A-662-1763-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1763/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02084-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. priėmė pareiškėjo J. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 14 d. skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2088882 dalyje, kurioje pareiškėjui pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija bei 697,35 Lt dydžio sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo; 2) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui pagal 2012 m. birželio 18 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1, (toliau – ir 2012 m. paraiška), likusią neišmokėtą 31 764,57 Lt dydžio išmoką; 3) įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal deklaruotą plotą; 4) priteisti iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką; 5) priteisti iš NMA 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią teismas priteis (ir / ar įpareigos išmokėti) laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti 100 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 1–3, 48–49).

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, paaiškino, kad NMA 2013 m. balandžio 26 d. priėmė ginčijamą sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, kuriame nurodė, jog pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančios išmokos mažinamos, kadangi pareiškėjui pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, 638,35 Lt sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką, 12,96 Lt sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo (už mėsinius galvijus), 346,57 Lt dydžio sankcija už mėsinių avių neteisingą deklaravimą bei 46,04 Lt sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo (už mėsines avis). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 2012 m. spalio 1 d. buvo atlikta 2012 m. paraiškos duomenų patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, bei lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, nebuvo laikomasi Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, (toliau – ir GAAB reikalavimai) 1.2 punkte nustatyto reikalavimo „daugiametes ganyklas arba pievas išlaikyti geros agrarinės būklės, naudojamas gyvuliams ganyti (iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.) nušienauti. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha“ (pažeidimas vertinamas kaip sunkus, nepastovios trukmės, didelio masto).

Pažymėjo, kad nesutinka su minėtose žemės sklypuose nustatytais pažeidimais, kadangi jie buvo nušienauti ir pareiškėjas turi nušienavimo faktą patvirtinančias nuotraukas, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas nustatė pažeidimus. Nurodė, kad minėtų sklypų nušienavimo faktą taip pat gali patvirtinti liudytojai. Be to, iš šių metų plano (žemės sklypų deklaravimo programos) matyti, kad praeitais metais minėti sklypai buvo nušienauti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nedelsdamas informavo NMA, kad nesutinka su minėtose žemės sklypuose nustatytais pažeidimais, kadangi jie neatitinka tikrovės, tačiau atsakovas niekaip nereagavo į pareiškėjo pretenzijas. Nurodė, kad nesutinka su ginčijamame sprendime pareiškėjui pritaikyta 45 procentų sankcija, kadangi pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai, be to, sankcijos dydis buvo nepagrįstai dauginamas iš 3. Pažymėjo, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. gruodžio 29 d. bei 2011 m. sausio 10 d. patikrinimų metu nustatyti pažeidimai taip pat nepagrįsti, todėl atsakovas neturi pagrindo jais remtis nustatant bei didinant sankcijas už 2011 ir 2012 m.

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo deklaravęs 159,03 ha plotą, tačiau atsakovas ginčijamame sprendime dėl neaiškių priežasčių pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus apskaičiavo pagal 156,87 ha plotą, t. y. nepagrįstai sumažino pareiškėjo deklaruotą plotą, pagal kurį buvo apskaičiuota pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, todėl pareiškėjas gavo mažesnę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus. Nurodė, kad nesutinka su skundžiamame sprendime pareiškėjui pritaikyta 697,35 Lt dydžio sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką, kadangi 2012 m. birželio 15 d., norėdamas patekti paraišką, buvo atvykęs į NMA, tačiau dėl didelio žmonių skaičiaus, sutrumpintos darbo dienos, mažo darbuotojų skaičiaus, stringančios kompiuterinės ir / ar programinės įrangos, atsakovas nespėjo aptarnauti pareiškėjo. Todėl pareiškėjas buvo priverstas atvykti į NMA bei pateikti paraišką sekančią darbo dieną, t. y. 2012 m. birželio 18 d. Manė, kad minėta sankcija už pavėluotą paraiškos pateikimą buvo pritaikyta nepagrįstai, nes pareiškėjas negali nukentėti dėl to, kad atsakovas negalėjo aptarnauti visų interesantų. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovas vėlavo išmokėti pareiškėjui priklausančias išmokas pagal 2012 m. paraišką. Išmoka pagal minėtą paraišką turėjo būti sumokėta iki 2013 m. balandžio 30 d., tačiau NMA ją išmokėjo pavėluotai, t. y. 2013 m. gegužės 8 d. (34 758,26 Lt) ir 2013 m. gegužės 9 d. (3 212,79 Lt). Manė, kad kadangi 34 758,26 Lt sumą atsakovas vėlavo sumokėti 8 dienas, o 3 212,79 Lt sumą – 9 dienas, už vėlavimą laikų atlikti išmokas iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 42,05 Lt.

Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 51–53) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2012 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 156,91 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Nurodė, kad 2012 m. spalio 1 d. patikros metu nustatyti GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimai yra užfiksuoti kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 12-1005971461-D5-1 (toliau – ir Patikros ataskaita), nuotraukose ir įvertinti kaip dideli, sunkūs, nepastovios trukmės, netyčiniai. Pažymėjo, jog Patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, o patikros metu nustatyti pažeidimai yra NMA priimamų sprendimų pagrindas. Atkreipė dėmesį, kad nėra pagrindo abejoti Patikros ataskaitos pagrįstumu ir objektyvumu, nes nustatyti pažeidimai ir Patikros ataskaitos lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta Patikros ataskaitos pastabose bei paaiškinimuose. Manė, kad Patikros ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti, o patikros metu darytose nuotraukose aiškiai užfiksuota jų darymo data, nuotraukose nurodytos vietų, iš kurių fotografuota, koordinatės, taip pat nurodytos kryptys, kuriomis buvo fotografuota. Paaiškino, kad nėra abejonių, kad minėtose nuotraukose buvo užfiksuoti pareiškėjo 2012 m. paraiškoje deklaruoti laukai, be to, jose aiškiai matyti, jog laukai nebuvo šienaujami / ganomi. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dalyvavo minėtoje patikroje, pasirašė Patikros ataskaitą, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti pažeidimai pareiškėjo deklaruotuose laukuose nustatyti nepagrįstai.

Pažymėjo, kad sankcijos pritaikytos pagrįstai ir teisėtai, o jų dydis yra išsamiai pagrįstas ginčijamame sprendime. Kadangi pareiškėjas nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, pareiškėjo valdoje, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, (toliau – ir Metodika) 2 punkte, buvo nustatytas pakartotinis netyčinis GAAB reikalavimų 1.2 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas. Pareiškėjui, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte pagal 2012 m. paraišką už nustatytą pakartotinį (trečiais metais) netyčinį GAAB reikalavimų reikalavimo pažeidimą pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija, kadangi pagal pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 11-1005971461-A1-1 taikoma sankcija pasiekė 15 procentų dydį, todėl dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį pripažįstama, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus. Todėl, vadovaujantis Metodikos 16 punktu, pagrindinė tiesioginių išmokų dalis pareiškėjui sumažinta 45 procentais, t. y. nustatant 2012 m. taikomą sankciją, 2011 m. už pakartotinį netyčinį pažeidimą pritaikyta 15 procentų sankcija buvo padauginta iš 3.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta 2012 m. birželio 18 d., t. y. praėjus Taisyklių 21.1 punkte nustatytam pateikimo terminui (2012 m. birželio 15 d.), pareiškėjui pagal Taisyklių 22 punktą pritaikyta 638,35 Lt dydžio sankcija. Pažymėjo, kad teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pateikti paraišką yra pareiškėjo pareiga, todėl jis turėjo pasirūpinti tinkamu paraiškos pateikimu, tačiau J. O. jokiais įrodymais nepagrindė to, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta pavėluotai ne dėl jo kaltės. Manė, kad net jeigu pareiškėjas, kaip jis teigia skunde, 2012 m. paraišką norėjo pateikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną, jis turėjo ir galėjo numatyti, jog paskutinę paraiškų pateikimo dieną gali būti didelė eilė, todėl pats prisiėmė riziką nespėti 2012 m. paraiškos pateikti laiku.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš NMA 5 procentų metines palūkanas už kiekvieną išmokėti paramą pavėluotą dieną yra visiškai nepagristas, nes atsakovas išmokas pareiškėjui išmokėjo laiku. Paaiškino, kad tiesiogiai taikomo 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, (toliau – ir Reglamentas) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokos pagal Reglamento I priede išvardytas paramos schemas mokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Atkreipė dėmesį, kad NMA paramą pareiškėjui išmokėjo 2013 m. gegužės 7 d. bei 2013 m. gegužės 9 d., t. y. Reglamento nustatytais terminais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą (b. l. 116–119) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo teiginys, jog 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 1 d. bei 2012 m. spalio 1 d. nustatyti pažeidimai yra nepagrįsti, yra nepagrįstas, nes apie minėtų patikrinimų vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas, prie pranešimų pridedant patikrų ataskaitų kopijas ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti nustatyti pažeidimai. Pažymėjo, kad 2012 m. spalio 1 d. atliktos patikros vietoje metu NMA pareiškėjo laukuose nenustatė jokių gyvulių buvimo jame ir (ar) ganymo požymių, nors ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) bei pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha. Todėl manė, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 10 d. bei 2012 m. spalio 1 d. patikrų metu pažeidimai nustatyti ir įvertinti teisėtai ir pagrįstai. Atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, jog NMA yra užtikrintas tinkamas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas, pareiškėjas kaip rūpestingas ir atidus asmuo turėjo įvertinti aplinkybę, kad paskutinę paraiškų pateikimo dieną gali laiku nesuspėti pateikti paraiškos, ir į NMA atvykti anksčiau, kad išvengtų neigiamų padarinių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo J. O. skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. BR6-2088882 dalį, kurioje pareiškėjui J. O. pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, ir priteisė J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2012 m. birželio 18 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1, likusią neišmokėtą 31 067,22 Lt dydžio išmoką ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. liepos 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kitą skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde neginčija NMA pritaikytos 346,57 Lt dydžio sankcijos už mėsinių avių neteisingą deklaravimą, t. y. ginčo dėl minėtos sankcijos nėra.

Pažymėta, kad pareiškėjo teiginys, jog pareiškėjas buvo deklaravęs 159,03 ha plotą, neatitinka byloje esančių duomenų, nes iš 2012 m. paraiškos matyti, kad J. O. deklaravo 33 žemės sklypus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, ir jų plotas iš viso sudaro 156,91 ha (b. l. 55–57). NMA skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, neišskyrė netinkamų paramai plotų ir prašė išmokų už netinkamus paramai plotus tiesioginėms išmokoms gauti, t. y. už 0,04 ha netinkamą paramai plotą, kuris 2012 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 082588-7749 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 4,29 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)) plotą, ribas, todėl šis 0,04 ha plotas buvo atimtas iš bendro 2012 m. paraiškoje pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti deklaruoto ploto (156,91 ha) ir galutiniu pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti tinkamu plotu laikytas 156,87 ha plotas (156,91 ha – 0,04 ha = 156,87 ha). Pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdyje nenurodė argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas nepagrįstai nustatė 0,04 ha netinkamą paramai plotą. Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamame sprendime motyvuotai ir pagrįstai nurodė aplinkybes, dėl kurių galutiniu pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti tinkamu plotu yra laikytinas 156,87 ha plotas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal deklaruotą plotą yra nepagrįstas.

Pažymėta, kad pareiškėjas savo pozicijos, jog išmokos jam turėjo būti išmokėtos iki 2013 m. balandžio 30 d., nepagrindė jokiais teisės aktais, priešingai, pagal Reglamento 29 straipsnio 2 dalį, išmokos mokamos dalimis iki dviejų kartų per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Ginčo, kad išmokos pareiškėjui buvo išmokėtos 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 9 d., nėra, taigi teismas konstatavo, kad NMA išmokas pagal 2012 m. paraišką sumokėjo nevėluodama, t. y. iki Reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos (2013 m. birželio 30 d.), todėl nėra teisinio pagrindo priteisti J. O. iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23, ir GAAB reikalavimus. Ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos, naudojamos gyvuliams ganyti, turi būti nuganytos arba nušienautos iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkytas (išvežta iš lauko; žalioji masė šienavimo metu susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose; šienas sudėtas į kūgius arba lauke paliekamas supresuotas šienas) iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 3D-628 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų įgyvendinimo 2012 metais“).

NMA, įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką, nustatė, kad 2012 m. spalio 1 d. pareiškėjo valdoje atliktos 2012 m. paraiškos duomenų patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog J. O. KŽS Nr. 083580-0058, esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, bei lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, nesilaikė GAAB reikalavimų 1.2 punkto (ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha) reikalavimų. Pareiškėjui už nustatytą pakartotinį (trečiais metais) netyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagal 2012 m. paraišką pagrindinė tiesioginių išmokų dalis buvo sumažinta 45 procentais.

Pažymėta, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme, todėl ginčijamas NMA 2013 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. BR6-2088882, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013 ir kt.).

NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka NMA (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad padaryti pažeidimai yra aprašyti Patikros ataskaitoje, be to, kaip papildomas pažeidimo įrodymas yra pateiktos nuotraukos, t. y. NMA nuomone, padarytas pažeidimas tinkamai užfiksuotas Patikros ataskaitoje ir jos prieduose, įskaitant nuotraukas. NMA nustatytas pažeidimas, už kurį pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija, yra laukų nenušienavimas / nenuganymas iki tam tikro teisės aktuose nustatyto termino. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jame plačiai aprašomos teisės aktų nuostatos, taikytos vertinant pareiškėjo 2012 m. paraišką, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė būtinybę taikyti atitinkamas teisės normas. Pažymėta, kad atsakovas ginčijamame sprendime tik konstatavo aplinkybę, jog 2012 m. spalio 1 d. patikros vietoje metu ginčo laukuose buvo nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai, tačiau sprendime nedetalizavo nustatyto pažeidimo masto, pobūdžio, nenurodė, kokie objektyvūs duomenys jį patvirtina, kaip buvo užfiksuotas pažeidimas. Teismo nuomone, aplinkybė, ar tam tikras laukas iki tam tikro termino buvo nušienautas / nuganytas, yra fakto klausimas, kuris gali ir turi būti tinkamai nustatytas ir užfiksuotas tik atliekant lauko patikrą vietoje. Tam, kad kilus ginčui būtų galimybė patikrinti taikytos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, NMA turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas, bei teismui.

Atkreiptas dėmesys į ginčijamame sprendime esantį netikslumą, kad pažeidimas nustatytas 2012 m. spalio 1 d. patikros vietoje metu, nors liudytoja N. G., atlikusi ginčo laukų patikrą vietoje, teismo posėdyje patvirtino, kad pažeidimai, dėl kurių vyksta šis ginčas, buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 6 d. patikros vietoje metu. Patikros ataskaitoje nurodyta, kad patikra buvo atliekama nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. spalio 1 d., tačiau dalyje „Pastabos ir paaiškinimai“, kurioje aprašytas pažeidimas, tiksli ginčijamų pažeidimų nustatymo data nenurodyta, o iš Patikros ataskaitos priedo Nr. 2 matyti, kad ginčijamą pažeidimą fiksuojančios nuotraukos darytos 2012 m. rugsėjo 6 d., t. y. šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl ginčijamame sprendime nurodytos pažeidimo nustatymo datos. Be to, padarytas pažeidimas aprašytas konstatuojant, kad buvo nesilaikyta GAAB reikalavimų, tačiau neaprašyta / nedetalizuota faktinė laukų padėtis, pavyzdžiui, kokios rūšies, kokio aukščio žolė auga ginčijamuose laukuose, t. y. ginčijamame sprendime nedetalizuota patikros metu nustatyta laukų faktinė padėtis.

Pažymėta, kad Patikros ataskaitos pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, kad „laukams Nr. 1, 2 KŽS 083580-0058 nustatytas 12GAAB2 pažeidimas. Pridedamas priedas Nr. 2. 1 lapas“. Patikros ataskaitos priede Nr. 1 nurodyta, kad KŽS Nr. 083580-0058 laukai Nr. 1 ir 2 nešienauti (12GAAB2 pažeidimas didelis, sunkus, nepastovios trukmės ir netyčinis). Patikros ataskaitos priede Nr. 2 pateiktos dvi nuotraukos, kurios padarytos 2012 m. rugsėjo 6 d. fiksuojant pažeidimą, nurodytos fotografavimo kryptys ir koordinatės. Teismo nuomone, Patikros ataskaitoje ir ginčijamame sprendime vartojama konstatuojamojo pobūdžio frazė, kad nustatytas pažeidimas, neaprašant (nedetalizuojant) aplinkybių, kaip tas pažeidimas pasireiškė ir kaip jis buvo užfiksuotas, nepateikiant padarytų nuotraukų ir joje matomo vaizdo vertinimo, nelaikytina pakankama priemone, įrodančia pažeidimo, už kurį pareiškėjui taikytina sankcija, padarymo faktą. Priešingai, tokia viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju NMA) praktika, kai pažeidimas tik konstatuojamas, tačiau detaliau neaprašomas, vertintina kaip ydinga.

Teismo vertinimu, iš 2013 m. darytų ginčijamų laukų nuotraukų, kurias teismo posėdžio metu pateikė pareiškėjas, matyti, kad laukų reljefas yra kalvotas (nelygus). Atsižvelgęs į tai, taip pat į tai, kad laukuose yra statiniai / pamatai, ir ginčo laukų dydį (1,92 ha ir 1,77 ha), teismas konstatavo, kad NMA pateiktos dvi dviejų laukų, kuriuose nustatyti pažeidimai, t. y. po vieną kiekvieno lauko, nuotraukos nėra pakankamas ir neabejotinas įrodymas, patvirtinantis padarytą pažeidimą, jo mastą, pobūdį. Pažymėta, kad Patikros ataskaitoje nustatyti pažeidimai taip pat nėra detaliai aprašyti. Teismo manymu, šio pobūdžio bylose yra itin svarbu nustatyti, kokio dydžio plote yra padarytas pažeidimas. Nuo to priklauso GAAB reikalavimų pažeidimo įvertinimas (didelis, mažas, sunkus, nesunkus pagal Metodikos 1 priedo lentelę) bei pagrindinei išmokai taikomos sankcijos dydis (pagal Taisyklių 42 p.), taip pat tai, ar yra galima suteikti galimybę pasitaisyti (Metodikos 31 p.). Teismas darė išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai aiškių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokio dydžio laukų plotuose yra padarytas pažeidimas. Be to, kaip jau minėta, tarp bylos duomenų yra prieštaravimų (pažeidimo nustatymo momentas). Teismo nuomone, nustatyto pažeidimo nepagrindimas objektyviais duomenimis yra esminis pažeidimas, taigi ginčijamo NMA sprendimo dalis, kurioje pareiškėjui už padarytą pažeidimą pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija (31 067,22 Lt) naikintina ir NMA įpareigotina pareiškėjui išmokėti pagal 2012 m. paraišką dėl nepagrįstai pritaikytos sankcijos likusią neišmokėtą 31 764,57 Lt dydžio išmoką.

Pareiškėjas (arba pareiškėjo įgaliotas asmuo) nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d. seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia Taisyklių 21.1.1–21.1.5 punktuose nustatytus dokumentus (Taisyklių 21.1 p.). Pagal Taisyklių 22 punktą, pavėluotai paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 procentu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta 2012 m. birželio 18 d., t. y. Taisyklėse nustatytą terminą (2012 m. birželio 15 d.) praleidus 1 darbo diena (terminas baigėsi penktadienį, o paraiška buvo pateikta pirmadienį). Teismo nuomone, atsakovo teiginys, kad J. O. jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta pavėluotai ne dėl jo kaltės, yra pagrįstas, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kad pareiškėjas, kaip jis teigia skunde, buvo atvykęs ir 2012 m. paraišką siekė pateikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną ir būtent dėl atsakovo veiksmų negalėjo to padaryti. Teismas darė išvadą, kad NMA pritaikyta 1 procento (697,35 Lt) sankcija yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su patikslintu skundu, kuriame suformulavo šios bylos reikalavimus, į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 14 d., o teisme byla iškelta 2013 m. liepos 12 d. nutartimi (b. l. 48–49). Todėl nustačius, kad dėl NMA nepagrįstai pareiškėjui pritaikė 31 067,22 Lt sankciją ir minėtą sumą priteisus pareiškėjui, yra faktinis ir juridinis pagrindas priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už 31 067,22 Lt dydžio priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. liepos 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012. Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, t. y. pareiškėjui priteistina 31 067,22 Lt dydžio suma ir procesinės palūkanos, o kita skundo dalis atmesta. Teismas, atsižvelgęs į teismo patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį (1/4), konstatavo, jog šiuo atveju J. O. įgijo teisę į dalies sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą, todėl pareiškėjui priteista 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, panaikinti.

Apeliaciniame skunde atsakovas detaliai išdėsto faktines bylos aplinkybes ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, jų tinkamai neįvertino, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas. Pažymi, jog pareiškėjo ginčijamos 2012 m. spalio 1 d. patikros metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 1, kuriame Pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), ir kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 papunktyje nustatyto reikalavimo. Agentūros atliekamos patikros vietoje – tai faktinis paraiškoje deklaruotų laukų ir informacijos apie tuos laukus, už kuriuos prašoma išmokos, patikrinimas vietoje. Agentūros tikrintojai patikras atlieka vykdydami tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus. Agentūros valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturi jokio pagrindo patikrų metu fiksuoti tikrovės neatitinkančių faktų.

Pažymi, jog 2012 m. spalio 1 d. patikros metu nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 12-1005971461-D5-1 (toliau – Patikros ataskaita) bei nuotraukose. Patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis, procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriame Agentūra užfiksuoja patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Už patikrų vietoje atlikimą atsakinga Agentūra, o patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų. Tai yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011. Atsižvelgiant į tai, patikros metu nustatyti pažeidimai yra Agentūros priimamų sprendimų pagrindas. Patikros vietoje ataskaitos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir Patikros ataskaitos lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta Patikros ataskaitos pastabose bei paaiškinimuose. Patikros ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Patikros metu darytose nuotraukose užfiksuota jų darymo data, nuotraukose nurodytos vietų, iš kurių fotografuota, koordinatės, taip pat nurodytos kryptys, kuriomis buvo fotografuota. Nuotraukos nekelia abejonių, kad jose buvo užfiksuoti pareiškėjo 2012 m. paraiškoje deklaruoti laukai, be to, jose aiškiai matyti, jog fotografavimo dieną (2012 m. rugsėjo 6 d.) laukai nebuvo nušienauti/nuganyti. Patikros metu darytos ginčijamų laukų nuotraukos patvirtina Patikros ataskaitoje tikrintojos nurodytas pastabas dėl laukų būklės, t. y. kad minėti 2012 m. paraiškoje deklaruoti laukai buvo nenušienauti (Patikros ataskaitos skiltis „Pastabos ir paaiškinimai“, Patikros ataskaitos 1 priedo skiltis „Pastabos (situacijos aprašymas)“). Taigi iš Patikros ataskaitos matyti, jog pastaroji užpildyta pagal nustatytą formą, joje nurodytos konkrečios tikrintojos užfiksuotos aplinkybės, kurios yra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjo 2012 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esantis laukas Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), ir kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esantis laukas Nr. 2, kuriame deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo nušienauti.

Pirmosios instancijos teismui pareikalavus, į bylą buvo pateiktas Paramos už plotus priemonių kontrolės procedūros aprašo, patvirtinto NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1137 (NMA direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. BR1-779 redakcija), 6 priedas „Fotografavimo instrukcija, nustačius patikrų vietoje metu pažeidimus“. Minėta instrukcija vadovaujasi tikrintojai, fiksuodami patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Teismas analizavo minėto dokumento nuostatas ir jokių nukrypimų nuo instrukcijoje nurodytų reikalavimų tikrintojai fiksuojant pareiškėjo 2012 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančio lauko Nr. 1 ir kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančio lauko Nr. 2 būklę nenustatė. Minėta aplinkybė tik patvirtina faktą, kad 2012 m. spalio 1 d. Patikros metu GAAB reikalavimų 1.2 papunktyje įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas minėtuose pareiškėjo 2012 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose buvo nustatytas pagrįstai. Agentūros 2012 m. spalio 1 d. patikros rezultatus teismas paneigė pasiremdamas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 20 d. vykusio posėdžio metu pateiktomis ginčijamų laukų nuotraukomis, darytomis 2013 metais. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos galimai patvirtina kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančio lauko Nr. 1 ir kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančio lauko Nr. 2 būklę 2013 metais, tačiau nepatvirtina fakto, kad minėti laukai iki GAAB reikalavimų 1.2 papunktyje įtvirtinto termino (2012 m. rugpjūčio 15 d.) buvo nušienauti. Teismo sprendimas nėra pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas pažymi, jog 2012 m. spalio 1 d. patikros vietoje metu nustatytas GAAB reikalavimų 1.2 papunktyje įtvirtinto reikalavimo pažeidimas ir Patikros ataskaitos duomenys buvo vertinami ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2556-168/2013. Šioje byloje pareiškėjas taip pat ginčijo 2012 m. spalio 12 d. patikros rezultatus. 2013 m. gruodžio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2556-168/2013 teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti 2012 m. spalio 1 d. patikros duomenų teisingumu.

Akivaizdu, kad teismas 2012 m. spalio 1 d. patikros rezultatus paneigė formaliais patikros ataskaitos trūkumais. Tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta. Net jei patikros ataskaita ir turėtų formalių trūkumų, tai nėra pagrindas Agentūros Sprendimo dalį dėl pritaikytos 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

Teismo sprendime pažymėta, kad Agentūros Sprendime nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė būtinybę taikyti atitinkamas teisės normas. Šis teismo argumentas taip pat nėra pagrįstas. Ginčijamame Sprendime Agentūra detaliai nurodė, kokie ir kuriuose 2012 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose nustatyti pažeidimai lemia 45 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymą. Agentūros Sprendimo dalis dėl 45 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos pritaikymo yra pagrįsta objektyviais faktais, duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendimo dalyje išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas, pagrįsta, kodėl pareiškėjui pritaikyta nustatyto dydžio sankcija. Pripažinus nepagrįsta teismo sprendimo dalį dėl Agentūros Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 31 067,22 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankcija, panaikinimo ir 31 067,22 Lt neišmokėtos sumos priteisimo, atmestini ir kiti pareiškėjo išvestiniai reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-26 sprendimo Nr. BR6-2088882, kuriuo J. O. taikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-26 sprendimo Nr. BR6-2088882 dalį, kurioje pareiškėjui J. O. pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, o kitą jo skundo dalį atmetė.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, jų tinkamai neįvertino, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundo dalis dėl pritaikytos 31 067,22 Lt dydžio sankcijos buvo patenkinta. Atsižvelgusi į tai, kad proceso šalys nekelia ginčo dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad J. O. NMA 2012 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 156,91 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Laikotarpiu nuo 2012-09-06 iki 2012-10-01 buvo atlikta pareiškėjo valdos 2012 m. paraiškos kompleksinės paramos reikalavimų patikra vietoje ir surašyta patikrinimo ataskaita. Patikrinimo metu pareiškėjo valdos Nr. 1005971461 keliuose laukuose nustatyti GAAB reikalavimų 1.3 punkto pažeidimai. Taip pat nustatyti GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimai KŽS Nr. 083580-0058 esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2, kurie užfiksuoti nuotraukose.

Pareiškėjas apie patikros rezultatus informuotas 2012-10-03 pranešimu Nr. 395, prie kurio buvo pridėta ir patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 12-1005971461-D5-1 kopija. J. O. 2012-10-19 NMA pateikė atsakymą (su priedais) į patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus, teigdamas, kad atsakovas galėjo netinkamai atlikti patikrą vietoje. NMA 2012-11-28 buvo gautas pakartotinis skundas dėl galimai netinkamai atliktos anksčiu minėtos patikros bei dėl paramos mokėjimo. Į pastarąjį skundą pareiškėjui atsakyta NMA 2012-12-31 raštu Nr. BR6-(11.13)-11718 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodyta, kad 2012-10-01 konstatuoti GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimai nustatyti teisingai. Atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus ir įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką, NMA 2013-04-26 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui mokėtiną išmokos sumą bei taikytinas sankcijas.

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus žemės ūkio naudmenoms nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas. Šio Aprašo 1.2 punkte įtvirtinta, jog ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha.

Atliktos patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruota 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), ir KŽS Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruota 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo laikomasi minėto Aprašo 1.2 punkto, t. y. laukai buvo nenušienauti. Šias aplinkybes patvirtina kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 12-1005971461-D5-1 bei jos 1 ir 2 priedai: pirma, Patikros ataskaitos dalyje „Pastabos ir paaiškinimai“ užfiksuota, kad laukams Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. 083580-0058) nustatytas 12GAAB2 pažeidimas; antra, šie pažeidimai taip pat fiksuoti ir prie Patikros ataskaitos pridėtuose prieduose Nr. 1 (GAAB, VR ir AAR neatitikimų įvertinimas pagal kriterijus) ir Nr. 2 (fotonuotraukose (nurodyta jų darymo data, koordinatės, taip pat kryptys, kuriomis fotografuota)); trečia, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta N. G. paaiškino, jog pažeidimai, dėl kurių vyksta ginčas, buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 6 d. atliktos patikros vietoje metu. Iš vaizdinės medžiagos (fotonuotraukų) ir liudytojos parodymų, darytina išvada, kad patikrinimo atlikimo dieną (2012 m. rugsėjo 6 d.) ginčo laukai nebuvo nušienauti. Taigi šių tiesioginių ir pirminių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina nustatytų pažeidimų buvimo faktą, t. y. byloje nėra abejonių, jog ginčo laukuose nesilaikyta Aprašo 1.2 punkte keliamo geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimo.

Pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose laukų būklė fiksuota 2013 m. gegužės mėnesio data, todėl niekaip negali paneigti patikros metu nustatytų faktinių aplinkybių. Kritiškai vertintini kaimyno T. N. (T. N.) parodymai, kad 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje pareiškėjo prašymu, jis specialiu frezu, ginčo žemės sklypus nušienavo. Be to, kaip matyti iš Patikros ataskaitos, J. O. dalyvavo atliekant patikrą ir pasirašė Patikros ataskaitoje, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas galėjo netinkamai atlikti patikrą vietoje (galimai netiksliai nustatė ribas, priėjimas galėjo būti uždengtas aukštom piktžolėm ir kt.) atmestini kaip nepagrįsti.

Metodikoje numatytos sankcijos siekia tinkamo ir teisingo paramos žemės ūkiui naudojimo, užkerta kelią piktnaudžiavimui šia parama, skatina atsakingą požiūrį į žemės ūkio naudmenas ir aplinkosaugą, todėl tai pripažintina teisėtais ir visuomenei svarbiais tikslais. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris įgaliotas ir kompetentingas administruoti paramos žemės ūkiui naudojimą bei, teisės aktų numatytais atvejais, taikyti sankcijas. Šio akto (2010 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-764 redakcija) 4 ir 5 punktuose buvo nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Taip pat reikalavimų pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikyta 45 procentų dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, tačiau nėra skirta kokia nors piniginė bauda, reikalaujanti papildomų pareiškėjo lėšų. Nustatydama pareiškėjui taikytiną sankcijos dydį, Agentūra atsižvelgė į nustatytų pažeidimo sunkumą, mastą bei vadovavosi Metodikos nuostatomis (jeigu už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už šio reikalavimo pažeidimą ankstesniaisiais metais netaikant ribojimo pagal Metodikos 15 punktą, dauginant iš 3 (16 punktas)). Atsižvelgiant į pažeidimo pakartotinumą, sankcija taikyta teisėtai ir pagrįstai, be to, tokia sankcija, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Pareiškėjas taip pat į bylą nepateikė įrodymų, liudijančių, kad tokios sankcijos pritaikymas sukels jam neproporcingas pasekmes ar itin žymiai atsilieps jo materialinei padėčiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino faktinę situaciją, taikė ir aiškino teisės normas, ko pasėkoje priėmė dalinai netinkamai motyvuotą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalis, kuriomis panaikinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-26 sprendimo Nr. BR6-2088882 dalis, kuria pareiškėjui J. O. pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, priteista J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2012-06-18 pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1, likusi neišmokėta 31 067,22 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio šešiasdešimt septynių litų 22 ct) dydžio išmoka ir penkių procentų metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-07-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteista J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 25 Lt (dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, panaikinti. Pareiškėjo J. O. skundą šioje dalyje atmesti.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė