiks, tarp pareiškėjo ir atsakovo bus kilęs ginčas ir pareiškėjas galės kreiptis į teismą su skundu dėl ginčijamų aktų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus. Šiuo atveju įstatymas nesuteikia teismui teisės priimti nagrinėti tokių skundo reikalavimų, kai ginčas dar nėra kilęs ir net neaišku, ar atsakovas priims tam tikrus aktus, kuriais atsisakys pakeisti įsakymą. Dėl nurodytų priežasčių teismas Kauno miesto savivaldybės mero skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą ir jį išnagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Laikydamas, kad Susisiekimo ministerijos 2013 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 3-540 nauja redakcija išdėstytas priedas, kuriuo patvirtintas Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašas, yra neteisėtas, siekė pasinaudoti konstitucine teisminės gynybos teise kreipdamasis į teismą. Toks kreipimasis atitinka ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Susisiekimo ministerijos administracinis aktas gali būti skundžiamas teismui. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, net nenurodė teisės normos, įpareigojančios prieš kreipiantis į teismą prašyti subjekto, priėmusio norminį teisės aktą (ir jau esant jam įsigaliojus) jį pakeisti. Skundė ne individualų, o norminį teisės aktą, kuris įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos ir taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Siekiamu apskųsti įsakymu Kauno miesto savivaldybei nebuvo suteikta teisė gauti prašomas lėšas. ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais savivaldybėms užtikrinta teisė kreiptis teisminės gynybos į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuomet skundžiami centrinių valstybinio administravimo subjektų administraciniai aktai ar veiksmai.

3. Atsakovas, kuriam pagal funkcijas pavesta tvirtinti Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo sąrašą, 2013 m. spalio 16 d. priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo Kauno miesto savivaldybė nebuvo įtraukta į Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo sąrašą, taip pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei juose įtvirtintus visų asmenų lygybės, nešališkumo, objektyvumo ir kitus principus. Teismui atsisakius priimti Kauno miesto savivaldybės skundą, ši institucija, laikydama, kad nurodytas teisės aktas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, neturėtų teisės ginčyti tokio teisės akto, ir tai neabejotinai pažeistų jos teises, numatytas tiek Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje.

4. Administraciniai teismai ne tik vadovaujasi administracinių bylų teisenos normomis, bet gali iškelti ir kelia klausimus dėl šių normų atitikties Konstitucijai, kai tam yra teisinis pagrindas. Laikydamas, kad skundžiamas aktas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas – priimtas remiantis Konstitucijai prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, ir prašė teismo ne paties nagrinėti tokį papildomą reikalavimą, o bylą stabdyti ir kreiptis į kompetentingą instituciją – Konstitucinį Teismą.

5. Nurodyti motyvai patvirtina, jog skundžiamas centrinio valstybinio administravimo subjekto aktas, kuris yra išimtinė Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija. Teismas apsiribojo formaliu skundo vertinimu, nepagrįstai sprendė dėl ginčo dalyko ir, atsisakęs priimti skundą, net neišaiškino, kokiu būdu ir kur kreipiantis gali įgyvendinti savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą dėl administracinio akto apskundimo.

6. Kadangi teismas atsisakė priimti skundą, nenurodydamas, kokiam teismui teismingas šis skundas, laikytina, kad pagal įstatymo analogiją šio skundo teismingumą turėtų išspręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, konstatavęs, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir ši atsisakė atlikti jo skundu prašomus atlikti veiksmus, nes tik atliekamų ar atliktų veiksmų teisėtumas gali būti teismo teisiškai įvertintas ir nustatyta, ar veiksmai yra teisėti bei pagrįsti; nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus (pakeisti 2013 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 3-540 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 3-280 „Dėl svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir įtraukti Kauno miesto savivaldybės objektą – Panemunės tiltą per Nemuną, jungiantį A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, ir skirti šio objekto statybos finansavimui tikslines lėšas), nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada.

Iš pareiškėjo pateiktų procesinių ir kitų dokumentų matyti, kad jis siekia gauti lėšų Panemunės tilto per Nemuną, jungiančio A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, statybai; pažymi, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 3-540 patvirtino naują (pakeitė) Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašą, bet šio Kauno miesto savivaldybės objekto į jį neįtraukė, pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei juose įtvirtintus visų asmenų lygybės, nešališkumo, objektyvumo ir kitus principus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, siekęs gauti lėšų Panemunės tilto per Nemuną, jungiančio A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, statybai, iš esmės nesutinka su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 3-540, nes į juo patvirtintą Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2013 metų sąrašą neįtrauktas šis Kauno miesto savivaldybės objektas ir nepaskirtas finansavimas. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės mero atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė