AS-556-834-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-834/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02430-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus lobiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus lobiai“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus lobiai“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 28 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1730 dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Vilniaus lobiai“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val.

Be to, pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1730 dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Vilniaus lobiai“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val., galiojimą iki kol bus išnagrinėta byla.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val. vykdymas sukeltų neigiamas finansines pasekmes įmonei, sumažėtų pelnas, reikėtų spręsti dėl baro darbo laiko keitimo ir su tuo susijusio darbuotojų atleidimo, pasunkėtų įsipareigojimų kreditoriams vykdymas, būtų apribotas įmonės konkurencingumas. Pareiškėjo manymu, dėl visų minėtų neigiamų padarinių pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi priėmė UAB „Vilniaus lobiai“ 2014 m. balandžio 28 d. skundą. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1730 dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Vilniaus lobiai“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val., galiojimą iki kol bus išnagrinėta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, kad iš ginčijamo akto turinio matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val. Šis sprendimas priimtas remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 10-14-S-l 1877, AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ 2013 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2(IF-1)5091, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2900 ir 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-106 bei Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2014 m. sausio 9 d. protokolu Nr. A16-14/14(2.1.33-SM3).

Teismas nurodė, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Teismo nuomone, atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (poreikis reorganizuoti darbą, darbuotojų atleidimai ir pan.), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamo sprendimo dalį, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką viename pareiškėjui priklausančiame bare, t. y. pareiškėjas realiai gali tęsti savo veiklą, atsižvelgdamas į nustatytus apribojimus, kurie taikytini tik daliai pareiškėjo veiklos, tik tam tikru laiku ir tik viename bare. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką, t. y. pareiškėjo nurodyti jo turtiniai ir kiti interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrindė įrodymais, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjui sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Todėl teismas atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – ginčijamo akto dalies galiojimo laikiną sustabdymą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priimta pažeidžiant susiformavusią praktiką. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, tai atsilieptų įsipareigojimų kreditoriams vykdymui, be to, įmonė būtų priversta trumpinti darbo laiką, atleisti iš darbo tamsiu paros metu dirbančius darbuotojus arba mokėti jiems priverstines pravaikštas. Apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 20 val. iki 10 val., naktinė prekyba taps nepelninga, todėl įmonė bus priversta ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio - darbuotojų - galimybės toliau tęsti darbo santykius.

Todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Konkrečiu atveju dėl taikytų apribojimų 2014 m. gegužės 26 d. buvo nutraukti darbo santykiai su baro darbuotoja. Tai patvirtina pridedama įsakymo kopija. Taip pat dėl taikytų apribojimų ženkliai sumažėjo įmonės pelningumas. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir įmonės veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėti atkūrimą.

Šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) administracinėje byloje Nr. AS822-195/2010 pažymėjo, kad, sprendžiant ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Pareiškėjo manymu, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių priimto galbūt palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti ir racionaliai motyvuoti, jie negali būti savavališki, voliuntaristiniai (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymima ir tai, kad visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, nei būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2008 sausio 21 d. nutarimas).

Ūkio subjektui, neleidžiant verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką), daromas netiesioginis neigiamas poveikis turtinei, ekonominei padėčiai. Pažymėtina, kad teisės subjekto ūkinės veiklos laisvės apribojimas negali būti neadekvatus siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą. Todėl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju būtina tai įvertinti. Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Šių principų paskirtis - laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Skundžiamos sprendimo dalies vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo sprendimo dalies nevykdymas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė galimomis neigiamomis finansinėmis pasekmėmis įmonei bei galimu darbuotojų atleidimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokiu būdu teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos, todėl skundžiama nutartis turi būti palikta nepakeista. Nagrinėjamu atveju nėra jokios realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų įtakos priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1730 dalį, kuria apribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 20 val. iki 10 val., ji tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių. Toks teismo sprendimas iš principo nereikalautų jokio vykdymo, todėl jį priėmus neatsirastų jokių teisinių pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsižvelgiant į tai, teismui priėmus sprendimą panaikinti pareiškėjo ginčijamą sprendimą, iki tokio sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nepasunkėtų ar netaptų negalimas. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra susijusios daugiau su skundžiamo sprendimo neigiamomis pasekmėmis pačiam pareiškėjui ir jo vykdomai veiklai, nei su realiomis grėsmėmis, jog teismo priimto sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas, todėl pareiškėjas nepagrindė realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Pareiškėjas nepateikė pagrįstų, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių jo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią būtent ginčijamu sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikta pelno (nuostolių) ataskaita nepagrindžia ir neįrodo to, jog būtent uždraudus pareiškėjui alkoholio prekybą nuo 20 val. iki 10 val., jo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad įmonė bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat kelia įtarimų pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos teisėtumas. Pateiktoje ataskaitoje nėra reikiamų rekvizitų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką viename pareiškėjui priklausančiame bare, pareiškėjas realiai gali tęsti savo veiklą, atsižvelgdamas į apribojimus, kurie taikytini tik daliai pareiškėjo veiklos, tik tam tikru laiku ir tik viename bare. Akcentuoja, jog ginčijamu apribojimu siekta užtikrinti viešojo intereso į saugią bei sveiką aplinką užtikrinimą.

Be to, pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2014 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 14/0526 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ taip pat nepatvirtina, kad darbuotojas buvo atleistas būtent dėl taikyto prekybos laiko apribojimo. Pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 49 punktu, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, raštu (elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos prašytojas paraiškoje yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą) ar registruotu laišku) gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimą, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, per 5 darbo dienas privalo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio darbuotojai 2014 m. balandžio 28 d. nuvyko į UAB „Vilniaus lobiai“ priklausantį barą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įmonės vadovui asmeniškai įteikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1-1730 bei raštą, kuriuo įmonė įpareigota per nustatytą terminą patikslinti licenciją. UAB „Vilniaus lobiai“ per nustatytą terminą licencijos patikslinti nepateikė, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įspėjo UAB „Vilniaus lobiai“ apie galimą licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare galiojimo sustabdymą.

Kadangi UAB „Vilniaus lobiai“ ir po įspėjimo licencijos patikslinimui nepateikė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-1549 „Dėl licencijos, išduotos UAB „Vilniaus lobiai“, galiojimo sustabdymo“, sustabdė licencijos galiojimą iki 2014 m. liepos 15 d., suteikiant galimybę pateikti licenciją patikslinimui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilniaus lobiai“ licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A425-1 (2.17.2.20-TR3), išduotos 2011 m. sausio 7 d., galiojimas šiuo metu yra sustabdytas, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų tikslingas ir dėl šios priežasties.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pagrįstumo ir teisėtumo, svarbu pažymėti, kad UAB „Vilniaus lobiai“ licencijos patikslinimui iki šiol nėra pateikusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1730 dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Vilniaus lobiai“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val., galiojimą iki kol bus išnagrinėta byla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus. Pareiškėjo nurodytos kitos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigos ir nagrinėjamą atvejį išspręsti analogiškai, kadangi minėtose nutartyse buvo analizuojama konkreti tų juridinių asmenų (pareiškėjų) finansinė padėtis bei tai patvirtinantys įrodymai, kurie iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo pateiktų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų.

Įvertinusi šios bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, jog bus atleisti darbuotojai ir pan., atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Atsakovo pateikti argumentai, taip pat byloje esanti medžiaga, susijusi su įmonės veikla, patvirtina apie saugios aplinkos nebuvimą pareiškėjo prekybos vietoje.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1730 dalies galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo nurodyti jo turtiniai interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria.

Be to, pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-1549 „Dėl licencijos, išduotos UAB „Vilniaus lobiai“, galiojimo sustabdymo“, sustabdė UAB „Vilniaus lobiai“ licencijos Nr. A425-1 (2.17.2.20-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini), išduotos 2011 m. sausio 7 d., galiojimą iki 2014 m. liepos 15 d., suteikiant galimybę pateikti licenciją patikslinimui. Todėl, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų tikslingas ir dėl šios priežasties.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Vilniaus lobiai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė