AS-822-453-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-453/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00122-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. L. 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą, kuriame prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5035 ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 15 d. skundą.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad į savo 2013 m. liepos 15 d. skundą gavo du raštus. 2013 m. liepos 25 d. buvo išsiųstas ir 2013 m. liepos 26 d. įteiktas 2013 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5035, tuo tarpu 2013 m. liepos 26 d., t. y. vėliau nei skundžiamas sprendimas, buvo išsiųsta 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. (5.48)IP-171 apie priimtą skundą, kurioje VSDFV pranešė, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 15 d. skundas įtrauktas į apskaitos registrą Nr. GP-1262 ir nukreiptas nagrinėti bei parengti atsakymą. Kadangi 2013 m. liepos 26 d. pažyma buvo datuota vėlesne data, nei skundžiamas 2013 m. liepos 25 d. sprendimas, pareiškėjas suprato, kad jo skundas buvo perduotas pakartotinai nagrinėti specialistams ir atitinkamai priimti sprendimą. Pareiškėjo teigimu, jis pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamą atsakymą, tačiau jo negavęs, 2013 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į VSDFV, kuri informavo, jog atsakymas į pareiškėjo skundą buvo pateiktas 2013 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5035). Pareiškėjo nuomone, VSDFV, atsiųsdama du atsakymus, vėlesniame kuriame buvo nurodyta, kad klausimas bus sprendžiamas, jį suklaidino, dėl ko pareiškėjas praleido 20 dienų terminą skundui dėl 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5035 paduoti. Paaiškino, jog tikėjosi, kad klausimas dėl pensijos bus išspręstas gera valia, nesikreipiant į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui praleisto termino ir atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos skundo padavimo termino praleidimo priežastys, atsižvelgiant į praleisto termino trukmę nesudaro pagrindo šias priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti. 2013 m. liepos 25 d. sprendime Nr. (6.5)I-5035 buvo aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Teismas pripažino, kad VSDFV 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. (5.48)IP-171 galėjo suklaidinti pareiškėją, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas neprotingai ilgai delsė nesidomėdamas neva iš naujo nagrinėjamo pareiškėjo skundo baigtimi.

Teismas atkreipė dėmesį, jog, net jei pareiškėjas tikėjosi, jog jo skundas 2013 m. liepos 26 d. buvo iš naujo priimtas nagrinėti VSDFV, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 18 punktu, jis turėjo būti išnagrinėtas iki 2013 m. rugpjūčio 27 d., tačiau pareiškėjas iki 2013 m. lapkričio 29 d. nesidomėjo kaip buvo išnagrinėtas jo skundas.

Teismo vertinimu, tuo atveju, jei pareiškėjas manė, jog jo skundas nagrinėjamas iš naujo, jis turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai, atidžiai, nedelsti ir domėtis savo skundo nagrinėjimo eiga, operatyviai ginti pažeistas teises ir kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomos skundo praleidimo aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys.

III. Pareiškėjas G. L. atskirajame skunde (b. l. 27–28) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą priimti.

Pareiškėjas pažymi, kad suklaidintas gavęs antrą VSDFV atsakymą, buvo įsitikinęs, kad jo 2013 m. liepos 15 d. skundas yra pakartotinai nagrinėjamas, todėl nebuvo pagrindo domėtis jo nagrinėjimo procesu. Nebūdamas teisininku, jis nežino atsakovo vidaus taisyklių, dokumentų registravimo tvarkos ir pan., todėl nagrinėjamoje situacijoje jam užkraunama per didelė rūpestingumo našta. Pareiškėjas remdamasis konstituciniu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teigia, kad atsakovo klaida negali sąlygoti atsisakymo ginti jo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundas paduotas dėl atsakovo VSDFV 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5035, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 15 d. skundą dėl VFDFV teritorinio skyriaus sprendimo, atsakovui konstatavus, kad pareiškėjas praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija).

Pareiškėjo skundžiamame VSDFV 2013 m. liepos 25 d. sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nustatyta, kad šis sprendimas buvo įteiktas 2013 m. liepos 26 d. Su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. gruodžio 30 d., pripažindamas įstatyme nustatyto apskundimo termino praleidimą ir prašydamas terminą atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip priežastis, sutrukdžiusias jam laiku ir tinkamai apginti savo teises paduodant skundą pareiškėjas nurodė atsakovo klaidą ir savo teisinių žinių stoką.

Pareiškėjų teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad VSDFV 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. (5.48)IP-171 galėjo suklaidinti pareiškėją, nėra pakankamas pagrindas terminui atnaujinti. Tai, kad pareiškėjas tik 2013 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į VSDFV dėl informacijos apie jo 2013 m. liepos 15 d. skundo nagrinėjimą, negali būti pripažinta apdairiu ir rūpestingu elgesiu ginant savo teises. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino skųsti VSDFV 2013 m. liepos 25 d. sprendimą ir atsisakė priimti skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė