AS-640-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-640-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04107-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – ir Centras) vykdyti teismo sprendimą ir įrašyti A. V. į ginkluoto pasipriešinimo dalyvių sąrašą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi A. V. buvo nustatytas terminą skundo trūkumams šalinti: iki 2014 m. spalio 2 d. pateikti skundą, kuriame būtų nurodytas pareiškėjos asmens kodas, jei turi ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, atsakovo buveinė, elektroninio pašto adresas telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Pareiškėja įpareigota tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą (prašyti panaikinti Centro generalinės direktorės 2014 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1V-23 ir įpareigoti suteikti kario savanorio statusą); praleidus terminą įsakymui ginčyti, pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; pateikti skundžiamą aktą; pateikti žyminio mokesčio kvitą (originalą) arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti du skundo su priedais egzempliorius; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą.

Pareiškėja 2014 m. spalio 3 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama panaikinti Centro generalinės direktorės 2014 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1V-23 ir įpareigoti suteikti ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – kario savanorio statusą. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Nurodė įsiteisėjus nutarčiai skundą ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas, nesutinkantis su sprendimu dėl statuso nepripažinimo, gali jį apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Ši apskundimo tvarka buvo nurodyta ir Centro 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 38R-r-18. Konstatavo, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą su skundu praleidusi terminą skundui paduoti.

Pažymėjo, kad apie ginčijamą įsakymą pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) iš Centro 2014 m. sausio 20 d. rašto Nr. 38R-r-18 turinio. Minėtame Centro rašte buvo pateikta konkreti informacija, t. y. nurodyta akto priėmimo data, jo numeris, teisinis pagrindas ir suformuluotas sprendimas nepripažinti pareiškėjai kario savanorio teisinio statuso. Taip pat nurodyta ir apskundimo tvarka. Taigi, pareiškėja iš šio rašto turinio galėjo suprasti, kokiu Centro sprendimu jai nebuvo suteiktas kario savanorio teisinis statusas ir nesutikdama su juo ginčyti Centro 2014 m. sausio 20 d. rašte nurodyta apskundimo tvarka. Būtent nuo Centro 2014 m. sausio 20 d. rašto Nr. 38R-r-18 gavimo momento ir skaičiuotinas terminas skundui paduoti. Tai, kad pareiškėja neturi ginčijamo akto, nebuvo kliūtis kreiptis į teismą ir nesant galimybės pačiai tokį aktą gauti, prašyti teismo jį išreikalauti iš atsakovo. Teismas nurodė, kad Centro 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 38R-r-285 pareiškėja tik dar kartą informuota, jog būtent Centro 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 38R-r-18 jai buvo pranešta apie 2014 m. sausio 16 d. sprendimą. Taigi, jokių naujų duomenų ar informacijos, kurios pareiškėja nebūtų žinojusi iš Centro 2014 m. sausio 20 d. rašto Nr. 38R-r-18, minėtu 2014 m. rugpjūčio 20 d. Centro raštu jai nebuvo pateikta. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepateikė duomenų patvirtinančių, kad ji terminą praleido dėl svarbių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad ji operatyviai siekė ginti jos galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą netenkintas, pripažinus, kad jis praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių, kurios negali būti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 34 str. 1 d.). Atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir tenkinti jos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamo įsakymo nėra gavusi. Apie tai, kad Centro generalinės direktorės 2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 1V-23 turinys yra išdėstytas Centro 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 38R-r-18 pareiškėja teigia sužinojusi tik iš Centro 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 38R-r-285. Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad ji intensyviai bandė ginti savo pažeistas teises ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja apie ginčijamą Centro generalinės direktorės 2014 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1V-23 buvo informuota Centro 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 38R-r-18. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja. Centro 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 38R-r-18 nurodyta, kad Centro generalinė direktorė 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-23 nepripažino kario savanorio teisinio statuso dėl faktinių duomenų neatitikimo Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo sąlygoms. Pareiškėja informuota, kad remdamasi minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pareiškėjas, nesutinkantis su sprendimu dėl statuso nepripažinimo, gali jį apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo, nesutikdama su sprendimu dėl kario savanorio teisinio statuso nepripažinimo, per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos gali skųsti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja apie ginčijamą sprendimą buvo informuota Centro 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 38R-r-18, kuriame buvo nurodyta ginčijamo įsakymo priėmimo data, jo turinys ir apskundimo tvarka, o Centro 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 38R-r-285 pareiškėja tik pakartotinai informuota apie ginčijamo sprendimo priėmimą, todėl pareiškėja praleido Centro generalinės direktorės 2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 1V-23 paskundimo terminą.

Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Atsižvelgiant į procesinių terminų paskirtį terminai skundui paduoti yra atnaujinami tik išimtiniais atvejais, jei jų praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė