AS-525-856-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-856/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01046-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. O. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. O. L. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. balandžio 3 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1D-3116(11) ir įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 7 448,55 Lt.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 9 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jai kiekvieną mėnesį mokama sumažinta valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Kadangi galiojant Laikinajam įstatymui pareiškėja dirbo, t. y. turėjo draudžiamųjų pajamų, jai paskirta valstybinė pensija buvo sumažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, bet ir pagal 5 straipsnio nuostatas. Dėl susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėja 2013 m. vasario 20 d. kreipėsi į Ministeriją, kuri 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1D-3116-(11) paaiškino, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis nebus grąžinta. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis jai neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimas buvo nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris vėliau pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtą valstybinės pensijos dalį prašė priteisti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Ministerijos 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1D-3116(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo; įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti pareiškėjai 7 448,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais; likusią skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas pareiškėjai turėtų išaiškinti jos teisę teikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Tik įgyvendinus šią teismui tenkančią pareigą bus nustatytos visos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės ir bus galima priimti teisingą sprendimą byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Remdamasis bylos dokumentais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo paskirta ir mokama 350,78 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybinė pensija buvo mokama perskaičiuota. 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. 2013 m. vasario 20 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Ministerija 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1D-3116-(11) informavo pareiškėją, kad pagrindo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nėra.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas teisėtumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėja apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėn., o į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė leido teismui konstatuoti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas siūlė pareiškėjai teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 60), tačiau pareiškėja nepasinaudojo šia teise. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta ir suteikta.

III. Pareiškėja V. O. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį.

Pareiškėja nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, pažymėdama, jog Konstitucinis Teismas tik 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai, todėl 2010 m. vasario mėn. ji negalėjo žinoti, kad minėtos Laikinojo įstatymo nuostatos taikytos neteisėtai.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimu taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, t. y. paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Pagal Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, 24 punktą, pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjai išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Ministerija 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1D-3116(11) atsisakė išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 29–30). Į teismą prašydama priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį pareiškėja kreipėsi tik 2013 m. balandžio 3 d. (tai patvirtina pašto spaudas ant laiško voko, b. l. 9).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuriam pagal įstatymą suteikti įgaliojimai formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13, 20 str.), išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pasisakydama dėl terminų reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimo, atsižvelgdama į pakitusį teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktą teisės aiškinimą, pažymėjo, jog kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Pasisakydama dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, yra pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja, pirmąją sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gavusi 2010 m. vasario mėnesį, o skundą teismui padavusi tik 2013 m. balandžio 3 d., praleido reikalavimui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytiną 3 metų procesinį terminą. Minėta aplinkybė, pareiškėjui neprašant šio termino atnaujinti ar tokį prašymą atmetus, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), o tuo atveju, jei skundas jau priimtas – bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 7 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja neprašė teismo atnaujinti jai praleistą procesinį terminą skundui paduoti, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta 2014 m. sausio 3 d. teismo raštu „Dėl skundo patikslinimo“ (b. l. 60). Pareiškėja 2014 m. gegužės 29 d. pateikė teismui rašytinį sutikimą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 66), tačiau iki pat pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuris vyko 2014 m. birželio 10 d., pareiškėja rašytinio prašymo atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti teismui nepateikė, t. y. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas ir turėtų būti atnaujintas.

Pažymėtina ir tai, kad savo atskirajame skunde pareiškėja nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tik pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui motyvus. Tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju pareiškėjos skundo reikalavimai nėra nagrinėjami iš esmės, atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę iš naujo kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikdama motyvuotą prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. O. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas