2K-408/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-408/2014

Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00598-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8;

1.2.3.1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartis, kuria Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendis pakeistas jo aprašomojoje dalyje nustatant, kad P. N. peiliu T. L. į dešinę blauzdą dūrė vieną kartą padarydamas durtai pjautą žaizdą. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios S. L. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas, ir procesas dėl S. L. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

P. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.30 val., Z. M. priklausančioje daržinėje (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp T. L. ir I. J., šiai paprašius pagalbos, atbėgęs į daržinę, tyčia kumščiu sudavė T. L. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir vieną kartą peiliu dūrė į dešinę blauzdą, padarydamas durtinį pjautinį sužalojimą, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir dėl to T. L. 2010 m. rugpjūčio 23 d. 4.40 val. mirė.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. N. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį ar 135 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba, nenustačius pagrindo perkvalifikuoti jo veiką, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatyta, bausmę.

Kasaciniame skunde aptariamos įstatymuose įtvirtintos bendrosios BK paskirties, baudžiamosios atsakomybės nuostatos, pažymima apie teisingumo principą ir teigiama, kad nagrinėjamoje byloje buvo ignoruojamos aplinkybės, svarbios sprendžiant, kad asmuo atsako tuo atveju, jei yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik tada, kai jo padaryta veika atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kasatoriaus manymu, jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, teismų padarytos išvados, kad jis veikė turėdamas netiesioginę tyčią, yra abejotinos, jų nepatvirtina bylos medžiaga, taip pat ir jo paties parodymai.

Kasaciniame skunde nuteistasis P. N. nurodo neginčijantis byloje nustatytos aplinkybės, kad jis peiliu sužalojo T. L., tačiau tai nereiškia, kad jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kad jis gyvybę T. L. atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kasatoriaus manymu, neteisingai nustatę kaltės formą teismai, nors ir pripažinę, kad nėra duomenų, jog jis būtų turėjęs tikslą nužudyti T.

L. ar siekęs šio mirties, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pasak nuteistojo, teismai neįvertino objektyvių duomenų, atskleidžiančių jo kaltės formą ir turinį, ir nurodo, kad išgirdęs I. J. prašymą atėjo padėti jai apsiginti ir sudavė T. L. į veidą bei nestipriai dūrė vieną kartą į dešinę blauzdą, t. y. ne į gyvybiškai svarbų organą, ir padarė durtinę-pjautinę 0,5 cm gylio žaizdą, tačiau kitų akivaizdžiai smurtinių veiksmų neatliko. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad T.

L. padarytos durtai pjautos dešinės blauzdos žaizdos būtų vertinamos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimų komplikacija – ūmus išorinis nukraujavimas atskirai būtų vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. T. L. ligoninėje mirė praėjus dviem dienoms po įvykio, pasak kasatoriaus, jo mirtis buvo atsitiktinis padarinys. Nuteistasis teigia nesuvokęs, kad gali padaryti sveikatos sutrikdymą, sukelsiantį tokius padarinius, o jo padaryti veiksmai ir sužalojimo pobūdis rodo, kad jis neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios nužudyti, priešingai, negalima teigti, kad mirties padariniai buvo dėsningi ir neišvengiami, kad tokių padarinių kilimo tikimybė jam buvo akivaizdi.

Be to, P. N. teigia nebuvęs abejingas padariniams ir tai patvirtina liudytojų parodymai apie tai, kad jis išsigando pamatęs sužalotą T. L., išgyveno dėl jo būklės, kitą dieną ruošėsi pergabenti jį į kitą gydymo įstaigą ir tos minties atsisakė tik sužinojęs, jog šis atgavo sąmonę. Kasatorius nurodo ir tai, kad visiškai atlygino nukentėjusio motinai turtinę ir neturtinę žalą. Kasaciniame skunde nuteistasis išdėsto BK 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, apibūdinančias neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), ir nurodo į BK 132 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą.

P. N. manymu, jo veika gali būti vertinama tik kaip padaryta dėl neatsargumo, nes jis nesuvokė ir nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti atimta gyvybė, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį. Nustačius minėtas aplinkybes, jo veika turi būti kvalifikuojama kaip BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptis.

Nuteistasis kasaciniame skunde pateikia ir alternatyvų prašymą – tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad jo veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Prašydamas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, P. N. nurodo, kad jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikaltimą padarė atsitiktinai, dėl jauno amžiaus ir gyvenimo patirties stokos, o ne dėl susiformavusių priešingų visuomenės bendro gyvenimo taisyklėms, teisės ir moralės normoms nuostatų. Be to, nuteistojo manymu, turi būti įvertinta ir tai, kad nužudymas buvo padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, neturint tikslo nužudyti nukentėjusiojo, taip pat atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos mechanizmą ir specifiką, rodančius mažesnį jo atliktų veiksmų pavojingumą. Dėl to sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui. Šioje byloje esant išskirtinėms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo P. N. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai nustatė kasatoriaus kaltės formą (netiesioginę tyčią) ir teisingai kvalifikavo jo veiksmus kaip nužudymą. Remdamiesi įrodymais teismai nustatė, kad T. L. mirties priežastimi tapusį sužalojimą blauzdoje, suduodamas smūgį peiliu, padarė nuteistasis P. N., kuris, fiziškai smurtaudamas prieš T. L., tuo pat metu iš savo darbužių išsitraukė peilį ir tyčia smūgiavo juo gulinčiam T. L., kurį, spausdama prie žemės, laikė I. J. Smogdamas T. L. peiliu P. N. suvokė, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasatoriaus abejingumą savo veiksmais sukeltiems padariniams – sunkiam T. L. sužalojimui, dėl kurio kilo akivaizdi grėsmė jo gyvybei, rodo ir tai, kad jis nesirūpino medicinos pagalbos suteikimu, o skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Be to, po nusikaltimo kasatorius vengė tyrimo, siekė suderinti sau palankius parodymus, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė aplinkybę, kad peiliu smogė T. L. Nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta ar aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui. Be to, prokuroras pažymi, kad klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, dėl to pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį negali būti nagrinėjamas kasacine tvarka.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį) teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kasatorius P. N. teigia, kad veika pagal BK 129 straipsnį kvalifikuota netinkamai, nes jis neturėjo jokios (nei tiesioginės, nei netiesioginės) tyčios nužudyti T. L. ir prašo perkvalifikuoti jo veiką į BK 132 straipsnio 1 dalį arba 135 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek šio teismo nuosprendžio teisingumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad P. N., atimdamas gyvybę T. L., veikė netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių teisingumą išsamiai patikrino apeliacinės instancijos teismas, atskleidžia P. N. kaltės turinį ir atitinka baudžiamajame įstatyme apibrėžtos netiesioginės tyčios požymį. Pažymėtina, kad spręsdamas apie tokios tyčios buvimą, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, ne tik dar kartą įvertino įrodymus, bet ir atsižvelgė į jais nustatytas reikšmingas šio klausimo išsprendimui bylos aplinkybes bei motyvuotai pagrindė padarytas atitinkamas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo P. N. veikai.

Taigi nustatyta, kad tuo metu, kai T. L. buvo nugriuvęs ant nugaros, o I. J. atsisėdo ant jo, T. L. muistantis ir stengiantis išsilaisvinti, bet nepavykus to padaryti, atėjęs P. N. sudavė jam smūgius rankomis į galvą ir smogė peiliu į kojos blauzdą, perpjaudamas jos raumenis ir arteriją. T. L. dėl padaryto sužalojimo pradėjus kraujuoti ir praradus sąmonę, P. N. ne tik nesiėmė kokių nors veiksmų, kad pasirūpintų nukentėjusiuoju, bet, tai matydamas, skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Po to, motinai pasakė „užvertęs“ (tai reiškia nužudęs) žmogų, o prasidėjus ikiteisminiam tyrimui netgi ėmėsi aktyvių veiksmų derindamas įvykio liudytojų parodymus.

Taip pat nustatyta, kad T. L. mirtį lėmė blauzdos sužalojimas, kurį suduodamas peiliu padarė nuteistasis P. N.; dėl to, kad minėtas sužalojimas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, nepaisant nukentėjusiajam suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos, jis mirė. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, T. L. mirtis buvo ne atsitiktinis, o dėsningas jo veiksmų padarinys. Aptartos veikos padarymo aplinkybės, t. y. situacija, kurioje buvo žalojamas T. L., jo gyvybės atėmimo būdas, panaudotas įrankis, mirtį sukėlusio sužalojimo pobūdis, paties P. N. elgesys, parodantis jo požiūrį į tai, ką padaręs (abejingumą padariniams) ir pan., rodo, kad jis, kaip tai konstatavo teismai, suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad smogdamas peiliu kelia grėsmę kito žmogaus gyvybei ir kad tokie padariniai gali atsirasti, ir nors nenorėjo nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo vertinti kasatoriaus veiką pagal jo nurodytas BK 132 straipsnio 1 dalį (kaip neatsargų gyvybės atėmimą) ar BK 135 straipsnio 1 dalį (kaip sunkų sveikatos sutrikdymą).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismų padarytos išvados dėl netiesioginės tyčios požymio buvimo yra teisingos, P. N. veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmės

Kasatoriaus manymu, skiriant bausmę jam turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. paskirta švelnesnė bausmė, nei numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skiriama BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. P. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams yra artima minimaliai ribai, nustatytai minėto straipsnio sankcijoje. Tokios bausmės paskyrimas nuosprendyje yra motyvuotas vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui. Nors kasatorius teigia esant išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau jo paties skunde nurodytos aplinkybės tokios nėra, jo teiginys, kad paskirtoji bausmė prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui – nepagrįstas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus P. N. prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistos.

Nenustačius BK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais, padarytais apeliacinės instancijos teismo, paliktini galioti nepakeisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo P. N. kasacinį skundą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Viktoras Aidukas

Dalia Bajerčiūtė