A-621-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-621-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00345-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas O. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus VPK), priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2013 m. įvairiais laikotarpiais jis buvo laikomas Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Varėnos r PK) areštinėje. Šioje areštinėje jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pareigūnams pasakė, kad yra nerūkantis ir serga kvėpavimo takų ligomis. Buvo apgyvendintas Varėnos r PK areštinės kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas 1 asmeniui tenkantis minimalus kameros 5 kv. m plotas. Tokiu būdu buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, kadangi kameroje yra ir baldų, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko mažiau. Dėl nepakankamo ploto vėdinimas buvo nepakankamas, trūko gryno oro, jis neturėjo privatumo. Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko sveikata ir atsirado psichologinių problemų. Sanitarinis mazgas įrengtas taip, kad žeminamas žmogaus orumas. Areštinėje unitazo pertvara įrengta už prausyklos, todėl pats unitazas yra neatitvertas. Nurodė, kad nebuvo užtikrintas reikiamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Dėl blogo apšvietimo negalėjo skaityti knygų, rašyti laiškų, nuotaika būdavo niūri, jautėsi įtampa, pažeminimas, emocinė depresija, buvo daroma žalinga įtaka akims, sveikatai. Kameros nebuvo aprūpintos reikiamu inventoriumi. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, tualetinių reikmenų lentynėlės. Nei sanitariniame mazge, nei kamerose nebuvo valymo inventoriaus, dezinfekavimo priemonių: muilo, indų ploviklio, tualetinio popieriaus. Areštinėje nėra įrengta medicinos punkto, todėl kai asmuo skųsdavosi sveikatos problemomis, iškviesdavo greitąją medicinos pagalbą. Sergančio apžiūra vykdavo koridoriuje prie pastatyto staliuko. Kamerų bendra būklė labai bloga – sienos, lubos pajuodę, aprašinėtos. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo jo sveikata, sukėlė depresiją, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad Varėnos r PK areštinėje nebuvo pažeistas reglamentuotas areštinės kamerų minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tvirtino, kad pareiškėjas neinformavo pareigūnų, kad yra nerūkantis, taip pat nereiškė pageidavimo būti patalpintas į kamerą, kurioje nerūkoma. Taip pat pareiškėjas nepateikė dėl to nei vieno skundo Alytaus VPK viršininkui ar kitiems komisariato pareigūnams. Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registracijos žurnale O. B. skundų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negauta. Pareiškėjo teiginiai, kad jis informavo pareigūnus, jog yra nerūkantis, vertintini kritiškai. Pareiškėjas, būdamas Varėnos r PK areštinėje, nepateikė raštu nei vieno prašymo ar skundo dėl laikymo sąlygų, tačiau prašė, kad paaiškinimus surašytų kiti su juo kameroje būnantys asmenys. Pareiškėjas nebuvo areštinėje laikomas ilgą laiką, patalpinimai į areštinę vertintini kaip epizodiški, taip pat pareiškėjas dažnai kameroje būdavo vienas. Pareiškėjui keletą kartų buvo kviečiami medicinos darbuotojai ir suteikta medicininė pagalba. Medicinos darbuotojai, suteikę O. B. medicininę pagalbą, nustatė jam trišakio nervo uždegimą ir paskyrė vaistus. Pareiškėjo pateikti įrodymai – Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. sausio 23 d. pažyma Nr. 24-306 neįrodo tos aplinkybės, kad jis susirgo lėtiniu bronchitu būtent dėl laikymo Varėnos r PK areštinėje. Atvirkščiai, minėtoji pažyma patvirtina, kad pareiškėjo lėtinė liga paūmėdavo jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjime. Pareiškėjas minėto pobūdžio sveikatos nusiskundimų turėjo dar 2009 m., 2010 m., iki jo patalpinimo į Varėnos r PK areštinę momento.

Nurodė, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras Varėnos skyrius 2013 m. sausio 29 d. planinio patikrinimo metu aktu Nr. PA-13-5 nustatė, kad areštinėje laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, areštinė eksploatuojama nepažeidžiant Higienos normos HN 37-2009 reikalavimų. Varėnos r PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas G. N. 2014 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 52-55-PR5-232 nurodė, kad kartą per savaitę, pagal poreikį ir du kartus per savaitę į areštinę atvyksta dezinfekuotoja, kuri valo ir dezinfekuoja kameras ir jose esančius sanitarinius mazgus. Minkšto inventoriaus dezinfekavimą taip pat atlieka dezinfekuotoja. Po kiekvieno dezinfekavimo pildomas tam skirtas žurnalas. Be to, areštinėje pareiškėjui visada buvo išduodamas inventorius ir valymo priemonės švaros palaikymui. Pareiškėjas skunde nurodo daug bendro pobūdžio teiginių, tokių kaip areštinei būtinas remontas, kamerų sienos – išterliotos. Tačiau nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas ir kuo tai susiję su pareiškėjo minimais negalavimais. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo prieštaringas aplinkybes, t. y., kad areštinėje buvo sudaryta slogi aplinka, negaudavo nei laikraščių, nei žurnalų, buvo priverstas gyventi atskirtas nuo išorinio pasaulio, o taip pat tame pačiame skunde rašo, kad dėl blogo apšvietimo, dėl to, kad kameroje neva per tamsu, jis negalėdavo skaityti knygų, laikraščių, žurnalų, kitos gausiai gaunamos korespondencijos. Pabrėžė, kad pareiškėjui visada buvo teikiama kvalifikuota medicinos pagalba, tai liudija įrašai žurnale. Pareiškėjas neįrodė, kad neva tai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių buvimas bei pasireiškimo mastas tuo pačiu leistų spręsti apie padarytą neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėjui 2013 m. įvairiais laikotarpiais būnant Varėnos r PK areštinėje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros gyvenamojo ploto t. y. teisės aktų reikalavimai dėl minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui nebuvo pažeisti.

Pabrėžė, kad Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro Higienos norma HN 37:2009 (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V -356 (toliau – ir Taisyklės), 6 punkte. Nurodė, jog pagal Higienos normos HN 37:2009, 20 punktą, policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Remdamasis Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyriaus 2013 m. sausio 29 d. patikrinimo aktu Nr. PA-13-5 nurodė, kad visose areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, įrengtos praustuvės. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 6 d. atsakyme Nr. R1-12(2.6) O. B. taip pat nurodyta, kad tualeto reikmenų spintelės yra kiekvienam asmeniui kiekvienoje areštinės kameroje. Tačiau minėti įrodymai patvirtina ir tai, kad kamerose, sanitariniame mazge nėra veidrodžių, kas iš dalies neatitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimų.

Pabrėžė, jog remiantis Higienos normos HN 37:2009 52 punktu, asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kameroje. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 6 d. atsakymas Nr. R1-12(2.6) bei Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyriaus 2013 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA-13-5 patvirtina, kad areštinėje laikomi asmenys aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl valymo inventoriaus bei priemonių išdavimo, o šis tokias priemones būtų atsisakęs išduoti, byloje nėra pateikta.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas vienu iš skundo argumentų nurodė tai, jog per buvimo Varėnos r PK areštinėje laikotarpį jam nebuvo išduotos higienos priemonės: muilas, tualetinis popierius, o atsakovo atstovas įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjo argumentus, į bylą nepateikė, laikė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui esant Varėnos r PK areštinėje nebuvo išduotos higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius), tuo pažeisti Taisyklių 83 punkto ir Higienos normos HN 37:2009 31 punkto reikalavimai.

Remdamasis Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 6 d. atsakymu Nr. R1-12(2.6) nurodė, kad kamerose Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, buvo nustatyti apšvietos pažeidimai, o atsakovas nepateikė šiuos kamerų dirbtinės apšvietos matavimo rezultatus paneigiančių įrodymų, laikė, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo kamerose nepaneigti. Tačiau, teismo vertinimu, jie buvo sąlygoti objektyvių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, jog dėl per mažo apšvietimo kamerose pareiškėjui būtų pablogėjęs regėjimas ar jam būtų pasireiškusi depresija, o ir pats pareiškėjas tokių duomenų nepateikė.

Remdamasis Higienos normos HN 37:2009 6 ir 13 punktais nurodė, jog turi būti užtikrinta, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, tačiau byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitą kamerą, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai dėl medicinos punkto netaikomi, vadovaujantis minėtos normos 2 punktu, kadangi medicinos punkto įrengimas būtų susijęs su areštinės kapitalinio remonto darbais. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui visada buvo teikiama kvalifikuota medicinos pagalba.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl kamerų bendros būklės, pabrėžė, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs, pareiškėjas visiškai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl jų nevertino kaip pakankamų neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju Varėnos r PK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų kamerose asmenų laikymo sąlygų bei Higienos normoje nustatytų reikalavimų pažeidimų. Minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad Higienos normos 20 punkto (nėra veidrodžių), 21 punkto (netinkamas kamerų dirbtinis apšvietimas), 31 punkto (higienos reikmenų neišdavimas) reikalavimai nebuvo pažeisti, nepateikė. Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, konstatavo jog dėl netinkamų laikymo Varėnos r PK areštinėje sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kurią teismas vertino 100 Lt.

III. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

1. pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai neįvertino pateiktų rašytinių liudytojų parodymų;

2. atsakovo atstovas pažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimus, apgyvendindamas vienoje kameroje sulaikytus, nuteistus ir administracinį areštą atliekančius asmenis, kas įrodo atsakovo atstovo aplaidumą skirstant asmenis;

3. dėl įvairių netinkamų sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų, negalėjo kreiptis į gydytojus, kadangi asmens apžiūra ir konsultacija buvo atliekama koridoriuje, matant kitiems asmenims, todėl žemino asmens orumą;

4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog įrengiant sanitarinį mazgą taikoma Higienos normos HN 37:2009 2 punkte numatyta išimtis. Pabrėžia, jog sanitarinis mazgas yra atitvertas nuožulnia pertvara, kurios aukštis žemiausioje vietoje yra mažesnis nei nustatyta, todėl nėra užtikrinamas asmenų privatumas;

5. pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjui nebuvo suteikiama pakankamai higienos priemonių, tinkamai neįvertino, kokią neturtinę žalą sukelia šis pažeidimas;

6. nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu dėl tinkamo apšvietimo neužtikrinimo;

7. teismas nesvarstė pareiškėjo argumento dėl netinkamai atliekamų asmens kratų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepimo į skundą pirmosios instancijos teismui motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti dėl to, kad jo teigimu, buvo laikomas Varėnos r. PK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atskirais periodais laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas buvo laikomas Varėnos rajono PK areštinėje iš viso 89 dienas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog buvo pažeisti Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) 20, 21 ir 31 punktai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų, taip pat ir medicinos punkto įrengimo, pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis bei priteistu neturtinės žalos dydžiu.

Pagal ABTĮ 81 straipsnį, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo aktyvus vaidmuo itin svarbus bylose, kai asmens galimybės pateikti įrodymus yra ribotos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, siejo su tuo, jog Varėnos r. PK areštinėje nebuvo įrengto medicinos punkto, todėl pareiškėjui nebuvo tinkamai suteiktos medicininės paslaugos, kadangi jos buvo teikiamos koridoriuje, neužtikrinant asmens privatumo, pažeidžiant jo orumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog medicinos punkto įrengimas būtų susijęs su areštinės kapitalinio remonto darbais, todėl atitinkamos Higienos normos HN 37:2009 nuostatos netaikytinos, vadovaujantis jos 2 punktu. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl medicininių paslaugų teikimo, visapusiškai ir pilnai neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismo išvada, kad medicinos punkto įrengimas būtų susijęs su areštinės kapitalinio remonto darbais nėra pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokioje patalpoje ir kaip buvo teikiamos medicinos paslaugos, nenagrinėjo pareiškėjo teiginio, jog, jo vertinimu, teikiant medicinos paslaugas buvo pažeidžiamas asmens privatumas ir orumas.

Be to, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų nesilaikė ir spręsdamas dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, nevertino pareiškėjo skunde pateiktų duomenų, prie skundo pridėtų asmenų paaiškinimų (b. l. 14–20), kuriais pareiškėjas grindė aplinkybes, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o jo prašymai perkelti į kitas kameras nebuvo tenkinami.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys