AS-710-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-710-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04509-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-K-5633; 2) panaikinti 2013 m. birželio 10 d. administracinį sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613; 3) panaikinti 2014 m. rugsėjo 15 d. administracinį sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70956; 4) įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, atsakovas) atlikti 2014 m. birželio 6 d. prašyme nurodytus veiksmus (1–10 punktai su a–k papunkčiais).

Teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 27 d. pašalinti skundo ir patikslinto skundo trūkumus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas antruoju reikalavimu prašo panaikinti atsakovo 2013 m. birželio 10 d. priimtą mokesčių administratoriaus sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo turi būti pateiktas skundžiamas aktas. Teismas pažymėjo, kad, nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negali gauti skundžiamo akto, teismui nekyla pareiga pačiam išsireikalauti įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuluota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011).

Pareiškėjui siūlytina prie patikslinto skundo pridėti įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, t. y. skundžiamo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (2317-08)-320-42613 pateikimo, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina tokius veiksmus atlikti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl ginčijant konkretų atsakovo aktą, skunde nurodytina tiksli ginčijamo akto gavimo data (sužinojimo apie ginčijamą aktą data) ir pateiktini šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d.).

Praleidus terminą skundui paduoti kartu su skundu pateiktinas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant tas priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.). Be to, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, t. y. suformuluoti skundo pagrindą. Tik tinkamai išdėsčius skundo aplinkybes bei suformulavus skundo reikalavimą konkrečiai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Tiksli skundo aplinkybių bei reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus ir padėti teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Pareiškėjo skundo aplinkybės išdėstytos netinkamai, neaiškiai ir padrikai, nurodo aplinkybes, kurios nesusijos su skundžiamais administraciniais aktais, todėl teismui sunku nustatyti bylos nagrinėjimo ribas. Esant šioms aplinkybėms teismas pareiškėjui pasiūlė konkretizuoti skundo aplinkybes, skunde nurodant tik tas aplinkybes, kurios konkrečiai susijos su skundžiamais aktais, jų neteisėtumu ir pan. (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.).

Be to, prašant teismą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus (ketvirtasis skundo reikalavimas) skunde būtina nurodyti, kokie teisės aktai nustato tokią atsakovo kompetenciją, pareigą, kokių teisės aktų konkrečias nuostatas atsakovas įpareigotinas vykdyti. Pareiškėjas cituoja daug teisės aktų, tačiau iš skundo turinio negalima suprasti, kaip jie susiję su prašomais atlikti veiksmais. Pareiškėjui siūlytina nurodyti, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis atsakovas yra įpareigotinas atlikti minėtuose skundo reikalavimuose nurodytus veiksmus bei kokie teisės aktai nustato pareiškėjo teisę reikalauti, kad atsakovas atliktų atitinkamus veiksmus (būtina pagrįsti tokio atsakovo veiksmų įvykdymo privalomumą) (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jam per nustatytą terminą pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Vykdydamas teismo nutartį, pareiškėjas pateikė 2015 m. vasario 26 d. patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-K-5633; 2) panaikinti 2013 m. birželio 10 d. administracinį sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613; 3) panaikinti 2014 m. rugsėjo 15 d. administracinį sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70956; 4) įpareigoti atsakovą atlikti 2014 m. birželio 6 d. prašyme nurodytus veiksmus (1–10 punktai su a–k papunkčiais).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, išskyrus teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi priimtą reikalavimą panaikinti VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70956, nutarė laikyti nepaduotais (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2015 m. vasario 26 d. patikslintą skundą, teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas, išskyrus teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi priimtą reikalavimą panaikinti VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70956, laikytini nepaduotais.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo – nagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 26 d. skundą po trūkumo šalinimo šio skundo turinio ir motyvų pagrindu.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog 2015 m. vasario 26 d. skundu pašalino teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi nurodytus esamus ir menamus trūkumus. Pareiškėjas ABTĮ 39 straipsnio reikalavimus yra įvykdęs 2014 m. rugsėjo 9 d. sumokėdamas 100 Lt žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nutarta laikyti nepaduotais (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo ir patikslinto reikalavimą panaikinti VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70956, todėl dėl šio reikalavimo nėra būtinybės pasisakyti.

Pareiškėjui aktuali tik teismo nutarties dalis, kuria nutarta laikyti nepaduotais skundo reikalavimus: panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-K-5633; panaikinti 2013 m. birželio 10 d. administracinį sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613 ir įpareigoti atsakovą atlikti 2014 m. birželio 6 d. prašyme nurodytus veiksmus (1–10 punktai su a–k papunkčiais).

Teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2015 m. vasario 26 d. patikslintą skundą, teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino.

Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 27 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes prie skundo nėra pateiktas skundžiamas aktas – mokesčių administratoriaus 2013 m. birželio 10 d. priimtas sprendimas Nr. (2317-08)-320-42613. Nutartyje dėl trūkumų šalinimo taip pat nurodyta, kad skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktų reikalavimų. Pažymėta, kad, ginčijant konkretų atsakovo aktą, skunde nurodytina tiksli ginčijamo akto gavimo data (sužinojimo apie ginčijamą aktą data) ir pateiktini šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Nurodyta, kad tik tinkamai išdėsčius skundo aplinkybes bei suformulavus skundo reikalavimą konkrečiai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas trūkumus, nustatytus pirmosios instancijos teismo nutartimi, per atitinkamą terminą šalino, jis pateikė 2015 m. vasario 26 d. patikslintą skundą, prie kurio pridėjo skundžiamą 2013 m. birželio 10 d. administracinį sprendimą Nr. (23.17-08)-320-42613. Pareiškėjas skunde nurodė, kada šį administracinį aktą gavo.

Pažymėtina, kad teismo įvardyti trūkumai: pareiškėjo nepateikimas įrodymų apie ginčijamo sprendimo gavimo datą ir prašymo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino nepadavimas, nėra pagrindas laikyti skundą nepaduotu. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad praleistas skundo padavimo terminas dėl pareikštų reikalavimų ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismui atmetus tokį prašymą, būtų pagrindas atsisakyti priimti skundą. Tačiau jau šios aplinkybės nustatytinos pirmosios instancijos teisme.

Taip pat pastebėtina, kad teisinio skundo pagrindo, t. y. konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias galbūt pažeidžia skundžiami sprendimai, nurodymas nėra privalomas pareiškėjui. Klausimą, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus jie pažeidžia, sprendžia būtent teismas, nagrinėjantis ginčą iš esmės.

Administracinės bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos pagal pareikštus reikalavimus, t. y. skundo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu dėl to, kad pareiškėjo skunde ir patikslintuose skunduose aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, išdėstytos ne visiškai suprantamai ir chaotiškai, tačiau tam tikri nepriimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai išdėstyti aiškiai, nurodyta su kokiais atsakovo neteisėtais veiksmais pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi laikydamas nepaduotais visus pareiškėjo skundo reikalavimus: panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-K-5633; panaikinti 2013 m. birželio 10 d. administracinį sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613 ir įpareigoti atsakovą atlikti 2014 m. birželio 6 d. prašyme nurodytus veiksmus, apsiribojo teiginiu, jog pareiškėjas, pateikdamas 2015 m. vasario 26 d. patikslintą skundą, teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas, išskyrus teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi priimtą reikalavimą panaikinti VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70956, laikytini nepaduotais.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, joje apskritai nenurodyta, kokių ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino. Teismas neįvardijo konkrečių pareiškėjo neįvykdytų teismo įpareigojimų. Kaip minėta, pareiškėjas šalino teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, nors privalėjo tai padaryti.

Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas iš teismo nutarties turinio nesuprato, kokių konkrečių ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitiko jo pateiktas skundas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neaiški, nekonkreti, o, pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų aplinkybių, skundo priėmimo klausimas negalėjo būti išspręstas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, o skundo dalių priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduotais skundo reikalavimus: panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-K-5633; panaikinti 2013 m. birželio 10 d. administracinį sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613 ir įpareigoti atsakovą atlikti 2014 m. birželio 6 d. prašyme nurodytus veiksmus, panaikinti ir šių skundo dalių priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius