2K-225/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-225/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija (S)

2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,

išteisintajam K. M.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Jonui Butkui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovo advokato Jono Butkaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties.

V. Č. (B.) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartimi nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovo advokato Jono Butkaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiosios atstovo advokato Jono Butkaus, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

K. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. birželio 13 d., apie 17.00 val., Kaune, Nuokalnės g., vairuodamas automobilį „Citroen Xsantia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Vilijampolės link Utenos g., sankryžoje su Utenos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 171 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, dėl to atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį bei sustojusį prie sankryžos automobilį „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Honda Civic“ vairuotoja V. B., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti K. M. kaltu ir tenkinti nukentėjusiosios ieškinį.

Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sutrukdžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Pasak kasatoriaus, teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad ekspertė radiologė J. Majauskaitė-Čobot, duodama išvadą dėl dešiniojo smilkinkaulio žvyno lūžio, padarė tikimybinę išvadą neturėdama tam objektyvių medicinos duomenų. Ekspertė ištyrė 2007 m. vasario 1 d. V. B. medicinos dokumentus, kuriuose nebuvo duomenų apie kaukolės kaulų lūžius, nors tuomet buvo daromas tyrimas įtarus, kad kaulų lūžis galėjo būti. Kadangi nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. birželio 16 d. nukentėjusioji kokių nors galvos traumų neturėjo, todėl, kasatoriaus manymu, ekspertė neturėjo pagrindo sakyti, kad lūžis neatitinka eismo įvykio datos. Teismai šiuo atveju turėjo atsižvelgti į įsiteisėjusį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00153-07, patvirtinantį, kad 2007 m. vasario 1 d. V. B. kaukolės kaulų lūžių nepadaryta.

Taip pat teismai turėjo įvertinti specialistės N. B. teisme duotus parodymus, kad negalima nustatyti, ar lūžis šviežas ar senas, bet jei lūžis buvo, tai jis lieka visam gyvenimui; liudytojo M. O. parodymus, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuota lengva smegenų trauma ir smilkinkaulio lūžis, kad teoriškai lūžis turi būti toje vietoje, kur susitrenkė, tačiau praktiškai taip nebūna.

Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad eksperto asistentė M. Kolcovaitė (pateikusi specialisto išvadą Nr. G 3207/08(02) teisme parodė, kad lūžis padarytas 2008 m. birželio 13 d.; jis ganėtinai šviežias, nes matėsi rentgenologiškai; lūžiai padaromi kietu buku daiktu ir nebūtinai tiesiogiai; tokio tipo lūžiui sugyti reikia pusės metų. Ši ekspertės parodymų dalis, pasak kasatoriaus, yra itin svarbi vertinant eksperto V. Kolomieco išvadą ir jo parodymus teisme. Be to, prie bylos pridėta nukentėjusiosios gydymo stacionare istorija, kurioje fiksuotas smilkinkaulio lūžis, kiti sveikatos sutrikdymai.

Kasatoriaus manymu, nešališkas teismas turėjo nurodyti, kokiu objektyviu pagrindu galima vadovautis ekspertės J. Majauskaitės-Čobot išvada, kad ji naudojosi moksline metodika, leidžiančia daryti išvadą apie lūžio senumą. Atlikus objektyvų vertinimą, dalis ekspertės išvados (kurioje keliama abejonė, kad lūžis padarytas ne 2008 m. birželio 13 d., o kitu metu) turėjo būti įvertinta kritiškai ir atmesta, laikant, kad ši įrodymo dalis nėra gauta nustatyta tvarka.

Teismai taip pat neatkreipė dėmesio į eksperto V. Kolomieco išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytas dešiniojo smilkinkaulio lūžis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas („Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.1 punkto komentaras). Tačiau ekspertas V. Kolomiecas neatskleidė, kur viešai skelbtas jo minimas komentaras ir kokia jo teisinė reikšmė. Kasatorius teigia, kad nurodyta išvada prieštarauja sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktui, kuriame nustatyta, jog nežymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tais atvejais, kai gydymas trunka ne ilgiau kaip 10 dienų. Koks bebūtų kaulų lūžis, tačiau sugijimas per 10 dienų yra neįmanomas. Taisyklių 6.6.1 punkte yra nurodyti kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai. Kasatoriaus teigimu, konstatavus lūžį, negalima duoti išvados apie nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismai neturėjo vadovautis šia išvada kaip įrodymu. Šiuo atveju teismai turėjo remtis ankstesnėmis ekspertų išvadomis ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą kvalifikuoti kaip nesunkų.

Pagal Lietuvos teismo ekspertizių centro Ekspertizių atlikimo nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327, 55 punktą ekspertizės aktas susideda iš įžanginės, tiriamosios dalies ir išvadų. Kasatorius nurodo, kad ekspertizės akte Nr. EKG 22(139)/13(01) yra duota eksperto V. Šakėno išvada dėl ekspertui autotechnikui skirto klausimo. Tačiau ekspertizės akte nėra eksperto autotechniko tiriamosios dalies. Tiriamojoje dalyje kalbama apie ekspertų L. Lazarenko ir J. Vėlavičiaus išvadą. Nėra duomenų, kad ekspertizės aktą pasirašę ekspertai kompleksiškai tyrė draudimo kompanijos į bylą pateiktus įrodymus apie nukentėjusiosios automobilio techninius pažeidimus. Taigi, kasatoriaus manymu, teismai privalėjo konstatuoti, kad teismo pavedimo ekspertas autotechnikas neatliko, ir šia ekspertizės akto dalimi nesivadovauti.

Apibendrindamas kasatorius teigia, kad teismas turėjo įvertinti eksperto J. Vėlavičiaus išvadų prieštaringumą, taip pat nurodytus paskutiniojo ekspertizės akto neatitikimus ekspertizių atlikimo nuostatams, ir turimų įrodymų pagrindu konstatuoti, kad 2008 m. birželio 13 d. nukentėjusiajai V. Č. (B.) buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, dešiniojo smilkinkaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo eismo įvykio iki patekimo į gydymo įstaigą nukentėjusioji nepatyrė buitinės traumos, dėl kurios jai galėjo lūžti smilkinkaulis. Taip pat darytina išvada, kad 2007 m. vasario 1 d. V. B. (Č.) kaukolės kaulų lūžių nepadaryta ir tai nustatyta specialisto išvada, esančia baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00153-07.

Nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovo advokato J. Butkaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatorius savo prašymą panaikinti teismų sprendimus ir priimti naują nuosprendį, t. y. pripažinti K. M. kaltu ir tenkinti nukentėjusiosios ieškinį, argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji šio eismo įvykio metu nepatyrė dešiniojo smilkinkaulio lūžio. Kasatoriaus teigimu, 2008 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, dešiniojo smilkinkaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Kasacinio skundo teiginiai, kokiais ekspertizių aktais ir ekspertų paaiškinimais (ir jų dalimis) teismai turėjo vadovautis, o kokius privalėjo vertinti kritiškai, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismų išvados padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą: kaltinamojo, nukentėjusiosios, paskelbtus liudytojų G. B., E. B., A. S., M. O. parodymus, specialistų, ekspertų paaiškinimus, specialisto išvadą Nr. G 3207/08(02), ekspertizių aktus Nr. 11-481(10), Nr. EKG 54/11(02), Nr. EKG 22(139)/13(01), kitą rašytinę bylos medžiagą, informacija apie ankstesnę (2007 m.) nukentėjusiosios patirtą galvos traumą ir nusiskundimais dėl skausmų dešiniojoje galvos pusėje.

Nagrinėjamoje byloje kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. G 3207/08(02) nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir šios traumos gavimo aplinkybių, teismas skyrė kompleksinę medicinos – autotechninę ekspertizę. Atliekant šią ekspertizę, gauta duomenų, kad nukentėjusioji anksčiau, t. y. 2007 m. vasario 1 d., eismo įvykio metu taip pat patyrė galvos traumą. Naujos ekspertizės aktuose konstatuota, kad negalima nustatyti su kokiomis automobilio dalimis eismo įvykio metu kontaktavo nukentėjusiosios kūnas (Nr. 11-481(10)) ir kad nukentėjusioji 2008 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu jokios fizinės galvos traumos nepatyrė (Nr. EKG 54/11(02)). Toliau aiškindamasis šiuos prieštaringus duomenis, teismas paskyrė dar vieną kompleksinę medicinos – autotechninę ekspertizę įtraukdamas į jos atlikimą specialistą autotechniką, radiologą, neurologą, traumatologą ir teismo medicinos specialistą. Atliekant šią papildomą ekspertizę buvo naudojamasi visų ankstesnių ekspertizių duomenimis. Atlikus ekspertizę (aktas Nr. EKG 22(139)/13(01)) konstatuota, kad nukentėjusiajai 2008 m. birželio 16 d. radiologiškai nustatytas dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis, kuris atsirado kontaktuojant galvos dešine puse su kietu paviršiumi, tačiau negalima kategoriškai patvirtinti, kad šis lūžis buvo padarytas būtent 2008 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu, nes jokių išorinių sužalojimo žymių lūžio vietoje nenustatyta, o radiologinis tyrimas neatspindi minėto lūžio tikslaus padarymo laiko (1 punktas); nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji 2008 m. birželio 13 d. buvo patyrusi galvos smegenų traumą (galvos smegenų sukrėtimą), nes ligos istorijoje nurodyta ši diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika, todėl ji negali būti teismo medicinos diagnozės pagrindu ir vertinta kaip sužalojimas (4 punktas). Ekspertizės išvadose taip pat paneigta, kad nukentėjusioji galėjo patirti galvos traumą atsitrenkus galva į vairą (3 punktas).

Šių duomenų pagrindu teismas, vertindamas abejones kaltinamojo naudai, padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad nukentėjusioji 2008 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu nepatyrė nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl K. M. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. M., įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, teismo išvados išsamiai motyvuotos, yra teisingos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, joje išsamiai atsakyta į visus esminius nukentėjusiosios atstovo advokato J. Butkaus skundo argumentus bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nenustatyta jokių duomenų, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, neatsižvelgtų į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad teismai vertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta, o kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovo advokato Jono Butkaus kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas