AS-492-367-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492 -367/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00132-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui ir Raseinių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. sausio 9 d. (spaudas ant voko, b. l. 38) Šiaulių apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą (b. l. 1-8), kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2013 m. kovo 12 d. potvarkio Nr. 3442 pateikti; 2) atnaujinti terminą skundui dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-380 pateikti; 3) panaikinti Socialinės paramos skyriaus 2013 m. kovo 12 d. potvarkį Nr. 3442; 4) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (1.1)TS-380; 5) panaikinti Socialinės paramos skyriaus 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (12.27)S8-804 dėl socialinės pašalpos neskyrimo; 6) įpareigoti Socialinės paramos skyrių priimti naujus sprendimus dėl socialinės paramos sumažinimo, neskyrimo, dėl lengvatos taikymo vietinės rinkliavos mokesčiui už komunalinių atliekų tvarkymą bei kompensacijos už šildymą taikymo; 7) priteisti iš atsakovų neteisėtais sprendimais padarytą žalą.

Prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2013 m. kovo 12 d. potvarkio pateikti grindė nežinojimu apie galimybę jį skųsti. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą nurodo gavusi 2013 m. lapkričio 16 d. ir dėl savo sveikatos būklės negalėjusi iš karto jo apskųsti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 102-108) pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. spalio 31 d. aktų netenkino, skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti 2013 m. kovo 12 d. potvarkį ir 2013 m. spalio 31 d. sprendimą bei išvestinių reikalavimų atsisakė priimti, nes pripažino, kad praleistas skundo dalies padavimo terminas be svarbių priežasčių. Taip pat nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2014 m. vasario 6 d. patikslinti skundo dalį dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (12.27)S8-804 panaikinimo, įpareigojimo priimti naujus sprendimus bei žalos atlyginimo priteisimo ir pateikti teismui nutartyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą bei rašytinius įrodymus.

Teismas procesiniame sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į įrodymų visumą, apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame 2013 m. kovo 12 d. potvarkyje šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog skundo dėl 2013 m. kovo 12 d. potvarkio ir 2013 m. spalio 31 d. sprendimo padavimo terminą praleido dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nors 2014 m. sausio 14 d. pranešimu pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti teismui rašytinius įrodymus, reikšmingus nustatant svarbias termino praleidimo priežastis.

Pažymėjo, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. SP-1197-(7.0946) pareiškėjai nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybės įgaliota institucija atstovą pareiškėjai paskyrė nepasibaigus 2013 m. kovo 12 d. priimto potvarkio apskundimo terminui, tačiau skundas teismui buvo išsiųstas tik 2014 m. sausio 9 d. Pareiškėjai paskirtas teisinei pagalbai teikti advokatas yra tiesiogiai su ja susijęs asmuo, jo veiksmai, atstovaujant pareiškėją santykiuose su trečiaisiais asmenimis, laikytini jos pačios veiksmais.

II. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 110-112), kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Skunde nurodo, kad nors terminas skundui paduoti ir buvo praleistas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad konfliktą buvo bandoma išspręsti nesikreipiant į teismą. Priimant procesinį sprendimą nebuvo atsižvelgta į sunkią pareiškėjos materialinę padėtį, jos neįgalumą taip pat jos pastangas savarankiškai ginti savo teises bei siekį integruotis į visuomenę.

Atsakovai Socialinės paramos skyrius ir Raseinių rajono savivaldybės taryba, nesutikdami su pareiškėjos atskiruoju skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo jį atmesti, o teismo priimtą procesinį sprendimą palikti nepakeistu.

Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos prašymo tenkinimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymi, jog apie priimtą skundžiamą potvarkį pareiškėja buvo informuota jos pačios nurodytu būdu, be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai teisinę pagalbą teikė kvalifikuota teisininkė, kuriai potvarkis taip pat buvo pateiktas. Pareiškėjos nurodoma bloga sveikatos būklė nepateisinama jokiais rašytiniais įrodymais. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos nurodoma sunki materialinė padėtis gali būti pagrindu atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o ne nuo skundo padavimo laiku.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundo dalį atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, neatsižvelgė į sunkią materialinę padėtį, jos neįgalumą taip pat pastangas savarankiškai ginti savo teises bei siekį integruotis į visuomenę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė (diskrecija) atnaujinti dėl svarbios (-ių) priežasties (-ių) praleistą skundo padavimo terminą. To paties straipsnio 2 dalyje reikalaujama kartu su prašymu atnaujinti terminą pateikti teismui termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad praleistas įstatymų leidėjo nustatytas terminas procesiniams veiksmams atlikti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, sunki materialinė padėtis negali būti pripažinta svarbia aplinkybe galėjusia turėti įtakos skundo padavimo praleidimo priežastis, kadangi tai negali būti trukdis pareiškėjui būti aktyviam ir apdairiam bei rūpestingam.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo atliktu pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų priežasčių vertinimu. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja apie 2013 m. kovo 12 d. potvarkį buvo informuota per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo (šią aplinkybę nurodo atsakovai, pareiškėja jos neginčija) jos nurodytu informacijos gavimo būdu, t. y. telefonu, todėl nuo 2013 m. kovo 17 d. (kadangi nėra tiksliai nurodyta, kuomet buvo pranešta) turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio skundo administraciniam teismui padavimo terminas. Šis terminas suėjo 2013 m. balandžio 16 d., tačiau skundas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas tik dar po beveik 9 mėnesių, t. y. 2014 m. sausio 9 d. (b. l. 38). Tuo tarpu Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą, kaip nurodo pati pareiškėja, gavo 2013 m. lapkričio 16 d. Ši aplinkybė nepaneigta byloje esančia medžiaga, iš kurios matyti, kad sprendimas, kurį siekia apskųsti pareiškėja buvo išsiųstas 2013 m. lapkričio 14 d. (b. l. 12), taigi terminas šiam sprendimui apskųsti suėjo 2013 m. gruodžio 16 d. (kadangi paskutinė termino diena gruodžio 15 d. – nedarbo diena, todėl paskutinė termino diena laikoma po jos einanti darbo diena), tačiau prašymas atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo pateiktas praėjus dar 24 dienoms.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. SP-1197(7.0946) suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai R. M. administracinėje byloje dėl 2013 m. kovo 12 d. paskirtos socialinės pašalpos dydžio ir kitų socialinių išmokų skyrimo (b. l. 16). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamose bylose yra ne kartą pažymėjęs, jog laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr. pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Advokatė, būdama savo srities specialistė, išmanydama įstatymus ir žinodama, jog skundas administraciniam teismui dėl administracinio akto teisėtumo yra paduodamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos turėjo būti aktyvi teisminiame procese, praleistas terminas yra per ilgas, kad galėtų būti pateisinamas atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog konfliktą buvo siekiama išspręsti ne teismine tvarka, taip pat nelaikytina svarbia skundo padavimo termino atnaujinimo kontekste. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Pareiškėja į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 12 d., t. y. jau pasibaigus terminui pateikti skundą dėl Socialinės paramos skyriaus 2013 m. kovo 12 d. potvarkio Nr. 3442.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė